Menu

Knyga Slaptas 4 moterų dienoraštis

įkeltas: 2017 liepos 06 d.
kategorija: Pozityvios mintys sukūrė: Žalia Rožė

Knyga Slaptas 4 moterų dienoraštis

Turėjau svajonę parašyti knygą. Apie meilę, gyvenimą, apie šeimą. Apie tikslų siekimą, apie sunkius gyvenimo momentus, po kurių visada žmogus atsistoja ir vėl drąsiai žengia savu gyvenimu. 

Svajonės pildosi

Ir štai! Svajonės pildosi! Ta knyga, jau mano rankose.

Su kitomis trijomis žaviomis moterimis esu knygos bendraautorė. Visos mes keturios kartu atskleidėme, koks be galo įdomus, sunkus ir prasmingas yra moters gyvenimas. Tai knyga moterims, kurios knygoje ras savo gyvenimo draugę, supras, jog yra ne vienos su savo moteriškais išgyvenimais, mintimis, troškimais. Skaitytojos po kiekvieno knygos skyriaus galės trumpam mintyse sustoti, pagalvoti, parašyti savo mintis ir išgyvenimus. 

Tai knyga skirta vyrams, kurie ieško atsakymų „ko nori moterys?“. Vyrai ras atsakymus, ko tikisi moteris iš vyro, kiek vyras turėtų uždirbti, koks yra vyriškas vyras ir netgi – ko nori moterys lovoje!
 

Gyvenimo vingiai

 
Man visada patiko rašyti. Mokyklos laikais rašiau eilėraščius, rašinėlius – jaučiau palaikymą iš lietuvių kalbos mokytojos, jog rašyti man sekasi. 

Jau nuo aštuntos klasės mane žavėjo teisės specialybė ir svajojau baigusi vidurinę, stoti į teisės studijas ir tapti advokate. Rašymas teisininkui yra reikalingas dalykas, tačiau tai „sausas“ rašymas, įspraustas į tam tikrus rėmus. Prieš kelerius metus pabėgau nuo teisės ir vienos iš knygos „Slaptas 4 moterų dienoraštis“ bendraautorės dėka vėl prisiminiau, kaip gera yra rašyti. Taip gimė knyga bei šis tinklaraštis Žalia Rožė.

Tikiuosi, jog pakeitusi gyvenimo ritmą, rašysiu toliau ir taip gims dar ne viena mano knyga!
 

Trumpa ištrauka iš knygos „Slaptas 4 moterų dienoraštis“

 

Ką daryti su milijonu eurų?

 
Su dukra pradėjome diskusiją, ką darytume, jeigu laimėtume milijoną eurų.

Galvojau, jog išeičiau į ankstyvą pensiją. Dukra išsigando. Sako: „Ką tu, mama, - sėdėsi namie ir nieko neveiksi? Dar tu jauna ir turi dirbti, o ne „durnių volioti“ (mūsų šeimoj labai geras žodis tai apibūdinti – „drilinguoti“). Negalima tau dar išeiti į pensiją.“ Va taip, turiu daug dirbti – toks mano įvaizdis vaikui ir jeigu to nedarysiu, dukra manęs nesupras.

Na bet mano išėjimas į ankstyvą pensiją, būtų visai kitos, nei dukra įsivaizduoja...

Mažiau dirbti ir daugiau gyventi. Mėgstu savo darbą, mėgstu ką darau, tačiau to mėgstamo darbo dažniausiai užgriuvę būna tiek daug, jog nebelieka laiko tik sau. Kuriame su vyru kelis verslus ir turim tikslą užauginti juos tokius, jog būtų savarankiški – taip kaip užauginti vaikai ir savarankiškai išėję į pasaulį moka išgyventi net sunkiausiose situacijose. Kartais susiskambinam, susitinkam, pasipasakojam kaip sekasi, papramogaujam ir vėl leidžiamės savais keliais. Tačiau verslas, ne vaikas ir iš turimo milijono eurų skirta dalis padėtų greičiau užauginti savarankišką verslą. 

Mažiau dirbti ir daugiau gyventi. Visa mūsų šeima be proto mėgsta keliauti, keliauti ir dar kartelį keliauti. Abudu vaikai nuo devinto mėnesio keliavo – skrido lėktuvais, važiavo su mašina ilgiausias keliones, kopė kalnais, keliavo laukais, miškais ir miestais, miesteliais. Bendravo su kitataučiais dar nemokėdami savo gimtosios kalbos. Kelionės yra jiems įaugę į kraują. Taigi, turėtume milijoną keliautume, keliautume, sugrįžtume namo ir vėl keliautume. Ir kur gi mes keliautume:

<...>
Šeišeliai, Tailandas, Kanbodža, Vietnamas, Malaizija, Kuba, Peru ir jos didysis stebuklas Maču Pikču, Kuko salos ir turkio spalvos Aitutakio lagūna, Meksika, Italija, Graikija ir jos baltų su mėlynais stogeliais namais Santorino sala, Australija su savo nepakartojamu Didžiuoju Barjeriniu rifu, Fidži sala, Namibija ir jos oranžinis slėnis Ded Vlei ir daug daug kitų gražiųjų pasaulio vietų, apie kurias dar negirdėjau, bet, tikiu, jog likimas ten mane nuves. Keliauti reikia neskubant, pasigrožėti, išjausti kiekvieną jų grožio trupinėlį, nufotografuoti savo atmintyje, atsisėsti ir iš toli aprašyti.
Ir apskritai, būtų šaunu su visa šeima sėsti į jachtą ir apiplaukti visą pasaulį!

<…>
Mažiau dirbti ir daugiau gyventi. Kiekvieną rytą, saulei tekant, ir kiekvieną vakarą, saulei leidžiantis, imčiau fotoaparatą ir fotografuočiau saulę. Kai pradėjau fotografuoti, pastebėjau kokie nuostabūs yra saulėlydžiai ir saulėtekiai. Niekada nepasikartojantys, visada skirtingi su savo spalvom, debesėlių lengvumu ar sunkumu. Kai stebi tokį gamtos grožį, laikas trumpam sustoja, pasaulis su savo sunkiomis taisyklėmis kažkur dingsta. Jeigu kiekvieną dieną stebėtume saulėtekius ir saulėlydžius, mūsų gyvenimas pailgėtų kelis kartus.

Įsirengčiau nedidelę fotostudiją, kurioje fotografuočiau mažučius vaikučius. Ypač nuostabūs yra ką tik gimę kūdikėliai. Nekaltumo, paslaptingumo, jaukumo, grožio etalonai, kuriuos taip ir norisi įamžinti.

Imčiau dažniau teptuką į rankas ir tapyčiau. Spalvoms leisčiau lietis laisvai.

Su vyru išmoktume šokti salsą, tango ir kitus šokius bei vakarus leistume vedami muzikos.

Daugiau laiko rašyti: apie meilę, draugystę, gyvenimą. Išleisti knygą, kuri nors vieną žmogų įkvėptų džiaugtis gyvenimu ir labiau jį mylėti.

Sukurti organizaciją, fondą, kuris padėtų sunkiai sergantiems vaikams, suaugusiems pasveikti, kai vaistų yra, tik trūksta pinigų. Taip pat padėtų vargšams, benamiams susitvarkyti gyvenimą, jeigu jie patys to nori.

Va kiek, mano brangioji dukryte, galima veikti, išėjus į pensiją! Gal nori kartu su manim?..

Ištrauka iš „Slaptas 4 moterų dienoraštis“. Evelina Biliūnaitė – Tamulaitienė, Rasa Okaitė, Asta Pratusevičiūtė, Aistė Vyšniauskaitė – Stanevičienė. 2017, Kaunas. 146-148 pusl. 

Be autorės sutikimo teksto platinti, kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.

Pozityvios mintys Svajonės pildosi gyvenimas yra gražus gyvenimo vertybės



dalinkitės Facebook Twitter Pinterest Google+
Ankstesnis straipsnis
Ar baimė yra mūsų draugė?
Sekantis straipsnis
Kodėl bilietai į vieną pusę?

Komentuokite
Jūsų el.pašto adresas nebus rodomoas viešai.




All for Joomla All for Webmasters