Menu

Keliavimas su vaikais

posted on lapkričio 21, 2017 by Žalia Rožė posted in Patarimai keliaujantiems

Visada keliavome visa šeima kartu, su vaikais ir mes dviese – tėvai. Kelionės su vaikais reikalauja didesnio pasiruošimo, susikaupimo, didesnės kantrybės ir daug psichologinių resursų. Kai vaikų tėvai abudu kartu šalia, jautiesi tvirtai, nes žinai, jog gali sulaukti pagalbos iš savo antros pusės. 

Kelionėje į vieną pusę į Filipinus gavosi taip, jog mūsų šeima pasidalino į dvi dalis. Keliavome į Aziją per pusę pasaulio atskirai – mama ir du vaikai.
 

Kaip pasiruošti kelionei su vaikais

 
Artėjant kelionei, bandžiau apgalvoti visas smulkmenas ir detales. Jau prieš kurį laiką kalbėjausi su vaikais ir nuteikinėjau, jog abudu turi man padėti, atidžiai girdėti, ką jiems sakau. Su savo beveik šešiamečiu sūnumi kalbėjau, jog jis yra labai drąsus, bus vienintelis vyras mūsų kelionėje, todėl turi saugoti savo mamą ir sesę nuo vagių ir blogų žmonių. Taip pat turi būti stiprus ir savo kuprinę turės nešti pats, o kojytės turės rasti daug jėgų eiti pačios, nes mama negalės panešti. 

Su dukra kalbėjomės apie tai, jog ji turėtų būti dešinioji mamos ranka. Turėtų padėti prižiūrėti brolį, jam padėti, kai sunku, jį apkabinti, nepykti ant jo, jeigu jis kažką ne taip padarys ar kalbės, neerzinti jo. Taip pat prašiau, jog einant iš vienos vietos į kitą, suskaičiuoti, ar visas savo kuprines, maišelius paėmėm.
 
Žinot, visas tas kalbėjimas pasiteisino šimtu procentu. Abudu buvo nuostabūs per visą savo kelionę. Vakaris visada buvo šalia mūsų, niekur nenuklydo, nes reikėjo mus saugoti. Net eidama į moterų tualetą, palikusi šalia durų, jis stovėdavo, atsakingai ir kantriai saugodavo mane. O dukra labai atsakingai skaičiuodavo mūsų pasiimtus daiktus – gal todėl nieko kelionėje nepalikome ir nepametėme.
 

Lagaminai ir jų svoris

 
Na bet viskas iš pradžių. Buvom nutarę paimti du lagaminus po 25 kilogramus plius kiekvienas – mama ir vaikai, po rankinę kuprinę. Kai atrodo jau daiktus sudedam galutinai, vaikai rasdavo dar kažką, ką norėdavo pasiimti. Jie suprato, kad tai, ko dabar nepasiims, jau nebeturės. Galutiniame rezultate turėjome per du lagaminus apie 10 kg viršsvorio ir po du rankinius bagažus kiekvienas – kuprinė plius tašiukas. Na ir dar „ant pilnos laimės“ vaikai atnešė tris minkštus, gana didelius žaislus, kuriuos norėjo vežtis kartu. Aišku visame bagažo krovimo procese buvo daug žaislų atrinkta, kurie nevažiavo kartu su mumis. Tačiau dėl šių trijų minkštų žaislų, abudu vaikai labai tvirtai pasakė, kad patys juos nešis ir man dėl jų nereikės sukti galvos. Nuginklavo mane ir aš leidau. Ir iš tikrųjų man dėl jų labai galvos nereikėjo sukti, o dar tie žaislai pasitarnavo kaip pagalvėlės lėktuvuose. Tačiau iš šono atrodėme apsikrovę keliautojai ir visada sudarydavome didžiulį kamštį prie apsaugos patikrinimo vietų. Ačiū žmonėms, kurie buvo kantrūs ir ramiai laukė, kol mes išsikrausime viską ir kol vėl susidėsime.
 

Drabužiai, užkandžiai ir kitos detalės kelionei

 
Kaip ir kiekvienai kelionei su vaikais, aš bandžiau viską apgalvoti ir pasiruošti visoms kelionėje galimoms situacijoms. Visų pirma, vaikų veikla kelionėje. Tačiau šį kartą patys buvo prisikišę į kuprines visokių žaislų, knygučių, pieštukų, jog papildomai nieko nepasiėmiau. 

Kelioniniai drabužiai. Prie savęs, į rankinį bagažą įdėjau drabužių, jog turėtume bent po kelis persirengimui. Pirmu sluoksniu apsirengėme trumpom rankovėm vasariškus marškinėlius, jog kai nusileisime Maniloje, galėtume nusirengti šiltus žieminius drabužius ir jau būti pasiruošus karštam orui.  Antro sluoksnio drabužiai mūsų buvo merino vilnos golfiukai. Jie prisitaiko prie aplinkos temperatūros, todėl su jais nei sukaitome, nei sušalome (nes kelionėje orų kaitų buvo visokių), ploni, nesuvaržo judesių, švelnūs, malonūs. Esu neabejinga merino vilnai skrendant net į šiltus kraštus.
 
Užkandžiai. Nors lėktuvuose valgyti duodavo, tačiau ilgoms kelionėms su vaikais, aš turiu pasiruošusi kuprinėje užkandžių. Stengiuosi pasirinkti sveikus, sočius, maistingus ir vaikų mėgstamiausius užkandžius. Nedarau jokių sumuštinių, nes tokio maisto lėktuvuose ir oro uostuose apstu.

Taigi, šį kartą kuprinėje turėjome TUNDROS daigintų grikių batonėlius. Jie užima labai nedaug vietos ir kiekvieną kartą pasivaišinus, vaikų nuotaika pakildavo ir būdavo numalšintas „ko nors saldaus, skanaus“ poreikis. Tundros batonėliai yra be jokio pridėtinio cukraus, pagaminti iš visiškai natūralių maisto produktų – daiginti grikiai, datulės, razinos, na ir atitinkamai pagal batonėlio rūšį – kanapių, saulėgrąžų, sezamo sėklos, linų sėmenys, anakardžiai ir kiti riešutai. Mūsų šeimai tai tobulas užkandis, kurio dar turime ir po truputį mėgaujamės, gyvendami Filipinuose. 
 
Taip pat užkandžiams įsidėjome porą pakelių URBAN FOOD kukurūzų lazdelių. Jų yra kelių rūšių: su burokėliais, burnočiu, morkomis bei topinambais. Vienintelis šių užkandžių minusas – tai užima daug vietos. Iš kitos pusė, jų taip greitai nelieka, jog nespėji pamatyti, kad buvo užimta daug vietos. Mūsų šeima šiuos kukurūzus atradusi jau kuris laikas ir juos pirkdavome ne tik kelionėms, bet ir šiaip pasmaguriauti. Tai irgi sveikas iš natūralių produktų maistas, be pridėtinio cukraus bei maistingas. Taip pat sotus užkandis. Suvalgius mums tryse jų pakelį, jau jausdavome sotumą.

Na ir kelionėse mus visada lydi gertuvės. Aišku pilnos vandens įsinešti į lėktuvą niekas neleidžia, bet paprašius stiuardesės pripildyti ją geriamu vandeniu, visada turime šviežio vandens. Keliaujant, o ypač keliaujant lėktuvu organizmui yra reikalingi skysčiai, todėl mes stengiamės gerti dažnai, jog nejaustume troškulio.
 

Kėlionė lėktuvu

 
Mūsų kelionė buvo keturiais lėktuvais, su trimis persėdimais. Iki Manilos lėktuvo bilietus pirkome iš Etihad aviakompanijos. Tačiau pirmuosius du skrydžius vykdė airBaltic. Pirmą kartą teko išbandyti Etihad aviakompaniją ir tikrai nenusivylėme, nors tik vieną skrydį iš trijų vykdė pati. 

Nuo pat pirmo skrydžio Etihad kompanija rūpinosi mumis. Vos tik pakilome iš Vilniaus oro uosto skrydžiui į Rygą, mums vieniems iš viso lėktuvo atnešė valgyti. Aš net nustebusi pasitikslinau, ar tas maistas tikrai skirtas mums, nes visiškai nesitikėjau gauti valgyti. Patikino, jog maistas mums, nes mes skrendame su Etihad. Vakarienė jau buvome pavalgę, bet natūralus jogurtas ir buteliukas vandens – visada laukiame kelionėje. 

Rygos oro uostas mane nustebino savo didumu, lyginant su Vilniaus oro uostu. Skrydžių taip pat buvo pilnas informacijos ekranas, jog savojo skrydžio duomenis radome ne iš karto. Kai tuo tarpu Vilniuje buvo vos keli skrydžiai.

Ryga - Abu dhabi su airBaltic lėktuvu praėjo irgi sėkmingai, nors kėdės buvo gana plačios ir kojoms vietos buvo pakankamai, bet išsimiegoti buvo sudėtinga. Taip pat ir čia gavome valgyti. Šį kartą ne vieninteliai, bet irgi dalino ne visiems.

Abu dhabi oro uostas labai didelis, tačiau labai greitai radome savo vartus į Manilą. Teko skaityti straipsnį, jog lietuviai, vos tik pranešus, jog laipina į lėktuvą, puola, skuba, kas pirmesnis, stovi eilėje. Tai autorius dar nematė filipiniečių :) Kadangi aš buvau su vaikais, pakvietė į lėktuvą be eilės. 

Etihad lėktuvas buvo nuostabus ir patogus. Čia patogiai išsimiegojome, skaniai pavalgėme. Nors mes nevalgome mėsos, tačiau visada buvo patiekalų, kurių galėjome išsirinkti ir sau. Vienintelis šio lėktuvo minusas – nebuvo vaikiškų žaidimų. Bet aš tai neįvardinčiau labai dideliu minusu ;)

Manilos oro uoste gana sklandžiai praėjome migraciją. Vėl trumpesnėje eilėje dėl vaikų. Susirinkau lagaminus ir išėjau į lauką ieškoti vairuotojo, kuris turėjo mūsų laukti ir nuvežti į viešbutį nakčiai pailsėti. Tikriausiai visoje kelionėje šis momentas buvo sunkiausias. Išėjus ir Manilos oro uosto, pasitiko didžiulis karštis, prie kurio mes dar nebuvom pratę. Nesuskaičiuojama daugybė žmonių, lekiančių į visas puses. Du sunkiausi lagaminai. Daugybė rankinio bagažo kuprinėlių, maišelių. Didžiulė baimė, jog nepasimestų vaikai. Šios dešimt minučių, kol radome savo vairuotoją, buvo daugiausiai dėmesio, jėgų ir ištvermės reikalaujančios minutės per visą kelionę su vaikais.

Pernakvojome nedidukame viešbutuke, kurį drąsiai galėčiau rekomenduoti vienai nakčiai pernakvoti Maniloje. Išlankstytų gulbių iš rankšluosčių nebuvo, tačiau jauku ir tvarkinga. Tiesą sakant, daugiau Maniloje pasilikti ir nerekomenduoju, nes nieko įdomaus, išskyrus karštį, dulkes, daugybę žmonių, didžiulius pastatus bei šalia esančias lūšneles, daugiau ir nieko nėra.

Kitą rytą sėkmingai vu vietiniu skrydžiu persikėlėme iš Manilos į Bohol salą, kur mūsų laukė mylimas tėtis, vyras! Čia ir prasideda mūsų nuotykiai Filipinuose!
 

read the rest

Pasimetę vaikai

posted on rugsėjo 12, 2017 by Žalia Rožė posted in Kelioniniai daiktai

Pasimetęs vaikas svetimame krašte, oro uoste, kelionėje arba net savo miesto gatvėje, parduotuvėje – vienas baisiausių momentų, kuriuos gali išgyventi tėvai.
 

Smalsūs vaikai

 
Sūnus Vakaris iki 3 metukų labai dažnai mėgo nueiti nuo mūsų tiesiog ten, kur jam įdomu. Ne kartą teko jo ieškoti ir nervintis. Vieną kartą jo ieškojome apie 15 minučių ir tai buvo sunkiausios, ilgiausios minutės mano gyvenime

Atvykome visa šeima atostogų mūsų mėgstamoje Šventojoje. Nuėjome papietauti kavinėje, prie kurios vyko nedidelis renginys. Gatvėje buvo susirinkę būrelis žmonių. Vakaris vaikštinėjo šalia mūsų stalo, kuris buvo prie pat to būrio žmonių. 

Staiga, renginys pasibaigė ir žmonės pradėjo skirstytis į visas puses. Trumpoje akimirkoje mūsų mažasis smalsuolis, tarp besiskirstančių žmonių, tiesiog prasmego. Atrodo jis ištirpo žmonių būryje per sekundę. 

Visi puolėme ieškoti. Jau savo galvoje įsivaizdavau, kaip einam į policiją ir pasakoju apie savo dingusį sūnų. Vakaris nežino nei vieno iš mūsų telefono numerio. Net jeigu ir norėtų jam kas nors padėti, nežinotų kaip su mumis susisiekti. 

Laiminga pabaiga

 
Istorija baigėsi laimingai. Kai visi išsiskirstę ieškojom sūnaus, aš savo dukros paklausiau:

- Ką tau vaikiška širdelė sako, kur brolis galėjo nueiti? Kur tu pati eitum?

O ji ir sako man:

- Į žaidimų, atrakcionų parką.

- Bet gi jis gana toli nuo tos vietos, kur pietavome? - logiškai bandžiau galvoti aš.

Vis tik nuėjom į atrakcionų parką. Tą žaidimų vietą Vakaris matė tik praeidamas, kai ėjome į kavinę.  Ir tai buvo pirma mūsų diena šiame mieste. Net nebūčiau pagalvojus, jog 2,5 metų vaikas taip gali orientuotis mieste. 

Na ir ką jūs galvojate! Žiūriu mano vaikas atsisėdęs į vaikišką elektromobilį ir važinėjasi. Keisčiausia, juk tai mokama paslauga, tačiau niekas nieko nesakė. O Vakaris, tikriausiai, vaikiškai, naiviai tiesiog atsisėdo ir važinėjosi. 

Tada pajutau, jog viduje susikaupusi įtampa atslūgo, ašaros riedėjo skruostais, rankos drebėjo. Laikiau sūnų glėbyje ir buvau be galo dėkinga, jog jį radome sveiką ir laimingą.

Praėjo jau trys metai po šio nutikimo ir tik dabar atradau pakabukus FIND ME. Gaila, jog tokio neturėjome tuomet. Tačiau net ir dabar, kai Vakaris moka sklandžiai kalbėti, kai galėtų jau viską pats pasakyti, kai nenueina toli nuo mūsų, segi FIND ME pakabuką su jo vardu ir mano telefono numeriu. Ypač atidžiai pasižiūriu, ar segi jį, kai vykstame į kelionę. Juk gali susiklostyti situacija, kai staiga prireikia mamos telefono numerio ar vis tik pasimeta. Žino, jog gali paprašyti kitų paskambinti man, parodžius ant pakabuko nurodytu mano telefono numeriu. 
 
Pasidalinkite komentaruose, kokias gudrybes naudojate jūs, jog vaikai nepasimestų?

read the rest

Užkandžiai kelionei

posted on rugpjūčio 16, 2017 by Žalia Rožė posted in Kelioniniai daiktai

Užkandžiai kelionei – vienas svarbiausių dalykų, keliaujant su vaikais. Nesvarbu, ar kelionė trumpa, ar ilga, ar prieš kelionę vaikai pavalgė, ar nevalgė, ar vaikas yra valgus, ar nevalgiukas, vos tik prasidėjus kelionei išgirsti klausimą: „Mama, ką turi valgyti?“

Mėgstu savo šeimai parūpinti, visų pirma, sveiko, naudingo mūsų organizmams maisto. Antra, į savo kelioninę kuprinę nepriimu daiktų, kurie yra sunkūs ir užima daug vietos. Vienas geriausių sprendimų yra džiovintų vaisių bei riešutų užkandžiai.

Džiovintus vaisių gabalėlius mėgstame valgyti tiek namie prie arbatos, vietoj saldainių, šokolado ar sausainių, tiek kelionėse. Tai vienas skaniausių, maistingiausių, nedaug vietos užimančių kuprinėje užkandžių. 
 

Egzotiniai vaisiai - ragaujam ir mėgaujamės

 
Labiausiai mėgstame keliones į egzotiškas šalis, kur galime ragauti įvairiausių šviežių vaisių. Bali saloje ragavome skaniausias bananų rūšis, kurių, pasak vietinių, yra netoli trisdešimt. Skaniausi, kada beragauti mango buvo Filipinuose. Saldumas – nenupasakojamas, o valgant burnoje tarp dantų neatsiranda „siūlų“. Figos nuostabiausios Kroatijoje. Ananasai – Ispanijoje, papajai – Madeiros saloje. Arbūzai bei melionai – Kryme.

Kai grįžtame namo į Lietuvą, tokio skanumo vaisių nerandame. Atvežtinių vaisių skonis jau ne toks. Lietuvoje neperkame šviežių mango, papajų, retai nusiperkame ananasų, figų. Kai žinai tikrąjį jų skonį, Lietuvos parduotuvėse egzotiniai vaisiai tampa visiškai nepatrauklūs.
 

Užkandžiai bet kuriai kelionei

 
Džiovinti vaisiai – tai tie patys švieži vaisiai, tik be vandens. Čia pasilikęs skonis, visos maistingosios savybės, vitaminai ir mikroelementai, mineralinės druskos, skaidulos, natūralūs angliavandeniai. Tai galimybė ragauti tikruosius vaisių skonius, pasikrauti energijos bei stiprinti imuninę organizmo sistemą.

Džiovintus vaisius ir riešutus renkamės pirkti ne didžiosiose parduotuvėse, nes dažniausiai ten džiovintų vaisių skonis yra pakitęs, yra daug pridėtinio cukraus bei sieros dioksido. Ten nerandame nei skonio, nei naudos žmogui. 

Neseniai su šeima atradome parduotuvę Gėrybių kampelis - natūralūs džiovinti vaisiai ir riešutai , kur džiovinti vaisiai ir riešutai yra natūralūs, be pridėtinio cukraus, citrinos rūgšties, sieros dioksido, aliejaus ir kitų konservantų. Džiovinti natūraliai. Tokiais džiovintais vaisiais gali mėgautis net alergiški žmonės. 

Labai pamėgome iš šios parduotuvės džiovintų papajų gabaliukus – vieni skaniausių, kuriuos teko ragauti. Taip pat labai patiko džiovintų ananasų žiedai, mėlynosios razinos, kiviai. Tai maistas, kurį mes turime namie spintelėje bei kelioninėje kuprinėse.
 

read the rest

Maistas į kelionę

posted on liepos 18, 2017 by Žalia Rožė posted in Kelioniniai daiktai

Keliaujant mūsų šeimai, svarbiausia viską, ko reikia, turėti su savimi. Tačiau visada renkamės tuos dalykus, nuo kurių kuprinės ar lagaminai nebūna apsunkę.
 

Maistas į kelionę

 
Visada savo kelioninėje kuprinėje turiu košių, kurias galėčiau bet kada vaikams pagaminti. Košės mane išgelbsti iš situacijų, kai nerandam ko greitai mums tinkamo pavalgyti, kai oro uostų bei lėktuvų maistas nežadina apetito, kai važiuojame automobiliu ir nenusimato artimos stotelės įsigyti produktų arba tiesiog, norime paprastos košės, kurią greitai traukiame iš kuprinės.
 
O prie košės mes turime džiovintų uogų miltelių. Daugelis klausia „kas tai yra?“. 
 
Iš tikrųjų šį gėrį atradome tik prieš kokius metus ir jų turime ne tik kelionėje, bet ir namuose. Tai Lietuvoje gaminami milteliai iš įvairių džiovintų uogų. Jų sudėtyje išlieka šviežiuose uogose esantys mineralai ir vitaminai. 
 
URBAN FOOD uogų bei daržovių milteliai supakuoti patogioje pakuotėje - lengvas pakelis, kuris neužima daug vietos kuprinėje ir yra ypatingai patogus kelionėje. Visų pirma šviežios uogos arba daržovės užima pakankamai daug vietos, gali susispausti kuprinėje, greitai sugesti. Milteliai yra ilgo galiojimo, nesusispaudžia, o svarbiausia, mineralai bei vitaminai, kurie yra taip reikalingi mūsų keliaujantiems organizmams, išlieka, suteikia jėgų bei lengvumo pojūtį, kadangi greitai virškinami.
 

Maistas kelionei ir namams

 
Labiausiai mūsų vaikams patinka košių pagardas – tai juodųjų serbentų milteliai. Pamenu, kai pirmą kartą pagaminau košę su šiais milteliais, sūnus vakare vėl paprašė košės. Sako:  „Mama, gali pagaminti vėl tos labai skanios košės su tais milteliais?“. Taigi, pats geriausias įvertinimas. 
 
Mano dukra be galo mėgsta šaltibarščius, tačiau dar būdama viena namie jų nemoka tradiciškai pasigaminti. Taigi ir čia vėl atradom URBAN FOOD burokėlių miltelius. Dukra pati lengvai pasigamina ir sako, jog šie šaltibarščiai skanesni už tradicinius.

Žinokite, šią vasarą dar ir negaminau tradicinių šaltibarščių iš virtų burokėlių, nes iš burokėlių miltelių lengviau, greičiau pasigaminti, o ir mano apsiskaitymu, tokiuose milteliuose yra žymiai daugiau maistingų medžiagų ir vitaminų nei virtuose.

Su dukra jau sutarėme, jog kai kelsimės gyventi į Aziją, būtinai pasiimsime su savimi didesnį kiekį šių miltelių, jog galėtume net ir ten gamintis lietuviškus šaltibarščius.

Juodųjų serbentų bei burokėlių milteliai yra mūsų mėgstamiausi. Tačiau internetinėje parduotuvėje www.urbanfood.lt galima rasti ir daugiau įvairių uogų bei daržovių miltelių, kurie pravers ne tik virtuvėje, bet ir kelionėse.

read the rest

Kelionės su vaikais

posted on liepos 12, 2017 by Žalia Rožė posted in Patarimai keliaujantiems

Vienas iš mano rašomo blog‘o ŽALIA ROŽĖ tikslų yra parodyti, jog kelionės neturi sustoti vos gimus vaikams. Patikėkite, jeigu tėvai mėgsta keliauti, vaikai dažniausiai tą mėgsta daryti taip pat. Vaikai tampa jūsų šeimos nuostabių akimirkų kūrimo dalimi. 
 

Kelionės su vaikais - neįmanoma misija?

 
Pažįstu tiek daug šeimų, kurios kartu su vaikais nekeliauja arba visiškai nekeliauja patys – laukia kol vaikai užaugs. Kodėl? Atsakymų daug ir įvairių:
- Su vaikais keliauti sunku;
- Aš nepailsiu, kai vaikai būna šalia;
- Mano sūnus nieko kelionėse nevalgo;
- Mano vaikai dar per maži;
- Ką aš darysiu, jeigu kelionėje vaikas susirgs?
- Vaikui geriausia namie;
- Jis dar per mažas – vis tiek nieko neprisimins.

Mūsų šeima su vaikais keliavo nuo jų mažų dienų. Vyresnioji duktė nuo 9 mėnesių, sūnus – nuo 1 metų ir dviejų mėnesių. Dabar jie yra apkeliavę tikrai nemažai Europos, Afrikos, Azijos šalių. Kiekvieną kartą grįžę iš kelionės klausia mūsų, kada ir kur vėl keliausime. 

Taigi visi argumentai ir įvairūs straipsniai, kodėl negalima/sunku keliauti su vaikais – vis tik manęs neįtikina juos palikti namie. Pasidalinsiu savo kelionių patirtimi, kodėl keliauti su vaikais mūsų šeimai patinka ir rekomenduojame kitiems.

Kelionės su kūdikiu - nuo kokio amžiaus?

 
Daug kas sako, jog su mažais vaikais keliauti yra labai sunku. Reikia palaukti kol jie ūgtelės, tada jau keliaus. Koks tas amžius yra tinkamas – „kol vaikas ūgtelės“, daugeliui yra skirtingas. Vienos šeimos planuoja keliauti su vaiku, kai jam sukaks 3 metukai, kitos – kai 5 metai, dar kitos 8, 10 ar dar daugiau metų.

Iš savo patirties galiu papasakoti, jog yra lengviausia keliauti su pačiais mažiausiais vaikais. Kai jie dar daug miega, žinda mamos krūtį arba valgo iš buteliuko. Tiek lėktuve, tiek mašinoje keliauti su tokio amžiaus vaikais yra paprasčiausia. 

Vaikai nuo mažens būdami kelionėse, jas priima savaime suprantamą dalyką, pripranta prie jų ritmo, prie žmonių, prie skridimo lėktuvu ar važiavimo mašina ilgoje kelionėje – jiems tai tampa įprastu dalyku, kaip ir žaisti namuose su žaisliukais. Tačiau įsivaizduokite, jeigu vaikas pradeda keliauti „tik ūgtelėjęs“ – nuo trijų, penkerių metukų ar vyresnis. Jam viskas kelionėje būna svetima, nepažįstama, dažnai sukelia stresą, baimę, neigiamus jausmus. Tokia pirma kelionė tiek tėveliams, tiek „ūgtelėjusiam“ mažyliui tampa tikru išbandymu, po kurio dažno tėvų sprendimas būna palaukti kol vaikas dar paaugs. 

Atsiminkite patys, kai skridote pirmą kartą lėktuvu. Bijojote, jaudinotės, jautėtės nesmagiai, nežinojote, ko laukti, kas bus. Paaugę vaikai jaučiasi lygiai taip pat. Taigi nebijokite pradėti keliauti su kūdikiais. Arba jeigu keliaujate pirmą kartą su didesniu vaiku, supraskite jo būseną, supraskite jį ir būkite pasiruošę jam padėti.  

Ir dar, kodėl pradėti keliauti su kūdikiais yra gerai? Sutaupoma daug šeimos kelioninių pinigų. Iki dviejų metukų vaikams lėktuvo bilietai nemokami. Daugelis turistų lankytinų vietų nemokami arba tik dalinai mokami iki 5, 7 metų amžiaus vaikams (priklausomai nuo šalies ir lankytinos vietos nustatytų taisyklių). 

Reiktų nepamiršti paminėti, jog šeimoms keliaujant su mažais vaikais daug kur nereikia laukti eilėse. Tokios šeimos turi pirmenybę lipti į lėktuvą bei patekti  į kai kurias lankytinas vietas. 

Vaikų ligos kelionėse

 
Nuo mažens vaikai serga net ir nekeliaudami, o būdami namie. Kaip daugelis daktarų teigia, kūdikių imuninė sistema tik formuojasi, todėl dažnai sirgti yra normalu. Taigi pasilikdami namie ir niekur nevažiuodami, ligų neišvengsite. Ligoms reikia būti visada pasiruošus, turėti kelioninę vaistinėlę (apie jos turinį kada nors netolimoje ateityje parašysiu atskirą straipsnį). Mamos pažįsta savo vaikus ir žino, kokia pirma pagalba jiems yra geriausia.

Aišku per keliones sirgti niekas nenori, tačiau tam visada reikia pasiruošti. Keliaujant po Europą, turėkite Valstybinės ligonių kasos išduodamą LR Sveikatos draudimo kortelę. Išlaidos gydimui Europos šalyse bus kompensuotos. Na o vykstant į trečiąsias šalis, įsigykite sveikatos draudimą

Svarbiausia, tiek būnant namie, tiek keliaujant su vaiku, rūpinkitės vaiko sveika mityba, būkite daug bet kokiu oru lauke, lai vaikas daug juda ir tikrai ligų bus mažiau. Mūsų šeimos vaikai tiek namie, tiek kelionėse serga labai retai. LR Sveikatos draudimo kortele arba sveikatos draudimu pasinaudoti neteko. Kelioninę vaistinėlę dažniausiai peržiūriu prieš kiekvieną kelionę, patikrinu vaistų galiojimo laikus, netinkamus pakeičiu tinkamais ir pasinaudojam pakankamai retai. Taigi stiprinkite savo ir savo vaikų imuninę sistemą ir keliauti bus drąsiau.

Patarimai keliaujantiems su vaikais

 
Kai manęs klausia, ką galėčiau patarti šeimoms, kurios ruošiasi pradėti keliauti su vaikais, visada atsakau, jog jūs geriausiai pažįstate savo vaikus ir žinote, ko jiems labiausiai reikia. Tiek namie, tiek kelionėse vaiko poreikiai neturi būti pamiršti, bet taip pat neužkelti į pirmąją vietą.

Jeigu jūsų vaikas namuose turi ritmą, mėgsta vartyti knygutes, žaisti su žaislais, tai jam suteikite ir kelionėse. Jeigu jūsų vaikas namie mėgsta kažką konkretaus valgyti, jis to norės ir kelionėse – reikia turėti po ranka.  

Jeigu jūsų vaikas nevalgus, kelionėse tikrai nepradės valgyti, tačiau yra tikimybė, jog keliaujant teks susidurti su įvairesniais patiekalais ir gal atrasite tai, ką jūsų nevalgus vaikas pradės valgyti? Tačiau turint nevalgų vaiką, tikrai neverta bijoti keliauti. Koks gi skirtumas, ar jis nevalgo namie, ar kelionėse? Kaip jau sakiau, yra tikimybė, jog prasiblaškius ir atradus naujus dalykus, atrasite mėgstamus patiekalus. 

Jeigu jūsų vaikai ožiuojasi, pykstasi tarpusavyje, jūsų neklauso, tą darys ir per keliones. Taigi kaip yra namie, taip ir bus kelionėse. Turite psichologiškai tam pasiruošti ir svarbiausia – nepulti į isteriją.
 

Šeimos prisiminimai

 
Jeigu šeimą sudaro ne tik du suaugę žmonės, bet ir vaikai, tai kodėl per atostogas, per keliones šeima turi išsiskirti? Žinokite mūsų šeimos pats didžiausias turtas yra mūsų kartu bendrai išgyventos akimirkos, nuotykiai. Būna vakarais susėdame prie vakarienės stalo ir prisimename kurią nors mūsų kelionę:

-Ar prisimenat, kai važiavom į Rumuniją ir mus užklupo didelė audra? Turėjome net degalinėje sustoti ir ilgai laukti, kol nustos ledukais lyti. Bet kaip man patiko tada su visais kartu mašinoje sėdėti ir pro langą stebėti tą audrą! 
 
- O prisimenat, kaip mes gaudėme mūsų rankšluosčių vagis?! Na bet toks atsitiktinumas, jog ėjome iš skirtingų pusių, o jis buvo kaip tik mūsų viduryje. Tai supratęs vagis iš karto rankšluosčius metė ant žemės. Na tikrai, bet kokie mes drąsūs, jog nepabijojome jį gaudyti?!
 
- Prisiminkite, kai Slovakijoje anksti rytą atsikėlėme mašinoje labai gražioje vietoje. Ant kalno, prie miškelio, taip gražiai saulė patekėjo, o mes ramiai ant žolės pusryčiavome.
 
Ir tiek daug mūsų prisiminimų, kurie mus sieja, mus jungia kaip šeimą. Per keliones mes išgyvename įvairias situacijas, labiau vienas kitą pažįstam, vaikai išmoksta ko nors naujo, lengvai bendrauja su žmonėmis, nors ir nemoka jų kalbos
 
 
Visada prisimenu viename viešbutyje ant sienos perskaitytus žodžius „Pasaulis yra knyga, ir tie, kurie nekeliauja, skaito tik pirmą puslapį“. Taigi, jeigu yra galimybė, keliaukite ir tą darykite su vaikais. Neatimkite iš savęs ir iš vaikų šio gyvenimo patyrimo.
 
 
Apie keliones su vaikais galėčiau rašyti daug. Taigi dažnai savo tinklaraštyje Žalia Rožė dalinsiuosi patirtimi. Tikiuosi jūsų minčių, diskusijų, klausimų apie keliones su vaikais. Rašykite komentaruose po straipsniu. Ačiū
 
Be autorės sutikimo teksto platinti, kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.

read the rest

All for Joomla All for Webmasters