Menu

Ar lengva darytai tai, ką mėgsti?

įkeltas: 2017 balandžio 13 d.
kategorija: Pozityvios mintys sukūrė: Žalia Rožė

Ar lengva darytai tai, ką mėgsti?
Kodėl, mes dažniausiai darome tiek daug dalykų kurių nemėgstame, o darome tiek mažai tai, kas mums išties patinka? O gyvenimas toks trumpas...

Žiemą anksti ryte keltis, skubėti, stovėti kamščiuose, nespėti atlikti laiku milijono darbų, kurie lyg ir turėtų būti mėgstami, tačiau per skubėjimą, per jų gausą juos atlikdamas nejauti jokio laimės žiburėlio. Ar nepažįstama situacija dažnam?

Ir vis skubi, bėgi, sukandęs dantis lauki... lauki kol baigsis šis etapas, o paskui bus jau kitaip. Baigsis šitas didelis projektas ir tada gyventi bus paprasčiau. Tada galėsiu daugiau laiko praleisti su vaikais, nueiti su jais į parką ir pasivėžinti riedučiais, kartu su dukra iškepti pyragą, su sūnumi pažaisti stalo žaidimą. Tačiau kaip tyčia po to didelio projekto užgriūna dar du ir ne ką mažiau laiko reikalaujantys projektai...

Kiekvieną kartą grįžusi iš kelionės, sau pažadu, jog bus kitaip. Neleisiu iš mano gyvenimo vogti laiko skirto man pačiai, neskubėsiu, neturėsiu milijono darbų, gyvensiu ramiai, mėgausiuosi kiekviena akimirka, stebėsiu saulėlydžius, fotografuosiu pavasarį atbundančią gamtą, žaisiu su vaikais negalvodama apie reikalus, būdama namie netikrinsiu telefone pašto ir be sąžinės graužimo skirsiu laiko tik sau... 

Tačiau kaip bebūtų gaila, gyvenu „ekspres traukinyje“. Į jį vėl atsisėdus, kito kelio nebelieka - tik kartu su visais, visu greičiu judėti pirmyn. Kitaip neįmanoma. Čia tokios taisyklės. Ir kas keisčiausia - negali nuo jų pabėgti.
 
Na nenoriu aš šeštą valadą ryto kelti savo vaiko į mokyklą. Tikrai nuoširdžiai gaila matyti, kai vaikas dar saldžiai miega, o už lango šalta ir tamsu. Norėčiau su šypsena pakutenti dukros padus, apkabinti, ramiai papusryčiauti, kartu išvesti pasivaikščioti lauke šuniuką. O tada neskubant ir nestresuojant važiuoti į mokyklą. 
Nenoriu į darbą ir iš darbo važiuoti po valandą laiko. Norėčiau tuo laiku skaityti įdomias knygas.

Nenoriu, jog mano telefonas skambėtų kas dešimt minučių su įvairiais klausimais. Norėčiau su mama atsisėsti, išgerti jos pievoje rinktų žolelių arbatos ir pakalbėti apie gyvenimą.

Nenoriu, jog žmonės, man parašę elektroniniu paštu laišką, tikėtųsi atsakymo po pusvalandžio, nors jau metas skaityti prieš miegą vaikams knygą. Norėčiau tiesiog ramiai prieš miegą skaityti vaikams knygą. 

Taigi, kodėl, mes dažniausiai darome tiek daug dalykų kurių nemėgstame, o darome tiek mažai tai, kas mums išties patinka? O gyvenimas toks trumpas...
Kodėl mes gyvenime susikūrę tiek daug taisyklių, kurių privalome laikytis, nors ir nenorime? Kodėl iškėlę mes sau ir kitiems tiek daug lūkesčių, jog nuo jų mums patiems linksta pečiai? Kodėl mes viską gyvenime matuojame pinigais? Juk tas „ekspres traukinys“ varomas jais... Nesakau, kad mes – žmonės esam godūs, kad niekas kitas mums nerūpi. Tiesiog dabar taip pasaulyje „surėdyta“.

Pabandykime kartu stabdyti tą skubantį traukinį. Jeigu visi kartu dirbsime tik darbo valandomis, vakare grįžus padėsime savo išmanųjį telefoną aukštai į lentyną ir jo neimsime į rankas visą vakarą, jeigu nekelsime sau ir kitiems didelių lūkesčių, kai šiandien prašomi atlikti darbai turėjo būti padaryti jau vakar, kai mokėsime savo klientui pasakyti, jog „dabar vakarieniauju su šeima“ – gal traukinys jau nebebus ekspres?

Ir atminkite – gyvenimas yra gražus ir raskime laiko juo pasidžiaugti!
 
Be autorės sutikimo teksto platinti, kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.

gyvenimas Mintys apie gyvenimą žodžiai apie gyvenimą gyvenimas yra gražus



dalinkitės Facebook Twitter Pinterest Google+
Sekantis straipsnis
Ar verta pradėti nuosavą verslą?

Komentuokite
Jūsų el.pašto adresas nebus rodomoas viešai.




All for Joomla All for Webmasters