Menu

Patarimai keliaujantiems

Kaip užsidirbti gyvenant Filipinuose? 

17-12-14,
Patarimai keliaujantiems
sukūrė: Žalia Rožė
Sulaukiame daug laiškų, žinučių su užklausomis, kaip užsidirbti Filipinuose pinigų? Ar galima rasti čia darbo? Kokie atlyginimai? Ką galima veikti, jog galima būtų pragyventi?

Filipinuose gyvena virš 100 mln. gyventojų. Vidutinės šeimos pajamos sudaro apie 400 eurų per mėnesį. Minimalus atlyginimas Filipinuose 5 eurai per dieną. Kaip ir Lietuvoje, pragyvenimo lygis ir kainos įvairiose Filipinų regionuose labai skiriasi. Nedarbo lygis yra apie 6 %. Žiūrint į šiuos skaičius akivaizdu, kad mums užsieniečiams būtų sunku rasti vietos darbo rinkoje arba orientuoti savo verslą į vietinę rinką

Pastebėjome, kad vietiniai gamintojai, importuotojai bei paslaugų tiekėjai prisitaikė prie mažų Filipiniečių pajamų ir viską fasuoja ir parduoda labai mažais kiekiais, po 5-10 gramų (riešutai, traškučiai, skalbimo milteliai). Taip pat įvairūs vaikiški žaidimų automatai bei savitarnos motorolerių plovyklos kainuoja 5 pesus (10 euro centų), tačiau veikia labai trumpą laiką.

Vietinės valgyklėlės (bliūdinės), kurios orientuojasi į vietinius gyventojus, maistą parduoda po 20 pesų (30 euro centų) už bet kokio maisto porciją. Ar tai būtų ryžiai, daržovės, mėsa, sriubos dubenėlis, už kiekvieną atskirai po 20 pesų. Mūsų šeima tokioj valgykloj sočiai pavalgo už 180 pesų (3 eurai).
 

Taigi, iš ko gyvena užsieniečiai Filipinuose?

 
Dauguma mūsų sutiktų užsieniečių (europiečiai, amerikiečiai, australai) pajamas gauna savo šalyje. Tai būtų internetinė prekyba, nekilnojamojo turto nuoma, laisvai samdomi darbuotojai, kurie dirba internetu. 

Taip pat didelė dalis užsieniečių Filipinuose investuoja turistinėse zonose į turistų aptarnavimo sritis, tokias kaip restoranai, viešbučiai, resort‘o tipo gyvenamieji kvartalai. Investuoti čia apsimoka, nes turizmas Filipinuose klesti ištisus metus. 

Filipinuose yra virš 7.000 salų, tačiau labiausiai turistų pamėgtos ir lankomos yra Bohol, Panglao, Boracay, Palawan, Cebu salos. Šiose salose užsieniečiai investuoja į nardymo paslaugų, restoranų, viešbučių verslus. Pastebėjome, kad net ir atokioje vietoje atsidarę restoranai gaminantys skanų maistą labai greitai tampa populiarūs ir staliuko be rezervacijos rasti būna sunku. Taigi, jeigu mokate skaniai gaminti, tikrai rasite savo vietą šioje rinkoje.

Užsieniečių valdomuose restoranuose kainos labai panašios kaip Lietuvos picerijose – mūsų 4 asmenų šeima pavalgo už 1.200 – 1.500 pesų (apie 20 – 25 eurus)
 

Investavimas į nekilnojamą turtą Filipinuose

 
Šiuo metu „ant bangos“ nekilnojamojo turto Filipinuose pirkimai - pardavimai. Užsieniečiai perka namus, juose gyvena arba nuomoja kitiems užsieniečiams bei turistams.

Paskaičiavime, jog nekilnojamojo turto atsipirkimo metinė grąža yra 20 % ir daugiau (priklausomai ar nuoma ilgalaikė ar trumpalaikė). 

Viešbučių verslas Filipinuose klesti, kambarių kainos svyruoja nuo 50 iki 350 eurų nakčiai. Sezono metu užimtumas yra praktiškai 100 % (gruodis – balandis), ne sezono metu 60 % (gegužė – lapkritis).

Įsigyti vieno miegamojo apartamentus su svetaine ir virtuve naujos statybos projekte su pilna apdaila, aptvertoje teritorijoje su baseinu netoli jūros galima už 40 - 50 tūkstančių eurų. Sezono metu juos pavyks išnuomoti už 55 - 60 eurų už parą, ne sezono metu - už 40 eurų. 

Nesunku paskaičiuoti, jog metinės pajamos bus:

55 eurai x 30 dienų x 5 mėnesiai 
Plius
40 eurų x 7 mėnesiai x 30 dienų x 0,6 procentų užimtumas 
Viso 8.250 + 5.040,00 = 13.290 EUR. 
Metinė grąžos norma 13.290 / 45.000 = 29 %. 

Atskaičius įvairius administracinius ir komunalinius mokesčius lieka ne mažiau kaip 20 %. Nereikia pamiršti ir apie papildomas paslaugas užsieniečiams turistams kurias galima pasiūlyti: transporto nuoma, maitinimas, ekskursijos.

Nepamirškite, jog užsieniečiai čia dirbti negali, tačiau gali gauti pajamas iš nuosavybės nuomos: nekilnojamojo turto, transporto nuoma.

Jeigu norite gyventi tokioje šalyje kaip Filipinai, investuoti ir/ar turėti kur bent šaltas Lietuvos žiemas praleisti šiltai, rašykite Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 

...

Gyvenamasis būstas Filipinuose

17-11-29,
Patarimai keliaujantiems
sukūrė: Žalia Rožė
Sulaukiame daug klausimų dėl gyvenamojo būsto nuomos Filipinuose. Kokia kaina? Ką galima gauti? Kadangi mūsų paskutinės savaitės buvo užimtos kaip tik tokio būsto paieškomis, pasidalinsime už kiek, ką, kur galima rasti ir kur ieškoti.
 

Laikini namai

 
Dar būdami Lietuvoje, internetu susiradome namą – vilą, kurią rezervavomės mėnesiui. Ilgam laikotarpiui neėmėm, nes:

1. Norėjome gyvai pamatyti, ką nuomojamės ir ar tai mums patiks ilgam laikotarpiui gyventi;
2. Tikėjomės, būdami vietoje, susirasti geresne kaina, nei galima susirasti internete.

Taigi būdami Lietuvoje išsirinkome vilą už 650 eurų mėnesiui, plius elektra ir vanduo. Po ilgos istorijos gavosi taip, jog vilos savininkas mums pakeitė į namą (Lietuvos standartais tai vadintume kotedžu) su baseinu ir trim miegamaisiais. Kaina mums liko ta pati, tačiau realiai kaina jo būtų apie 900 eurų mėnesiui plius komunaliniai. Namas - idealus, švarus, erdvus, švarus. Vienintelis jo minusas – toli nuo jūros. Pėstute būtų per toli ir sudėtinga su vaikais per karščius eiti. Važiuojant apie 20 minučių kelio. 
 


Kaip ieškojom naujų namų

 
Gyvenamojo būsto Filipinuose, Bohol saloje ieškojome keliais būdais.

Pirmasis būdas, tai www.airbnb.com bei www.booking.com ieškojome mums tinkamų variantų, rašėme savininkams žinutes, derinome ilgalaikės nuomos kainas, susitardavome susitikti vietoje, apžiūrėti namus.

Jeigu kainos trumpalaikei nuomai yra nuo 40 iki 100 eurų už naktį, ilgalaikės nuomos kaina tampa žymiai mažesnė. Aišku, dėl šios priežasties atsisakydavo nuomoti ilgalaikei nuomai arba kaina būdavo tikrai labai didelė.

Dažniausiai nekilnojamojo turto nuoma užsiima užsieniečiai (amerikiečiai, vokiečiai, kiniečiai ir kt.). Jų nuomos kainos pakankamai didelės – ne filipinietiškos. Tačiau vilos būna tikrai tvarkingos, pritaikytos gyventi pagal europietiškus įpročius. Taip pat galima rasti ir vietinių siūlomo nekilnojamojo turto nuomos pasiūlymų. Kainos mažesnės, švara ne itin pasižymi. Dažniausiai tokių pasiūlymų nėra internete. Reikia tiesiog ieškoti vietoje.

Taigi antrasis mūsų paieškos būdas buvo tiesiog sėsti ant motorolerio ir pakelėse ieškoti skelbimų dėl nuomos. 

Trečias būdas – klausinėti visų, gal kas pažįsta, žino, kas nuomuotų gyvenamąjį būstą. Ypač užsieniečiai, gyvenantys Filipinuose pasiryžę padėti visais įmanomais būdais. Net ir gavome pasiūlymų, jog jeigu nerasime tinkamo būsto, galėsim trumpam pagyventi pas juos. 

Ieškoti gyvenamo būsto prieš Kalėdas tikrai yra sudėtinga, nes gruodžio mėnuo – vienas iš laikotarpių, kai į Filipinus atvyksta tikrai daug turistų. Taigi, labai dažnai vilos būdavo laisvos tik nuo sausio, vasario mėnesių.
 

Gyvenamas būstas Bohol saloje, Filipinuose

 
Kaip bebūtų variantų radome tikrai nemažai gerų ir protinga kaina. Tačiau mums ne visada viskas tiko, nes turėjome augintinį Mančesterį. Ne visuose namuose buvo kiemas ir sąlygos laikyti gana nemažą šuniuką. Tačiau nepasidavėme ir iki galo ieškojome mūsų visiems šeimos nariams tinkamus namus.

Dalinamės, ką galima rasti ir už kokią kainą nuomotis negyvenamą būstą ilgam laikotarpiui. Atminkite, jog tokių kainų trumpai nuomai galite ir nerasti.

Namas džiunglėse. Mes jį taip pavadinome, nes jis pastatytas viduryje miško – džiunglių, salos viduryje, nuošalioje vietoje. Labai gražus, dviejų miegamųjų kambarių, su didžiuliu terasa bei kiemu, kuriame ganosi laukinės vištos su viščiukais ir gaidžiais. Buvo laaaabai toli nuo jūros ir baseino nebuvo. Mes jį norėjome nuomotis, bet vėliau savininkas persigalvojo ir nusprendė namą parduoti. Nuomos kaina 530 eurų. Į šią kainą įėjo komunalinės išlaidos.
 
 
 
Italų namas. Taip jį pavadinome, nes prieš tai gyveno italų šeima. Puikus, šalia upės, labai gražūs aplinkui vaizdai. Trys miegamieji. Kaina 350 eurų. Tačiau kol derinom dėl šuns laikymo, atsirado kiti nuomininkai. Tikriausiai be augintinio.



Radome labai daug namų, kurie iki galo nesutvarkyti. Pastatyti naujai, tačiau be baldų, viduje jau apsigyvenusios skruzdėlės, driežai. Kaina nuo 300 eurų. Tačiau tokiems namams dar reikia daug darbo ir investicijų. Šio namo, kuris yra nuotraukoje, trečio aukšto vaizdas nepakartojamas - su plačiu jūros vaizdu.

...

Revolut mokėjimo kortelės

17-11-24,
Patarimai keliaujantiems
sukūrė: Žalia Rožė
Pirmą kartą apie REVOLUT mokėjimų kortelę sužinojome gal prieš metus metų. Žinojom, jog su ja labai geros valiutos keitimo sąlygos ir galima nemokamai išsigryninti pinigų visame pasaulyje. Neturėjome laiko detaliau pasidomėti, kas tai iš tiesų yra ir kaip tai veikia. O gal informacijos apie tai dar nebuvo pakankamai daug, jog pradėtume naudoti. 

Prieš kelionę į naujus mūsų namus – Filipinus, nusprendėme pasirūpinti atsarginėmis banko kortelėmis. Na dėl visa pikto, jog neliktume be pinigų, jeigu pamestume kortelę arba ją užblokuotų. Juk kelionėse nutinka visko – būni ir kodus pamiršti.
 

Revolut kortelė

 
Prisiminėm Revolut ir jos nemokamas korteles. Nusprendėme išbandyti. Procesas pasirodė pakankamai paprastas: įsidiegi savo telefonui nemokamą programėlę Revolut iš Apple arba Google programėlių parduotuvės, susieji su savo telefono numeriu, įkeli savo paso arba ID nuotrauką bei pasidarai asmenukę, jog matytų jog tai tikrai tas pats asmuo. Revolut per 20 minučių patvirtina tapatybę ir  jau turi IBAN tipo banko sąskaitą, į kurią gali gauti pavedimus iš bet kurio pasaulio banko. 

Na tada belieka užsakyti pačią kortelę arba net kelias korteles, bet pradžioje, kodėl ji mums labai patiko.
 

Mūsų šeimos atsiliepimai apie Revolut 

 
Tikriausiai teko girdėti arba net patiems susidurti, jog gyvenant užsienyje, ypač Azijoje yra brangu išsigryninti pinigus, o lietuviškų bankų kortelės dar ir su laiku baigia galioti. Taigi Revolut kortelė mums sutaupo nemažai pinigų, nes su kiekviena kortele galima nemokamai išsigryninti po 200 eurų bet kurioje pasaulio šalyje. Taigi, turint ne vieną kortelę, išsigryninam kiekvieną mėnesį tokią pinigų sumą, kokia yra mums reikalinga ir nieko nekainuoja.

Filipinuose bankomatai per dieną vienai kortelei leidžia paimti ne daugiau kaip 300 eurų. Kai pirkome motorolerį ir reikėjo sumokėti grynais 1.200 eurų vieniniais pinigais, labai apsidžiaugėm, jog turėjome šeimoje keturias Revolut korteles, kurios ir padėjo išsigryninti reikiamą pinigų sumą. O pinigus iš vienos sąskaitos į kitą persiuntėm vienas kitam per minutę.

Mums patinka Rovolut kortelių valdymas. Visų pirma, atsiskaitant kortele ar išsiimant pinigų iš bankomato, akimirksniu gauname pranešimą telefone, apie tai kas vyksta su jūsų pinigais. Jeigu transakcija nepavyksta programėlė iš karto praneša priežastį – viršytas dienos ar mėnesio limitas, neteisingas PIN kodas, atsiskaitymo funkcija išjungta. Nereikia spėlioti, kodėl nepavyko atsiskaitymas ar išgryninimas bankomate. Viskas aiškiai pranešama, ištaisote nustatymus ir po minutės viskas veikia – nereikia nervintis, skambinti bankui ir panašiai. 

Beje, Revolut korteles tikrai priima visur atsiskaityti. Patys tai patyrėme Kinijos oro uoste, kai atsiskaityti kito stambaus Lietuvos banko kortele mums nepavyko. Mūsų nuostabai, pabandžius Revolut – pavyko be problemų.
 

Revolut kortelės užsakymas

Prieš užsakant Revolut kortelę, į savo sąskaitą reikia įnešti bent 10 eurų. Tą galima padaryti: 
1) pavedimu į savo Revolut banko sąskaitą (pavedimas užtruks vieną darbo dieną);
2) nemokamai papildyti Revolut sąskaitą iš kitos savo turimos bet kurio banko kortelės.  Pavedimas užtruks vos kelias minutes. 
3) gauti pavedimu pinigus iš kito Revolut vartotojo. Pinigai sąskaitą pasiekia akimirksniu ir nemokamai.  Pavedimas kitam Revolut vartotojui vyksta pagal telefono numerį adresų knygelėje.
 

Revolut mokėjimo kortelės

 
Kai jau turite sąskaitoje pinigų, galite užsisakyti kortelę ar net kelias korteles. Galite turėti tiek mokėjimo kortelių, kiek tik norite. Už kiekvieną kortelę reikia sumokėti po 6 eurų vienkartinį siuntimo mokestį. Taip pat galite užsisakyti nemokamai virtualias korteles. Tokias korteles matysite tik savo telefone, su kortelės numeriu ir kita informacija. Jos skirtos tik pirkimui internete. Kortelės paprastai atkeliauja per 5-14 dienų. Pastebėjome, kad viena mūsų kortelių atkeliavo iš Lenkijos, kita - iš UK.
 

Revolut privalumai

 
Su Revolut jūs gaunate IBAN banko sąskaitą, į kurią galite gauti pavedimus, darbo užmokestį, pervesti pinigus draugams, kurie turi Revolut sąskaitą, per sekundę, apmokėti pirkinius internetu, su Revoliut korteles apmokėti už pirkinius parduotuvėse, išsiimti pinigų bankomatuose visame pasaulyje geriausiu valiutos kursu. 

Galite turėti vieną ar keletą kortelių. Vienas galite naudoti tik Lietuvoje, o kitas - tik užsienyje. Telefono programėlėje galite lengvai ir greitai valdyti ir keisti kiekvienos kortelės limitus, įjungti/išjungti gryninimo ar atsiskaitymo funkcijas, kurios suveikia akimirksniu. Manau tai patogu ir svarbu, nes naudojant kortelę užsienyje kyla grėsmė, kad kortelės duomenys gali būti pavogti, taigi užsienyje naudojamos kortelės saugumo ir limitų nustatymai turėtų būti griežtesni, nei kurią naudosite Lietuvoje.
 
Taigi apibendrinant galime patarti, jog tiek gyvenant Lietuvoje, tiek važiuojant į bet kurią kelionę, turėkite su savimi Revolut kortelę. Kaip tik šiuo metu Lietuvoje vyksta akcijos ir jos dalinamos nemokamai. Šias nemokamas korteles galite susieti su savo paskyra (sąskaita) ir taip sutaupysit po 6 eurus už kiekvieną kortelę. O su kiekviena iš galėsite nemokamai išsigryninti po 200 eurų bet kurioje pasaulio šalyje kur yra bankomatai (ATM). Beje jei būsite Filipinuose naudokitės BPI bankomatais.

...

Keliavimas su vaikais

17-11-21,
Patarimai keliaujantiems
sukūrė: Žalia Rožė
Visada keliavome visa šeima kartu, su vaikais ir mes dviese – tėvai. Kelionės su vaikais reikalauja didesnio pasiruošimo, susikaupimo, didesnės kantrybės ir daug psichologinių resursų. Kai vaikų tėvai abudu kartu šalia, jautiesi tvirtai, nes žinai, jog gali sulaukti pagalbos iš savo antros pusės. 

Kelionėje į vieną pusę į Filipinus gavosi taip, jog mūsų šeima pasidalino į dvi dalis. Keliavome į Aziją per pusę pasaulio atskirai – mama ir du vaikai.
 

Kaip pasiruošti kelionei su vaikais

 
Artėjant kelionei, bandžiau apgalvoti visas smulkmenas ir detales. Jau prieš kurį laiką kalbėjausi su vaikais ir nuteikinėjau, jog abudu turi man padėti, atidžiai girdėti, ką jiems sakau. Su savo beveik šešiamečiu sūnumi kalbėjau, jog jis yra labai drąsus, bus vienintelis vyras mūsų kelionėje, todėl turi saugoti savo mamą ir sesę nuo vagių ir blogų žmonių. Taip pat turi būti stiprus ir savo kuprinę turės nešti pats, o kojytės turės rasti daug jėgų eiti pačios, nes mama negalės panešti. 

Su dukra kalbėjomės apie tai, jog ji turėtų būti dešinioji mamos ranka. Turėtų padėti prižiūrėti brolį, jam padėti, kai sunku, jį apkabinti, nepykti ant jo, jeigu jis kažką ne taip padarys ar kalbės, neerzinti jo. Taip pat prašiau, jog einant iš vienos vietos į kitą, suskaičiuoti, ar visas savo kuprines, maišelius paėmėm.
 
Žinot, visas tas kalbėjimas pasiteisino šimtu procentu. Abudu buvo nuostabūs per visą savo kelionę. Vakaris visada buvo šalia mūsų, niekur nenuklydo, nes reikėjo mus saugoti. Net eidama į moterų tualetą, palikusi šalia durų, jis stovėdavo, atsakingai ir kantriai saugodavo mane. O dukra labai atsakingai skaičiuodavo mūsų pasiimtus daiktus – gal todėl nieko kelionėje nepalikome ir nepametėme.
 

Lagaminai ir jų svoris

 
Na bet viskas iš pradžių. Buvom nutarę paimti du lagaminus po 25 kilogramus plius kiekvienas – mama ir vaikai, po rankinę kuprinę. Kai atrodo jau daiktus sudedam galutinai, vaikai rasdavo dar kažką, ką norėdavo pasiimti. Jie suprato, kad tai, ko dabar nepasiims, jau nebeturės. Galutiniame rezultate turėjome per du lagaminus apie 10 kg viršsvorio ir po du rankinius bagažus kiekvienas – kuprinė plius tašiukas. Na ir dar „ant pilnos laimės“ vaikai atnešė tris minkštus, gana didelius žaislus, kuriuos norėjo vežtis kartu. Aišku visame bagažo krovimo procese buvo daug žaislų atrinkta, kurie nevažiavo kartu su mumis. Tačiau dėl šių trijų minkštų žaislų, abudu vaikai labai tvirtai pasakė, kad patys juos nešis ir man dėl jų nereikės sukti galvos. Nuginklavo mane ir aš leidau. Ir iš tikrųjų man dėl jų labai galvos nereikėjo sukti, o dar tie žaislai pasitarnavo kaip pagalvėlės lėktuvuose. Tačiau iš šono atrodėme apsikrovę keliautojai ir visada sudarydavome didžiulį kamštį prie apsaugos patikrinimo vietų. Ačiū žmonėms, kurie buvo kantrūs ir ramiai laukė, kol mes išsikrausime viską ir kol vėl susidėsime.
 

Drabužiai, užkandžiai ir kitos detalės kelionei

 
Kaip ir kiekvienai kelionei su vaikais, aš bandžiau viską apgalvoti ir pasiruošti visoms kelionėje galimoms situacijoms. Visų pirma, vaikų veikla kelionėje. Tačiau šį kartą patys buvo prisikišę į kuprines visokių žaislų, knygučių, pieštukų, jog papildomai nieko nepasiėmiau. 

Kelioniniai drabužiai. Prie savęs, į rankinį bagažą įdėjau drabužių, jog turėtume bent po kelis persirengimui. Pirmu sluoksniu apsirengėme trumpom rankovėm vasariškus marškinėlius, jog kai nusileisime Maniloje, galėtume nusirengti šiltus žieminius drabužius ir jau būti pasiruošus karštam orui.  Antro sluoksnio drabužiai mūsų buvo merino vilnos golfiukai. Jie prisitaiko prie aplinkos temperatūros, todėl su jais nei sukaitome, nei sušalome (nes kelionėje orų kaitų buvo visokių), ploni, nesuvaržo judesių, švelnūs, malonūs. Esu neabejinga merino vilnai skrendant net į šiltus kraštus.
 
Užkandžiai. Nors lėktuvuose valgyti duodavo, tačiau ilgoms kelionėms su vaikais, aš turiu pasiruošusi kuprinėje užkandžių. Stengiuosi pasirinkti sveikus, sočius, maistingus ir vaikų mėgstamiausius užkandžius. Nedarau jokių sumuštinių, nes tokio maisto lėktuvuose ir oro uostuose apstu.

Taigi, šį kartą kuprinėje turėjome TUNDROS daigintų grikių batonėlius. Jie užima labai nedaug vietos ir kiekvieną kartą pasivaišinus, vaikų nuotaika pakildavo ir būdavo numalšintas „ko nors saldaus, skanaus“ poreikis. Tundros batonėliai yra be jokio pridėtinio cukraus, pagaminti iš visiškai natūralių maisto produktų – daiginti grikiai, datulės, razinos, na ir atitinkamai pagal batonėlio rūšį – kanapių, saulėgrąžų, sezamo sėklos, linų sėmenys, anakardžiai ir kiti riešutai. Mūsų šeimai tai tobulas užkandis, kurio dar turime ir po truputį mėgaujamės, gyvendami Filipinuose. 
 
Taip pat užkandžiams įsidėjome porą pakelių URBAN FOOD kukurūzų lazdelių. Jų yra kelių rūšių: su burokėliais, burnočiu, morkomis bei topinambais. Vienintelis šių užkandžių minusas – tai užima daug vietos. Iš kitos pusė, jų taip greitai nelieka, jog nespėji pamatyti, kad buvo užimta daug vietos. Mūsų šeima šiuos kukurūzus atradusi jau kuris laikas ir juos pirkdavome ne tik kelionėms, bet ir šiaip pasmaguriauti. Tai irgi sveikas iš natūralių produktų maistas, be pridėtinio cukraus bei maistingas. Taip pat sotus užkandis. Suvalgius mums tryse jų pakelį, jau jausdavome sotumą.

Na ir kelionėse mus visada lydi gertuvės. Aišku pilnos vandens įsinešti į lėktuvą niekas neleidžia, bet paprašius stiuardesės pripildyti ją geriamu vandeniu, visada turime šviežio vandens. Keliaujant, o ypač keliaujant lėktuvu organizmui yra reikalingi skysčiai, todėl mes stengiamės gerti dažnai, jog nejaustume troškulio.
 

Kėlionė lėktuvu

 
Mūsų kelionė buvo keturiais lėktuvais, su trimis persėdimais. Iki Manilos lėktuvo bilietus pirkome iš Etihad aviakompanijos. Tačiau pirmuosius du skrydžius vykdė airBaltic. Pirmą kartą teko išbandyti Etihad aviakompaniją ir tikrai nenusivylėme, nors tik vieną skrydį iš trijų vykdė pati. 

Nuo pat pirmo skrydžio Etihad kompanija rūpinosi mumis. Vos tik pakilome iš Vilniaus oro uosto skrydžiui į Rygą, mums vieniems iš viso lėktuvo atnešė valgyti. Aš net nustebusi pasitikslinau, ar tas maistas tikrai skirtas mums, nes visiškai nesitikėjau gauti valgyti. Patikino, jog maistas mums, nes mes skrendame su Etihad. Vakarienė jau buvome pavalgę, bet natūralus jogurtas ir buteliukas vandens – visada laukiame kelionėje. 

Rygos oro uostas mane nustebino savo didumu, lyginant su Vilniaus oro uostu. Skrydžių taip pat buvo pilnas informacijos ekranas, jog savojo skrydžio duomenis radome ne iš karto. Kai tuo tarpu Vilniuje buvo vos keli skrydžiai.

Ryga - Abu dhabi su airBaltic lėktuvu praėjo irgi sėkmingai, nors kėdės buvo gana plačios ir kojoms vietos buvo pakankamai, bet išsimiegoti buvo sudėtinga. Taip pat ir čia gavome valgyti. Šį kartą ne vieninteliai, bet irgi dalino ne visiems.

Abu dhabi oro uostas labai didelis, tačiau labai greitai radome savo vartus į Manilą. Teko skaityti straipsnį, jog lietuviai, vos tik pranešus, jog laipina į lėktuvą, puola, skuba, kas pirmesnis, stovi eilėje. Tai autorius dar nematė filipiniečių :) Kadangi aš buvau su vaikais, pakvietė į lėktuvą be eilės. 

Etihad lėktuvas buvo nuostabus ir patogus. Čia patogiai išsimiegojome, skaniai pavalgėme. Nors mes nevalgome mėsos, tačiau visada buvo patiekalų, kurių galėjome išsirinkti ir sau. Vienintelis šio lėktuvo minusas – nebuvo vaikiškų žaidimų. Bet aš tai neįvardinčiau labai dideliu minusu ;)

Manilos oro uoste gana sklandžiai praėjome migraciją. Vėl trumpesnėje eilėje dėl vaikų. Susirinkau lagaminus ir išėjau į lauką ieškoti vairuotojo, kuris turėjo mūsų laukti ir nuvežti į viešbutį nakčiai pailsėti. Tikriausiai visoje kelionėje šis momentas buvo sunkiausias. Išėjus ir Manilos oro uosto, pasitiko didžiulis karštis, prie kurio mes dar nebuvom pratę. Nesuskaičiuojama daugybė žmonių, lekiančių į visas puses. Du sunkiausi lagaminai. Daugybė rankinio bagažo kuprinėlių, maišelių. Didžiulė baimė, jog nepasimestų vaikai. Šios dešimt minučių, kol radome savo vairuotoją, buvo daugiausiai dėmesio, jėgų ir ištvermės reikalaujančios minutės per visą kelionę su vaikais.

Pernakvojome nedidukame viešbutuke, kurį drąsiai galėčiau rekomenduoti vienai nakčiai pernakvoti Maniloje. Išlankstytų gulbių iš rankšluosčių nebuvo, tačiau jauku ir tvarkinga. Tiesą sakant, daugiau Maniloje pasilikti ir nerekomenduoju, nes nieko įdomaus, išskyrus karštį, dulkes, daugybę žmonių, didžiulius pastatus bei šalia esančias lūšneles, daugiau ir nieko nėra.

Kitą rytą sėkmingai vu vietiniu skrydžiu persikėlėme iš Manilos į Bohol salą, kur mūsų laukė mylimas tėtis, vyras! Čia ir prasideda mūsų nuotykiai Filipinuose!
 

...

Keliavimas su gyvūnais

17-11-10,
Patarimai keliaujantiems
sukūrė: Žalia Rožė
Apie lėktuvo bilietų paieškas ir pirkimą savo patirtimi jau dalinomės Gyvūnų gabenimas lėktuvu. Dabar papasakosime, kaip vyko pats keliavimas su mūsų augintiniu Mančesteriu.
 

Pasakojimas apie tai, kaip atrodo keliavimas su gyvūnais

 
Keliavimas su gyvūnais prasideda daug ankščiau nei pati kelionė. Jau prieš gerą mėnesį aiškinomės, kokių dokumentų reikės, norint įsivežti šunį į Filipinus. Pradėjome bendrauti su su savo augintinio veterinarais, kurie sakė, jog yra skirtingi reikalavimai į skirtingas šalis. Todėl mums patiems reikia išsiaiškinti, ko konkrečiai yra reikalauja Filipinai. Pasiūlė kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
 
Paskambinus VMVT bendru numeriu buvome mėtomi per 6 numerius, kol galiausiai asmuo, kuris atsakingas už veterinarinių sertifikatų išdavimą pasakė, kad patys turime susirasti kompetentingos Filipinų institucijos informaciją apie tai, kokie reikalavimai atvykstančiam šuniui. Tuomet tuos reikalavimus pateikti jiems, o tada jie atitinkamai mus pakonsultuos.

Po ilgų paieškų radome, jog reikia gauti Filipinų gyvūnų departamento leidimą šuns importui. Tą leidimą galima užsakyti internetu užpildžius formą. Leidimas buvo išduotas gana paprastai per dvi dienas. Jame radome aiškius reikalavimus, ko reikia, norint paruošti mūsų Mančesterį importuojant į Filipinus.
 

Raminamieji šunims ir paskutinių veterinarijos dokumentų tvarkymas

 
Taigi, likus 48 valandom iki skrydžio, nuvykome pas savo veterinarus, kurie paruošė šunį vežimui į Filipinus pagal nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, jog patikrino sveikatą, yra sveikas ir gali skristi. Kadangi nuo pasiutligės vakcinos buvo jau padarytos ir galiojančios, pažymėjo ir tai. Sudavė vaistus nuo kirmėlių, sulašino lašiukus ant kailio nuo parazitų

Taip pat davė raminamuosius vaistus skirtus šunims. Jie yra žolelių pagaminti pagrindu. Tačiau labai raminamojo poveikio bent jau mes iš šono nepastebėjome.

Veterinarijos tarnyba išdavė reikalingus dokumentus, kuriuos reikėjo dar legalizuoti. Dokumento legalizavimą daro LR Užsienio reikalų ministerija. Pilnas legalizavimas būtų padarytas, jeigu dar gautume antspaudus iš Filipinų Respublikos ambasados, kuri artimiausia yra Varšuvoje. Laiko vykti į Varšuvą jau nebebuvo, nusprendėme, jog kaip nors bandysim suktis ir Filipinų ambasados antspaudo. Teko skaityti užsienietiškuose forumuose, jog gyvūnus įsiveždavo ir be legalizavimo. 
 
Penktadienio vakare, šeima pasidalinome į dvi dalis ir Mančesterį su jo mylimiausiu šeimininku išlydėjome į Aziją.
 

Toliau pasakoja Rytis

 
Kadangi tai buvo mano pirma kelionė su šunimi, stengiausi laikytis visų įmanomų patarimų ir taisyklių, kurių prisiskaičiau avialinijų ir gyvūnų pervežimo paslaugas teikiančių agentų interneto puslapiuose. Pradžioje buvo neramu dėl šuns transportavimo dėžės. Yra apstu informacijos apie tai, kokios yra griežtos taisyklės šuns transportavimo dėžei, tačiau viskas pasirodė daug paprasčiau. Nežinau, kaip kitos aviakompanijos tikrina dėžės atitikimą taisyklėms, bet Turkish Airlines nelabai rūpėjo keli centimetrai į vieną ar kitą pusę. Vizualiai matėsi, jog šuo gali stovėti, apsisukti ir ištiesęs kojas atsigulti. Gal todėl niekas labai tiksliai nematavo ir nelindo. Nors pagal mūsų skaičiavimus kelių centimetrų trūko. Lietuvoje Turkish Airlines taip pat nertkrino ir šuns dokumentų.
 
Apskritai džiaugiamės, jog pasirinkome savo augintinį vežtis su Turkish Airlines, nes labai supratingai ir paslaugiai žiūrėjo į mūsų keliavimą. Kaip, pavyzdžiui, atlikus visus formalumus ir priėmus lagaminą, mums pasiūlė dar su šuniuku pasivaikščioti ir pabūti su juo kartu. O paskutinėm registracijos minutėm ateiti ir jį priduoti be eilės. Taip mūsų Mančesteris dar paskutinį pusvalandį pasivaikščiojo Lietuvos pievomis, esančiomis prie Vilniaus oro uosto.
 
Skaičiau, kad įlipus į lėktuvą, reikia paklausti įgulos ar jie informuoti apie gyvūną lėktuvo gyvūnų skyriuje. Na tiesiog, jog nepamirštų palaikyti tinkamą slėgį ir temperatūrą šuniukui. Tą padariau tiek pirmojo (kai skridome iš Vilniaus į Stambulą), tiek antrojo skrydžio (iš Stambulo į Manilą) metu. 

Tiesą sakant, antrojo skrydžio metu labiau norėjau sužinoti ar šuo apskritai pasiekė antrą lėktuvą. Na kaip būna pasimeta lagaminai, tai visiškai nesinorėjo, jog Mančesteris pasimestų ir nukeliautų kur nors į Afriką. Tačiau bekalbant su palydovu, išgirdau pažįstamą lojimą ir supratau, kad Mančesteris skris kartu su manimi. Taip pat eilinį kartą buvau patikintas, kad šuniu bus tinkamai pasirūpinta ir jam bus net geriau ir patogiau nei man. Na turint galvoje, jog jo bilietas kainavo 50% brangiau nei mano, tai visai logiška.
 
Persėdant iš Stambulo į Manilą buvo sunkus keturių valandų laukimas. Vis mąsčiau apie galimybę pamatyti, pavedžioti Mančesterį, tačiau man buvo atsakyta, kad tai neįmanoma ir ramiai laukti kito skrydžio. Tiesą sakant, beveik visas 4 valandas sėdėjau ir ieškojau internete informacijos, kas vyksta su gyvūnais tranzito metu Stambulo oro uoste. Deja, nelabai ką radau šia tema, tik diskusijas forumuose žmonių, kurie planuoja keliauti ir klausia to paties. Baigėsi nemokamas internetas ir teko nutraukti paieškas...
 
Pirmojo skrydžio metu sėdėjau šalia rusakalbės mamos su 11-13 metų dukra, kurios be paliovos selfinosi lėktuve. Kai stiuardesė paklausė ką valgys: pasta or chicken, atsakė "odnu čiken i odnu pasta", o paklausus ką nori gerti pasakė "potato juice". Na aš neišlaikiau ir mandagiai pasakiau kad "potato yra kartoška" ir kad ji turbūt turi galvoje tomato juice. Buvau teisus, tada ji sako "yes pomidor juice" ir galiausiai gavo ko norėjo. Netrukus išgirdau, kaip priekyje sėdintys Lietuviai kalba apie Filipinus, paklausiau ar ten skrenda ir iki pirmo skrydžio pabaigos kalbėjomės apie Filipinus, keliones ir panašius dalykus.
 
Nusileidęs Maniloj ir praėjęs imigracijos patikrinimą, ėjau tiesiai prie bagažo diržo, nes įgula pasakė, kad šunį rasiu ten. Taip ir buvo, bagažas dar buvo neatvykęs o dėžė su šunimi jau stovėjo šalia lagaminų diržo. Sulaukęs lagamino, susikroviau viską (įskaitant ir dėžę su šuniu) ant vežimėlio ir su apsauginio pagalba nuvažiavau link Karantino tarnybos. 

Prieš mane dokumentus jau tvarkėsi rusakalbių šeimyna su mažu rankiniu šuniuku.  Šiek tiek palaukęs savo eilės, pateikiau dokumentus, susimokėjau 450p ir neilgai trukus galėjau išeiti iš oro uosto. 
 

Kelionė į viešbutį

 
Kadangi su gyvūnams draugiško viešbučio savininku buvom sutarę dėl Uber ar Grab (Azijos Uber analogas), laukiau mašinos. Dar būdamas Lietuvoje buvau su juo susisiekęs ir aptarėm kad priims mane su šuniu, kad bus dėžė ir reiks didesnės mašinos. Atvažiavus mano automobiliui, vairuotojas buvo nepatenkintas, kad niekas jam nieko nepasakė apie šunį, o šuns dėžė į mašiną netilpo.
 
Rašiau viešbučio savininkui, tačiau jis man niekuo nepadėjo, nes jam visi vairuotojai atsisako važiuoti, dėl didelės dėžės šuniui. Teko pradėti suktis pačiam. Pasigavau pirmą apsaugos bičiuką ir paaiškinęs situaciją, paprašiau padėti susirasti didesnį automobilį. Mane nuvedė prie kažkokio transporto langelio, kur po ilgų pokalbių telefonu suderino mikrobusiuką, su kuriuo vėliau sutariau ir dėl kitos dienos vežimo į oro uostą.
 
Atvykęs šiaip ne taip užsinešiau šunį su dėže ir lagaminais į 21 aukštą. Viešbučio kambaryje išleidau Mančesterį iš dėžės, pagirdžiau ir pašėriau. Vėliau išvedžiau į lauką. Lifte, vestibiulyje ir lauke visi elgėsi taip tarsi pirmą karta mato šunį - klausė kokia veislė, kiek kainuoja, iš kur jis ir kiek kainavo bilietas :) Einant gatve abejingų nebuvo, rodė pirštais, bandė kalbint: "dogie, dogie" ir pan.
 
Atvykus į Manilos oro uostą skrydžiui į Tagbilaraną, prisistatė vyrukas su krovininiu vežimėliu ir pasisiūlė padėti. Labai slkalndžiai viską susitvarkiau. Filipinų Avialinijos labai profesionaliai priėmė šunį. Išklausinėjo kuo maitinu. Viena iš darbuotojų pradėjo rodyti savo 1 savaitės labradoro ir K9 mišrūno šuniuko nuotraukas. Labai maloniai pabendravom. 
 
Paskutinis skrydis praėjo paprastai. Tagbilarane mus pasitiko mano draugas iš Lietuvos (Filipinuose jis gyvena jau pusantrų metų) ir sėkmingai atvykome į vietą. 

Mančesteris pirmomis dienomis Filipinuose sunkiai pernešė karštį. Smarkiai lekavo, daug gėrė vandens, mes jį gaivindavome apipildami vandeniu. Suprantama, juk šuniukas jau buvo pasiruošęs laukti Lietuviškos žiemos ;) Reikia nusimesti kailinius.

Gal daug kas pasakytų, kiek daug vargo dėl šuns, ar tai verta. Dabar, kai esame visa šeima kartu, o taip pat ir mūsų Mančesteris, net neabejojame, jog mūsų sprendimas buvo teisingas.
 

...

All for Joomla All for Webmasters