Menu

Keliavimas su vaikais

įkeltas: 2017 lapkričio 21 d.
kategorija: Patarimai keliaujantiems sukūrė: Žalia Rožė

Keliavimas su vaikais
Visada keliavome visa šeima kartu, su vaikais ir mes dviese – tėvai. Kelionės su vaikais reikalauja didesnio pasiruošimo, susikaupimo, didesnės kantrybės ir daug psichologinių resursų. Kai vaikų tėvai abudu kartu šalia, jautiesi tvirtai, nes žinai, jog gali sulaukti pagalbos iš savo antros pusės. 

Kelionėje į vieną pusę į Filipinus gavosi taip, jog mūsų šeima pasidalino į dvi dalis. Keliavome į Aziją per pusę pasaulio atskirai – mama ir du vaikai.
 

Kaip pasiruošti kelionei su vaikais

 
Artėjant kelionei, bandžiau apgalvoti visas smulkmenas ir detales. Jau prieš kurį laiką kalbėjausi su vaikais ir nuteikinėjau, jog abudu turi man padėti, atidžiai girdėti, ką jiems sakau. Su savo beveik šešiamečiu sūnumi kalbėjau, jog jis yra labai drąsus, bus vienintelis vyras mūsų kelionėje, todėl turi saugoti savo mamą ir sesę nuo vagių ir blogų žmonių. Taip pat turi būti stiprus ir savo kuprinę turės nešti pats, o kojytės turės rasti daug jėgų eiti pačios, nes mama negalės panešti. 

Su dukra kalbėjomės apie tai, jog ji turėtų būti dešinioji mamos ranka. Turėtų padėti prižiūrėti brolį, jam padėti, kai sunku, jį apkabinti, nepykti ant jo, jeigu jis kažką ne taip padarys ar kalbės, neerzinti jo. Taip pat prašiau, jog einant iš vienos vietos į kitą, suskaičiuoti, ar visas savo kuprines, maišelius paėmėm.
 
Žinot, visas tas kalbėjimas pasiteisino šimtu procentu. Abudu buvo nuostabūs per visą savo kelionę. Vakaris visada buvo šalia mūsų, niekur nenuklydo, nes reikėjo mus saugoti. Net eidama į moterų tualetą, palikusi šalia durų, jis stovėdavo, atsakingai ir kantriai saugodavo mane. O dukra labai atsakingai skaičiuodavo mūsų pasiimtus daiktus – gal todėl nieko kelionėje nepalikome ir nepametėme.
 

Lagaminai ir jų svoris

 
Na bet viskas iš pradžių. Buvom nutarę paimti du lagaminus po 25 kilogramus plius kiekvienas – mama ir vaikai, po rankinę kuprinę. Kai atrodo jau daiktus sudedam galutinai, vaikai rasdavo dar kažką, ką norėdavo pasiimti. Jie suprato, kad tai, ko dabar nepasiims, jau nebeturės. Galutiniame rezultate turėjome per du lagaminus apie 10 kg viršsvorio ir po du rankinius bagažus kiekvienas – kuprinė plius tašiukas. Na ir dar „ant pilnos laimės“ vaikai atnešė tris minkštus, gana didelius žaislus, kuriuos norėjo vežtis kartu. Aišku visame bagažo krovimo procese buvo daug žaislų atrinkta, kurie nevažiavo kartu su mumis. Tačiau dėl šių trijų minkštų žaislų, abudu vaikai labai tvirtai pasakė, kad patys juos nešis ir man dėl jų nereikės sukti galvos. Nuginklavo mane ir aš leidau. Ir iš tikrųjų man dėl jų labai galvos nereikėjo sukti, o dar tie žaislai pasitarnavo kaip pagalvėlės lėktuvuose. Tačiau iš šono atrodėme apsikrovę keliautojai ir visada sudarydavome didžiulį kamštį prie apsaugos patikrinimo vietų. Ačiū žmonėms, kurie buvo kantrūs ir ramiai laukė, kol mes išsikrausime viską ir kol vėl susidėsime.
 

Drabužiai, užkandžiai ir kitos detalės kelionei

 
Kaip ir kiekvienai kelionei su vaikais, aš bandžiau viską apgalvoti ir pasiruošti visoms kelionėje galimoms situacijoms. Visų pirma, vaikų veikla kelionėje. Tačiau šį kartą patys buvo prisikišę į kuprines visokių žaislų, knygučių, pieštukų, jog papildomai nieko nepasiėmiau. 

Kelioniniai drabužiai. Prie savęs, į rankinį bagažą įdėjau drabužių, jog turėtume bent po kelis persirengimui. Pirmu sluoksniu apsirengėme trumpom rankovėm vasariškus marškinėlius, jog kai nusileisime Maniloje, galėtume nusirengti šiltus žieminius drabužius ir jau būti pasiruošus karštam orui.  Antro sluoksnio drabužiai mūsų buvo merino vilnos golfiukai. Jie prisitaiko prie aplinkos temperatūros, todėl su jais nei sukaitome, nei sušalome (nes kelionėje orų kaitų buvo visokių), ploni, nesuvaržo judesių, švelnūs, malonūs. Esu neabejinga merino vilnai skrendant net į šiltus kraštus.
 
Užkandžiai. Nors lėktuvuose valgyti duodavo, tačiau ilgoms kelionėms su vaikais, aš turiu pasiruošusi kuprinėje užkandžių. Stengiuosi pasirinkti sveikus, sočius, maistingus ir vaikų mėgstamiausius užkandžius. Nedarau jokių sumuštinių, nes tokio maisto lėktuvuose ir oro uostuose apstu.

Taigi, šį kartą kuprinėje turėjome TUNDROS daigintų grikių batonėlius. Jie užima labai nedaug vietos ir kiekvieną kartą pasivaišinus, vaikų nuotaika pakildavo ir būdavo numalšintas „ko nors saldaus, skanaus“ poreikis. Tundros batonėliai yra be jokio pridėtinio cukraus, pagaminti iš visiškai natūralių maisto produktų – daiginti grikiai, datulės, razinos, na ir atitinkamai pagal batonėlio rūšį – kanapių, saulėgrąžų, sezamo sėklos, linų sėmenys, anakardžiai ir kiti riešutai. Mūsų šeimai tai tobulas užkandis, kurio dar turime ir po truputį mėgaujamės, gyvendami Filipinuose. 
 
Taip pat užkandžiams įsidėjome porą pakelių URBAN FOOD kukurūzų lazdelių. Jų yra kelių rūšių: su burokėliais, burnočiu, morkomis bei topinambais. Vienintelis šių užkandžių minusas – tai užima daug vietos. Iš kitos pusė, jų taip greitai nelieka, jog nespėji pamatyti, kad buvo užimta daug vietos. Mūsų šeima šiuos kukurūzus atradusi jau kuris laikas ir juos pirkdavome ne tik kelionėms, bet ir šiaip pasmaguriauti. Tai irgi sveikas iš natūralių produktų maistas, be pridėtinio cukraus bei maistingas. Taip pat sotus užkandis. Suvalgius mums tryse jų pakelį, jau jausdavome sotumą.

Na ir kelionėse mus visada lydi gertuvės. Aišku pilnos vandens įsinešti į lėktuvą niekas neleidžia, bet paprašius stiuardesės pripildyti ją geriamu vandeniu, visada turime šviežio vandens. Keliaujant, o ypač keliaujant lėktuvu organizmui yra reikalingi skysčiai, todėl mes stengiamės gerti dažnai, jog nejaustume troškulio.
 

Kėlionė lėktuvu

 
Mūsų kelionė buvo keturiais lėktuvais, su trimis persėdimais. Iki Manilos lėktuvo bilietus pirkome iš Etihad aviakompanijos. Tačiau pirmuosius du skrydžius vykdė airBaltic. Pirmą kartą teko išbandyti Etihad aviakompaniją ir tikrai nenusivylėme, nors tik vieną skrydį iš trijų vykdė pati. 

Nuo pat pirmo skrydžio Etihad kompanija rūpinosi mumis. Vos tik pakilome iš Vilniaus oro uosto skrydžiui į Rygą, mums vieniems iš viso lėktuvo atnešė valgyti. Aš net nustebusi pasitikslinau, ar tas maistas tikrai skirtas mums, nes visiškai nesitikėjau gauti valgyti. Patikino, jog maistas mums, nes mes skrendame su Etihad. Vakarienė jau buvome pavalgę, bet natūralus jogurtas ir buteliukas vandens – visada laukiame kelionėje. 

Rygos oro uostas mane nustebino savo didumu, lyginant su Vilniaus oro uostu. Skrydžių taip pat buvo pilnas informacijos ekranas, jog savojo skrydžio duomenis radome ne iš karto. Kai tuo tarpu Vilniuje buvo vos keli skrydžiai.

Ryga - Abu dhabi su airBaltic lėktuvu praėjo irgi sėkmingai, nors kėdės buvo gana plačios ir kojoms vietos buvo pakankamai, bet išsimiegoti buvo sudėtinga. Taip pat ir čia gavome valgyti. Šį kartą ne vieninteliai, bet irgi dalino ne visiems.

Abu dhabi oro uostas labai didelis, tačiau labai greitai radome savo vartus į Manilą. Teko skaityti straipsnį, jog lietuviai, vos tik pranešus, jog laipina į lėktuvą, puola, skuba, kas pirmesnis, stovi eilėje. Tai autorius dar nematė filipiniečių :) Kadangi aš buvau su vaikais, pakvietė į lėktuvą be eilės. 

Etihad lėktuvas buvo nuostabus ir patogus. Čia patogiai išsimiegojome, skaniai pavalgėme. Nors mes nevalgome mėsos, tačiau visada buvo patiekalų, kurių galėjome išsirinkti ir sau. Vienintelis šio lėktuvo minusas – nebuvo vaikiškų žaidimų. Bet aš tai neįvardinčiau labai dideliu minusu ;)

Manilos oro uoste gana sklandžiai praėjome migraciją. Vėl trumpesnėje eilėje dėl vaikų. Susirinkau lagaminus ir išėjau į lauką ieškoti vairuotojo, kuris turėjo mūsų laukti ir nuvežti į viešbutį nakčiai pailsėti. Tikriausiai visoje kelionėje šis momentas buvo sunkiausias. Išėjus ir Manilos oro uosto, pasitiko didžiulis karštis, prie kurio mes dar nebuvom pratę. Nesuskaičiuojama daugybė žmonių, lekiančių į visas puses. Du sunkiausi lagaminai. Daugybė rankinio bagažo kuprinėlių, maišelių. Didžiulė baimė, jog nepasimestų vaikai. Šios dešimt minučių, kol radome savo vairuotoją, buvo daugiausiai dėmesio, jėgų ir ištvermės reikalaujančios minutės per visą kelionę su vaikais.

Pernakvojome nedidukame viešbutuke, kurį drąsiai galėčiau rekomenduoti vienai nakčiai pernakvoti Maniloje. Išlankstytų gulbių iš rankšluosčių nebuvo, tačiau jauku ir tvarkinga. Tiesą sakant, daugiau Maniloje pasilikti ir nerekomenduoju, nes nieko įdomaus, išskyrus karštį, dulkes, daugybę žmonių, didžiulius pastatus bei šalia esančias lūšneles, daugiau ir nieko nėra.

Kitą rytą sėkmingai vu vietiniu skrydžiu persikėlėme iš Manilos į Bohol salą, kur mūsų laukė mylimas tėtis, vyras! Čia ir prasideda mūsų nuotykiai Filipinuose!
 

Kelionės Kelionė į Filipinus Kelionės su vaikais Patarimai keliaujantiems



dalinkitės Facebook Twitter Pinterest Google+
Ankstesnis straipsnis
Keliavimas su gyvūnais
Sekantis straipsnis
Revolut mokėjimo kortelės

2 komentarai

Kelionių blogas Žalia Rožė 2018 kovo 22 d.

Džiugu, jog savo patirtimi ir pasakojimais galime padėti, įkvėpti ir padrąsinti tėvus keliauti su savo vaikais. Mūsų šeimai, kelionės su vaikais ir prisiminimai apie jas, yra pats didžiausias turtas, kurį turi mūsų šeima.

Roma 2018 kovo 10 d.

Laba diena, ačiū už nuostabų ir šiltą aprašymą - man jis buvo kaip tik tai, ko norėjosi, mąstau vykti į kelionę lėktuvu su pusantrų metų sūneliu, pirmą kartą lėktuvu ir už Lietuvos.

Komentuokite
Jūsų el.pašto adresas nebus rodomoas viešai.




All for Joomla All for Webmasters