Menu

Ar lengva darytai tai, ką mėgsti?

17-04-13,
Pozityvios mintys
sukūrė: Žalia Rožė
Kodėl, mes dažniausiai darome tiek daug dalykų kurių nemėgstame, o darome tiek mažai tai, kas mums išties patinka? O gyvenimas toks trumpas...

Žiemą anksti ryte keltis, skubėti, stovėti kamščiuose, nespėti atlikti laiku milijono darbų, kurie lyg ir turėtų būti mėgstami, tačiau per skubėjimą, per jų gausą juos atlikdamas nejauti jokio laimės žiburėlio. Ar nepažįstama situacija dažnam?

Ir vis skubi, bėgi, sukandęs dantis lauki... lauki kol baigsis šis etapas, o paskui bus jau kitaip. Baigsis šitas didelis projektas ir tada gyventi bus paprasčiau. Tada galėsiu daugiau laiko praleisti su vaikais, nueiti su jais į parką ir pasivėžinti riedučiais, kartu su dukra iškepti pyragą, su sūnumi pažaisti stalo žaidimą. Tačiau kaip tyčia po to didelio projekto užgriūna dar du ir ne ką mažiau laiko reikalaujantys projektai...

Kiekvieną kartą grįžusi iš kelionės, sau pažadu, jog bus kitaip. Neleisiu iš mano gyvenimo vogti laiko skirto man pačiai, neskubėsiu, neturėsiu milijono darbų, gyvensiu ramiai, mėgausiuosi kiekviena akimirka, stebėsiu saulėlydžius, fotografuosiu pavasarį atbundančią gamtą, žaisiu su vaikais negalvodama apie reikalus, būdama namie netikrinsiu telefone pašto ir be sąžinės graužimo skirsiu laiko tik sau... 

Tačiau kaip bebūtų gaila, gyvenu „ekspres traukinyje“. Į jį vėl atsisėdus, kito kelio nebelieka - tik kartu su visais, visu greičiu judėti pirmyn. Kitaip neįmanoma. Čia tokios taisyklės. Ir kas keisčiausia - negali nuo jų pabėgti.
 
Na nenoriu aš šeštą valadą ryto kelti savo vaiko į mokyklą. Tikrai nuoširdžiai gaila matyti, kai vaikas dar saldžiai miega, o už lango šalta ir tamsu. Norėčiau su šypsena pakutenti dukros padus, apkabinti, ramiai papusryčiauti, kartu išvesti pasivaikščioti lauke šuniuką. O tada neskubant ir nestresuojant važiuoti į mokyklą. 
Nenoriu į darbą ir iš darbo važiuoti po valandą laiko. Norėčiau tuo laiku skaityti įdomias knygas.

Nenoriu, jog mano telefonas skambėtų kas dešimt minučių su įvairiais klausimais. Norėčiau su mama atsisėsti, išgerti jos pievoje rinktų žolelių arbatos ir pakalbėti apie gyvenimą.

Nenoriu, jog žmonės, man parašę elektroniniu paštu laišką, tikėtųsi atsakymo po pusvalandžio, nors jau metas skaityti prieš miegą vaikams knygą. Norėčiau tiesiog ramiai prieš miegą skaityti vaikams knygą. 

Taigi, kodėl, mes dažniausiai darome tiek daug dalykų kurių nemėgstame, o darome tiek mažai tai, kas mums išties patinka? O gyvenimas toks trumpas...
Kodėl mes gyvenime susikūrę tiek daug taisyklių, kurių privalome laikytis, nors ir nenorime? Kodėl iškėlę mes sau ir kitiems tiek daug lūkesčių, jog nuo jų mums patiems linksta pečiai? Kodėl mes viską gyvenime matuojame pinigais? Juk tas „ekspres traukinys“ varomas jais... Nesakau, kad mes – žmonės esam godūs, kad niekas kitas mums nerūpi. Tiesiog dabar taip pasaulyje „surėdyta“.

Pabandykime kartu stabdyti tą skubantį traukinį. Jeigu visi kartu dirbsime tik darbo valandomis, vakare grįžus padėsime savo išmanųjį telefoną aukštai į lentyną ir jo neimsime į rankas visą vakarą, jeigu nekelsime sau ir kitiems didelių lūkesčių, kai šiandien prašomi atlikti darbai turėjo būti padaryti jau vakar, kai mokėsime savo klientui pasakyti, jog „dabar vakarieniauju su šeima“ – gal traukinys jau nebebus ekspres?

Ir atminkite – gyvenimas yra gražus ir raskime laiko juo pasidžiaugti!
 
Be autorės sutikimo teksto platinti, kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.

...

Kelionė į Filipinus

17-03-30,
Kelionės
sukūrė: Žalia Rožė

Filipinus sudaro daugiau kaip 7000 salų ir yra viena iš nedaugelio valstybių, kuri neturi sausumos sienų su savo kaimynėmis. Čia gyvena draugiški, su neišblėstančia veiduose šypsena filipiniečiai. Neturtingi, tačiau laimingi. 

Tik tiek težinojau apie Filipinus. Tai buvo viena iš tų kelionių, kurią organizavo vyras, o aš pati stengiausi neskaityti jokios informacijos apie šią šalį, jog viskas būtų naujai atrasta ir negirdėta. Skridome į vieną gražiausių Filipinų salų – Bohol ir šalia jos „prisiklijavusią“ Panglao salas.

Pirma pažintis su Filipinais

Pasakiškas grožis!“, „Verta buvo dėl to pusę pasaulio apskristi!“, „Rojus!“ – šeimos narių šūksniai, kai tik pamatėme baltą smėlį, žydrą jūrą ir palmes, aplipusias didžiuliais kokosų riešutais. Žiūri į šį reginį ir savo akimis negali patikėti, jog tavo akys tai mato realiai, o ne iš atvirukų. 

 
Kai tik atvykome į vietą, kurioje beveik trim savaitėm turėjome įsikurti, buvo pavakarys. Jau leidosi saulė, buvo gana debesuota, tačiau oro ir jūros vandens temperatūra buvo pasakiška – apie 25 laipsnius (na jūros – apie 23-24 laipsnius). Pūtė šiltas vėjelis, o dangus nusidažė raudonomis, oranžinėmis saulėlydžio spalvomis. Taip ir visus mus įtraukė įšokti į jūrą, nors po kelionės jau, rodos, jėgų visiškai nebebuvo. 



Kadangi visa mūsų šeimyna be galo mėgsta jūrą, vietą, kurioje gyvensim visas atostogas, dar Lietuvoje ieškojome prie jūros. Pavyko rasti visiškai ant jūros kranto! Iš pradžių gąsdino, jog gal bus nesaugu vaikams. Tačiau jūra pagalvojusi ir apie tai. Krantas visiškai negilus ir norint panerti, paplaukioti, panardyti, reikia nueiti gerą gabaliuką kelio gilyn į jūrą

Gyventi ant jūros kranto – žavu! Dar nepakilus saulei, kuri mūsų pakrantėje pakildavo iš jūros, rinkdavosi vietiniai žvejai, turistinių laivelių „kapitonai“. Vakare palikdavo savo laivelius jūros krante vandenyje, o ryte juos rasdavo ant smėlio. Dažniausiai ryte jūra būdavo „pabėgusi“ per gerus 20-30 metrų. Pažadindavo laivelių „kapitonų“ savo transporto priemonės stūmimo į vandenį darbai. Pažadindavo vietinių pasisveikinimo šūksniai,  jų būriais ieškojimas nusekursioje jūroje maisto – jūros ežiai, dumbliai ir dar kažkas, ko nesuprasdavau, ar tai tikrai gali būti valgoma! 

Šurmulys ir šnaresys - gyvenimas pradėdavo virti dar prieš saulei patekant. Tačiau čia keltis net ir per atostogas saulei tekant yra nuostabu ir visiškai nesunku. Prasikerti jauną kokosų riešutą, atsisėdi ant balto smėliuko jūros kranto ir mėgaujiesi šiluma, vaizdais, nepakartojamu kokosų sulčių skoniu. 

Nusekusi ryte jūra krante palieka daugybe grožio, kurį su vaikais ėjome, nagrinėjome, lietėme, bijojome, glostėme. Jūrų žvaigždės – grožis nusileidęs iš dangaus. Iš pradžių bijojome jas priliesti, vėliau įsidrąsinome glostyti, o atostogų pabaigoje išdrįsome paimti net į rankas.  Jūrų ežiukai – vieni kitiems rodėme, jog eidami neužliptume ir nesusižalotume kojų. Krabukai – įlindę į kriauklytę linksmai bėgioja. Akmenukai, suakmenėję koralai, įvairiausių dydžių ir spalvų kriauklės – buvo didžiausi lobiai kiekvieną mūsų rytą. 
 
Pirma pažintis su šia šalimi mus užbūrė #MusUzbureFilipinai ir panorome persikelti gyventi į Filipinus.
Kaip mums sekasi čia gyventi, skaitykite mūsų šeimos kelionių blogą Žalia Rožė.
 
Be autorės sutikimo teksto platinti, kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.

...

Kokosų vanduo

17-03-29,
Pasaulio virtuvė
sukūrė: Žalia Rožė

Jaunų kokosų vanduo – nuostabiausias, natūraliausias, sveikiausias egzotinių atostogų gėrimas. Jis visada gaivus, malonaus skonio. Prasikerti ir geri. Na tik prasikirsti reikia tam tikrų įgūdžių.

Kuo skiriasi nuo mums įprastų?

Jaunas kokosų vanduo skiriasi nuo Lietuvoje įprasto parduotuvėse aptinkamo rudame kevale kokosų vandens. Tokius rudus kokosus šiltuose kraštuose vietiniai naudoja pašarams, džiovinimui, iš jo spaudžia aliejų, gamina kokosų pieną ir drožles. 

Jauni kokosai yra dideli, žalios spalvos, o juos praskėlus yra be galo daug skanių, gaivinančių sulčių. Taip pat čia nerasite kietos, storos kokosų masės. Čia bus tik plona, kokosų žėlė, kurią galima valgyti, dėti į patiekalus, desertus, daryti veido kaukes.

 

Kuo naudingas jauno kokosų vanduo?


Sako, jog jaunų kokosų vanduo:
  • yra identiškas žmogaus kraujo plazmai;
  • turi daug elektrolitų bei mineralų;
  • tinka gerti sportininkams;
  • gerai numalšina troškulį;
  • stabdo senėjimą;
  • atnaujiną, paskaistina odą.
SKANAUS!

...

Kaip jaustis patogiai ir šiltai keliaujant žiemą

17-01-19,
Kelioniniai daiktai
sukūrė: Žalia Rožė
Drabužiai keliaujant žiemą yra ypač aktualūs. Kaip aprengti save ir vaikus, jog kelionėje nesušaltume, o uždaroje patalpoje - neperkaistume? Taip pat norisi, jog drabužiai kelionėje būtų patogūs, nevaržytų judesių. Kaip rengtis ir kokius rūbus pasiimti, jog kelionės neapsunktų nuo perkrautų kelioninių kuprinių arba lagaminų?
 

Kelioniniai rūbai

 
Kai gimė šeimoje vaikai, pradėjau domėtis, kaip reikia rengti mažylius, jog nesušaltų ir būtų patogu. Kaip juos ir save aprengti kelionėse, kur atrodo vieną akimirką sušyli būnant patalpoje, o staiga, belaukiant lauke eilėje prie lėktuvo, šaltis, vėjas ir dargana tave pagauna. Tai pačios idealiausios sąlygos susirgti. O kas nori sirgti per atostogas?
 
Taigi šioje vietoje geriausias pavyzdys būtų skandinavų šalių gyventojai. Jie pratę gyventi prie atšiauraus oro klimato ir turi puikią patirtį, kaip paprastai, šiltai, patogiai, o svarbiausia nestorai apsirengti tikrai šaltomis žiemos dienomis. Čia žmonės rengiasi kaip svogūnai – sluoksniais.
 

Merino vilnos rūbai

 
Apatinis sluoksnis. Tai sluoksnis, kuris dėvimas ant gryno kūno ir kuris atlieka labai didelį vaidmenį palaikyti optimalią žmogaus kūno temperatūrą. Na ir dažniausiai šis pirmasis sluoksnis būna merino vilnos apatiniai drabužiai. Merino vilnos rūbai yra ypač ploni, jog juos galima dėvėti po kasdien dėvimais drabužiais – moteriškais kostiumėliais, vyriškais kostiumais, džinsais, kelnėmis, marškiniais.  Nesijausite bei neatrodysite storai apsirengę ir bus patogu.

Merino vilnos rūbai „nekanda“ odos, yra švelnūs bei malonūs dėvėti, turi unikalią savybę sugerti drėgmę/prakaitą bei jį išgarinti. Tai ypatingai aktualu aktyvių vaikų drabužėliams ir keliaujant visai šeimai.

Kaip ir minėjau, merino vilnos rūbai palaiko optimalią kūno temperatūrą, šaltu oru sušildo, vėsiu ir darganotu oru – padeda išlikti sausam, o šiltu – neleidžia perkaisti. Dėl šių unikalių merino vilnos savybių skandinavai vertina merino vilnos apatinius rūbus ir juos dėvi kiekvieną dieną.

Merino vilnos rūbai kelionėse yra nepamainomas dalykas. Be visų mano jau aukščiau išvardintų savybių, reiktų paminėti, jog šie drabužiai yra labai ploni, lengvi ir užima nedaug vietos kelioninėse kuprinėse ar lagaminuose.

Termo apranga

 
Merino vilnos termo drabužius imame praktiškai į visas keliones. Net ir į šiltus kraštus. Paklausite, kam šiltuose kraštuose šilti vilnoniai drabužiai? O gi tam, jog nesušalti išvykstant ir atvykus į savus šaltus kraštus. Juk dažniausiai keliaujame ieškoti šilumos, kai mūsų kiemuose gyvena žiema ir darganotas oras. Tokie drabužiai nebus bereikalingas svoris nešiotis juos atvykus į vietą.

Taip pat iš savo patirties galime pasakyti, jog ir šiltuose kraštuose būna vėsių vietų. Dažniausiai kylant į kalnus, oras atvėsta ir tada labai pasitarnauja nesunkūs, natūralūs, šilti, malonūs merino vilnos drabužiai visai šeimai.

GREEN ROSE merino vilnos drabužiai visai šeimai – tai unikalūs, malonūs, šilti, praktiški, natūralūs drabužiai, kuriuos mes visa šeima kuriame, gaminame kartu su meile ir šiluma ne tik sau, bet ir visiems žmonėms, kas daug keliauja, sportuoja, ir vertina kokybiškus rūbus.

...

All for Joomla All for Webmasters