Menu

Gyvenimas Filipinuose - metai naujos patirties

posted on lapkričio 08, 2018 by Žalia Rožė posted in Šeima

Metai, kai gyvenam Filipinuose. Koks tas gyvenimas šiltuose kraštuose? Ką naujo išmokom? Ką šie metai davė mūsų šeimai? Ką galėtume patarti žmonėms, šeimoms, norinčioms bent kurį laiką pagyventi toli nuo gimtinės?
 
Pamenu, kai buvo laikas, kai mūsų paklausdavo, kiek laiko gyvename Filipinuose. Atsakydavom – du, trys, penki mėnesiai. Jausdavomės lyg dar negalėdami save vadinti čia gyvenančiais. Peržengus šešerių mėnesių ribą, pradėjom jaustis labiau jau čia gyvenantys, nes „pusę metų“ arba „beveik jau metai“ skamba solidžiau nei vienas mėnuo.
 
Kai skridom gyventi į Filipinus, turėjome tiek daug baimių - o kas jeigu?... Turėjome kažkokį įsivaizdavimą, kaip galėtų atrodyti tas gyvenimas Filipinuose, tačiau supratome, jog negalima nieko numatyti. Tik atsargiai stebėjome kaip gi čia viskas bus? Kitaip tariant, išlipome iš savo komforto zonos ir laukėme iššūkių.

 

Ramesnis gyvenimas

 
Viena iš priežasčių, kodėl palikome savo gimtinę, tai noras ištrūkti iš beprotiškai greito gyvenimo tempo. Pavyko visu 100% ir daugiau.
Žmonės čia niekur neskuba. Nesvarbu, ar yra terminai, ar duotas pažadas, ar spaudžia šeimą nepriteklius, filipinietis niekur neskubės. Yra taip, kaip yra – ir taip yra gerai. Jeigu nepavyko laiku – na ir kas. Galima į susitikimą laiku neatvykti – nes ... lyja.
Ar to mes išmokome? Ar apskritai to įmanoma išmokti, kai iki to laiko dirbome darbuose, kur kiekviena minutė buvo svarbi, kur terminų nesilaikymas buvo nedovanotinas?
Tikrai nepasikeitėm, bet turėjome išmokti ramiai priimti, nesinervinti dėl amžino neskubėjimo, nepykti dėl staiga sustojusio automobilio eismo juostoje priešais mus tam, kad kioskelyje filipinietis nusipirktų cigarečių. Išmokome nebijoti sustoti ir mes – tiek gyvenime tiek kelyje, nes niekas čia nepyksta ir „nepypsi“, visi laukia arba ramiai apvažiuoja. Tai sukuria tam tikrą chaosą tiek gyvenime, tiek keliuose, bet ilgainiui tas chaosas ima patikti - tampi jo dalimi - išmoksti jame gyventi, važiuoti, daug šypsotis ir su visais sveikintis.
Išmokome turėti natūralų ir teisingą gyvenimo požiūrį. Nusišypsome ir suprantame, na iš tikrųjų, koks skirtumas, jog notaras į susitikimą vėluoja dvi valandas? Svarbiausia, jog iš viso atvažiavo, o jei neatvažiavo – atvažiuos rytoj. Tuo tarpu turėjome ramaus laiko pagalvoti apie gyvenimą, parašyti žinutę draugui Lietuvoje (jeigu po ranka buvo internetas).
Tačiau čia gyvenimas ramesnis ne dėl ne laiku atliktų darbų ar vėlavimų į susitikimus. Čia viskas panašu, kaip buvo Lietuvoje prieš 15-20 metų. O jūs, ar pamenat, jog tuo metu gyvenimas Lietuvoje irgi buvo ramesnis?
 

Dvidešimt metų atgal

 
Filipinus sudaro daugiau nei 7 tūkstančiai salų. Kiekviena skirtinga, bet tuo pačiu ir panaši. Čia yra didesnių miestų, kuriuose įsikūrusios tarptautinės kompanijos, kur žmonės gyvena ne mažesniu gyvenimo tempu nei Vilniuje.
Mūsų šeima rinkosi nuošalesnę vietą, kur daugiau gamtos, ramybės, šypsenų, nuoširdesnių žmonių. Mūsų pasirinktą Panglao (šalia Bohol salos) salą galima būtų pavadinti kaimu. Labai dideliu, su daug gyventojų ir turistų. Visai nepanašų į tuščią Lietuvos kaimą.
Panglao sala – tai vieta, kur mūsų šeima rado balansą tarp gyvenimo ir darbo, tarp skubėjimo ir ramybės, tarp gamtos ir civilizacijos dalykų. Jaučiamės lyg grįžę savo gyvenime dvidešimt metų atgal.
 

Užsieniečio filipinietiškas gyvenimo būdas

 
Daugybė migracijos skyrių Filipinuose, kurie turi darbo kiekvieną dieną, sako, jog šioje šalyje gyvena daugybė užsieniečių iš viso pasaulio. Ką jie čia atranda? Kodėl užsibūna gyventi ilgam ir negrįžta į savo gimtinę?
Be gero oro, pigaus pragyvenimo, draugiškų vietinių, čia gali pasijusti lyg pabėgęs nuo civilizacijos, nuo taisyklių bei griežto gyvenimo reglamentavimo, kiek tai įmanoma šiomis dienomis valstybėje.
Ar teko girdėti Filipinų prezidento Rodrogo Duterte žodžius: „I don‘t care if I burn in Hell for as long as the Poeple I serve live in Paradise“.


Vertimas: „Man nesvarbu, jog aš degsiu pragare, jeigu žmonės, kuriems aš tarnauju, gyvens rojuje“.
Negalime dar atsakyti, ar čia vietiniai gyventojai jaučiasi gyvendami kaip rojuje, juk kiekvienam rojus yra skirtingai suprantamas, tačiau užsieniečiai čia jaučiasi kaip rojuje.
Daugiau laisvės, mažiau taisyklių, mažiau kišimosi į gyvenimo reguliavimą, mažiau civilizacijos. Jokių ribojimų, kada gerti alkoholį, kokį maistą valgyti mokyklose, jokių ribojimų dėl automobilio išmetamų dūmų kiekio, jokių ribojimų, kiek žmonių važiuoja ant motorolerio.
Nevertinsime, ar gerai, kai užsieniečiai, pajutę laisvę, girti sėdasi už vairo. Nevertinsime, ar gerai, kai priešais tave važiuojantis džipas išmeta tiek dūmų, jog negali kvėpuoti. Nevertinsime, ar kūdikiui saugu važiuoti motoroleriu ant motinos rankų. Tačiau čia užsieniečiai jaučiasi laimingi, nesuvaržyti ir galintys laisvai daryti taip, kaip jie nori. Čia mokykloj mokytojai neatiminėja saldainių iš vaikų, o juos dalina, nes užsieniečių vaikai atrodo per liesi. Ir tokia laisvė visiems užsieniečiams iš vakarų – atrodo rojus. Tačiau reikia pačiam išmokti rasti pusiausvyrą tarp laisvės ir supratimo, ar tikrai galiu daryti viską, ko nedraudžia?
 

Iliuzija

 
Kai gyveni Lietuvoje, kur šalta ir niūru (bent jau žiemos laikotarpiu, kai nėra sniego), dažnas įsivaizduoja savo gyvenimo sunkumų, problemų kaltininkus būtent Lietuvos orą bei aplinką. Taip, tai labai svarūs momentai, tačiau nereikia tikėtis, jog išsikrausčius gyventi į šiltus kraštus, gyvenimas pats savaime pasikeis ir visos problemos ir sunkumai liks Lietuvoje.
Daugelis žmonių mums rašo, klausia apie gyvenimą Azijoje. Patys svajoja apie tai. Dažnai išgirsti, jog jie nori pabėgti nuo rūpesčių, nesutarimų su artimaisiais. Tikisi, jog pakeitus gyvenimo vietą, viskas pasikeis – vaikai staiga pradės klausyti ir būti supratingi tėvams, gyvenimas staiga nušvis šviesiausiomis spalvomis ir viskas savaime susitvarkys pagal įsivaizduojamą planą.
Kraustymasis į Filipinus (kaip ir į bet kurią kitą pasaulio šalį) – tai yra naujas gyvenimo etapas, tai lyg atvertėme naują knygą su naujais, švariais, baltais lapais. Kaip jūs ją rašysite, priklauso tik nuo jūsų pačių. Artimieji, šeima, vaikai ir net jūs pats – išliksite tokie patys. Jeigu iki naujo gyvenimo etapo vaikus kankino paauglystės etapas, kraustymasis į visiškai nepažįstamą šalį į jo gyvenimą atneš dar didesnės sumaišties. Jeigu prieš kraustymąsi jus kankino rutina, ilgainiui ir čia ji jus užklups. Jeigu ankščiau su daug kuo nesutarėt, tikrai atsiras su kuo nesutarsite ir čia.
Tačiau gyvenamosios vietos pakeitimas, o ypač taip toli ir į tokią egzotišką kraštą kaip Aziją – gera proga keistis ir keisti savo gyvenimą ne tik iš išorės, bet ir savo bei savo šeimos viduje. Lengviau bus rasti laiko daugiau bendrauti su savo paaugliais vaikais, suprasti jų vidinį pasaulį, tapti jo artimesniu draugu. Bus geras laikas paklausyti savęs ir išgirsti, ko iš tikrųjų nori iš gyvenimo. Gera proga pradėti sportuoti ir susidėlioti savo dienos ritmą, jog netaptų nuobodus. Bus geras laikas pradėti rašyti knygą, fotografuoti, tapyti, skaityti ar daryti kažką kitą – apie ką ilgai svajojote. Tai geras šansas daug ką pakeisti ir jeigu nusprendėte kraustytis gyventi kažkur labai toli, nepalikite įvykiams, aplinkybėms, aplinkiniams žmonėms sudėlioti jūsų gyvenimą. Pažįstame tokių, kurie neradę tinkamo užsiėmimo, įklimpo į alkoholio liūną. Tai pavojinga - nieko neveikimas ir kasdienis alaus ar pigaus Romo gurkšnojimas su kitais užsieniečiais gali baigtis priklausomybė ir problema. Kai rytoj nereikia į darbą, kai gali vairuoti išgėręs, kai kasdien gyveni tarp turistų gyvenančių atostogų ritmu... reikia būti labai atsargiems ir stebėti savo naujus įpročius. Tačiau nepaisant to, tai laikas, kai galite imti gyvenimą į rankas ir pagaliau pradėti gyventi iš tikrųjų.
 

Draugai

 
Dar vienas reikšmingas dalykas, kurį supratom per šiuos metus – tai draugai. Pasiilgstame visus palikę Lietuvoje, džiaugiamės atradę čia naujų. O taip pat, kaip niekad per visą mūsų gyvenimą atsisijojo tikrieji draugai bei tiesiog šalia buvę tariami draugai.
 
Esam laimingi visa šeima, jog išėjome iš savo komforto zonos, jog suradome drąsos ir išvykome ieškoti naujų gyvenimiškų patirčių. Džiaugiamės, jog pasirinkome Filipinus. Čia - lyg mažoji Amerika arba dar kitaip – neturtinga Amerika. Bet vis tik Amerika ;)


Be autorės sutikimo teksto platinti bei kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.

read the rest

Be ko neišgyventume Filipinuose

posted on gegužės 17, 2018 by Žalia Rožė posted in Patarimai keliaujantiems

Dažnai sulaukiame klausimo, ko labiausiai pasiilgstam gyvenant Filipinuose? Kai tik atsikraustėme čia gyventi, jau pirmais mėnesiais supratome, jog labai pasiilgsime savo šeimos, artimų žmonių, draugų, buvusių kaimynų.

Sunkiausias momentas prasidėjo apie ketvirtą čia gyvenimo mėnesį. Toks jausmas, jog tuo metu įvyko kažkoks lūžis. Net ir gyvenant tokioje puikioje šalyje kaip Filipinai, kur visi aplinkui draugiški, paslaugūs, besišypsantys, vis tiek tuo metu net šiek tiek pradėjo nervinti. Supratome, jog tai tik artimųjų pasiilgimas, o šalis ir joje gyvenantys žmonės niekuo dėti.

Taigi ties ketvirtu mėnesiu įvyko lūžis. Buvo tuo metu gana sunku. Vaikai norėjo daug bendrauti su seneliais, draugais, o ir patys daug rašydavome žinučių, skambindavome artimiesiems. Tiesą sakant, daugiau bendravome nei gyvenant Lietuvoje.

Jau prieš išsikraustant į Filipinus, buvome sau išsikėlę tikslą, rasti gerą ir nebrangų būdą bendrauti su Lietuva. Tiek artimaisiais, tiek darbo reikalais, nes Filipinuose toliau dirbame nuotoliu būdu.
 

Puikus ir nebrangus alternatyvus skambinimo būdas

 
Visi žinome populiarius alternatyvius skambinimo būdus, tokius kaip: Facebook Messenger, Viber, Whatsapp, Signal, Telegram ir panašiai. Tačiau pagrindinė jų problema yra ta, jog jos viena su kita yra nesuderinamos. Reikia turėti begalę programėlių, jog galėtum paskambinti norimam žmogui ir bandyti atspėti kokia programėle jis naudojasi. Pasitaiko, jog reikia darbo reikalais skambinti nepažįstamam žmogui arba valstybinėms institucijoms, bankams, kurie neturi jokios panašios programėlės.

Prieš išvykstant, mūsų šeima numatė šia problemą, todėl pasirūpinome sprendimu, kuriuo trumpai norėtume pasidalinti su mūsų skaitytojais – keliautojais, kuriems gali būti tas aktualu ir tuo pačiu sutaupyti pinigų.

Atradome įmonę UAB Teleksas įmonę, kuri siūlo įvairių tarptautinių telefonijos sprendimų. Mums aktualiausi buvo tie, kuriais galėsime naudotis būdami Azijoje.

Telex.lt pasiūlė mums puikų sprendimą. Per lietuvišką virtualų GSM telefono numerį, kuriam neduodama SIM kortelė, galime:

  • 1) per specialią programėlę telefone galime sulaukti skambučių iš Lietuvos. Skambinantieji skambina tuo suteiktu virtualiu lietuvišku numeriu mums ir moka įprastais savo skambučių tarifais. Jeigu jie net nežino, jog mes esame Filipinuose, jie to net nepajus. Na o mums reikia būti aktyvavus savo telefone programėlę ir būti prisijungus prie interneto. Kuo geresnis interneto ryšys, tuo geriau;
  • 2) taip pat per šią programėlę galime skambinti patys į visus Lietuvoje esančius numerius. Tiek į mobilius, tiek į fiksuotus. Šiuo atveju nenaudojame jokių Filipinuose telefono operatorių paslaugų ir jam nieko nemokame. Vėl gi – pagrindinė sąlyga būti prisijungusiam prie gero interneto ryšio.
Taigi su šia viena programėle jaučiamės lyg būdami Lietuvoje – galime laisvai skambinti ir priimti lietuviškus skambučius. O tam neišleidžiam daug pinigų.

Labai džiaugiamės, jog atradome tokią paslaugą. Jos dėka tikrai sutvarkome daug darbų, reikalų Lietuvoje, o svarbiausia – galime bendrauti su savo šeima ir artimaisiais. Aišku, tai ne tiesioginis, gyvas bendravimas, kurio neatstos kalbėjimas telefonu, tačiau tikrai jaučiamės neatitrūkę nuo savų. Žinome kuo jie gyvena, pasakojame apie save ir tas didžiulis atstumas atrodo daug mažesnis.

Visada laukiame pas mus svečiuose tiek artimųjų, tiek draugų, tiek pažįstamų ir nepažįstamų Filipinuose. Taip džiugu jus čia pamatyti, su jumis susipažinti, o jeigu dar atvežate kažko lietuviško, kaip pavyzdžiui, grikių maišelį, esame devintame danguje!

P.S. Norėdami gauti daugiau informacijos apie virtualų lietuvišką numerį, kuriuo galite skambinti ir priimti skambučius iš Lietuvos kur bebūtumėte, skambinkite Sauliui iš Telex.lt numeriu +370 (686) 88 588 arba +370 (630) 00 669. Su slaptažodžiu „green rose“ gausite specialią nuolaidą.

O jeigu jau kas nors naudojasi šiomis paslaugomis, pasidalinkite komentaruose savo patirtimi.

read the rest

Mango float‘as – skaniausias desertas Filipinuose

posted on gegužės 15, 2018 by Žalia Rožė posted in Pasaulio virtuvė

Ar mėgstate pasigaminti Tinginį? Jeigu taip, tai jums patiks filipinietiškas mango float‘as. Gamybos trukmė ir sudėtingumas panašus į Tinginio, o ir skonis tiek vieno, tiek kito – ypač patinka vaikams.

Mango float‘as Filipinuose yra populiarus tarp vietinių šeimininkių, o ir tam tikrose vietose jų galima įsigyti ir turistams. Kai atradome šį filipinieišką desertą, ilgai negalėjome atsivalgyti, kol vieną dieną sugalvojome jo patys pasigaminti. O be to juk dabar mangų sezonas. Šio vaisiaus kaina apie vieną eurą už kilogramą, o skonis skaniausias, saldžiausias per visus metus.

Atvykusiems pas mus į Filipinus, į svečius, stengiamės pavaišinti šio deserto. Kas ragavo, visi gyrė ir sakė, jog šio skonio pasiilgs grįžus namo.

O dabar tesim daugeliui mūsų svečių duotą pažadą ir dalinamės šio deserto receptu. Pabandykite pasigaminti mango float‘ą Lietuvoje ir prisiminsite savo atostogas Filipinuose arba pasijusite lyg šioje nuostabioje Azijos šalyje ;)
 

Filipinietiško deserto receptas

 
Mango float‘ui reikės:
  • Daug mango – kuo daugiau šio vaisiaus, tuo skaniau ir tuo didesnis desertas gaunasi ;)
  • sausainių – Lietuvoje pagal skonį labiausiai atitinka Selga sausainiai. Tačiau galite naudoti ir kitokius sausainius, kuriuos mėgstate ir kuriuos galima lengvai sutrupinti. Gali būti šokoladiniai;
  • kondensuoto pieno;
  • grietinėlės.
Gaminimo būdas labai paprastas:

Mango nulupkite ir supjaustykite plonais ir nedideliais (arbatinio šaukštelio dydžio) gabaliukais.

Kondensuotą pieną ir grietinėlę pilkite į kokteilinę. Kiek pilsite grietinėlės, tiek pat ir kondensuoto pieno. Įdėkite ir vieną mango. Grietinėlė ir kondensuotas pienas susiplaks su mango, desertui suteiks puikų skonį.

Sausainius sutrupinkite. Kuo smulkesni bus trupiniai – tuo skanesnis mango float‘as.

Deserto paruošimo būdas

Imame indą. Galime imti desertinius indelius ir ten ruošti desertą kiekvienam asmeniui atskirai arba imti didesnį indą (šeimyniškai, ūkiškai) ir ten sluoksniuoti.

Pirmas sluoksnis – trupinti sausainiai.

Antras sluoksnis – pjaustyti mango.

Trečias – pilame grietinėlės ir kondensuoto pieno su mango mišinį.

Na ir kartojame visus sluoksnius vėl iš naujo. Sluoksniuojame kiek norime ir kiek turime pasiruošę produktų.

Paskutinis - viršutinis sluoksnis turi būti trupinti sausainiai. Pasilikite pačius smulkiausius sausainių trupinėlius.



Paruoštą desertą, dėkite į šaldytuvą ir palaikykite mažiausiai 3-4 valandas. Skaniausias, kai šaldytuve pastovi per naktį. Arba pagaminkite ryte, jeigu norite pasmaguriauti mango float‘u vakare.

Skanaus!!!

Daugiau apie filipinietiškus patiekalus skaitykite straipsnį Filipinų virtuvė.

read the rest

Mokykla Filipinuose

posted on kovo 22, 2018 by Žalia Rožė posted in Šeima

Pažindinomės, jaukinomės, pratinomės, mokėmės, rinkom savo mintis apie naujai pradėtą lankyti mokyklą Filipinuose, Bohol saloje. Kartu su vaikais dalinames savo mintimis ir išgyvenimais.

Mokyklos užsienyje, Filipinuose, Bohol saloje pasirinkimas

 
Panglao, Bohol salų užsieniečių šeimos praktiškai renkasi iš dviejų mokyklų, į kurias leisti savo vaikus mokytis. Jos abidvi yra privačios ir diegia kažkiek kitokią mokymo sistemą, nei paprastai valstybinėse mokyklose. Labai panašiai kaip ir Lietuvoje – mažesnis iki šešiolikos vaikų klasės (dažniausiai jos būna net per pusę mažesnės), kreipiamas didesnis dėmesys į vaikų pomėgius, skatinamas kūrybiškumas.

Turėjome rinktis iš dviejų mokyklų – Prodigy Discovery Playschool ir Bohol Child Head Start. Nuo Panglao salos - mūsų namų, antroji mokykla buvo arčiau. Taip pat pamatėme, jog pirmoji mokykla netoli dabartinio oro uosto (netrukus šį oro uostą uždarys) bei mieste. O pasibaigus pamokoms, nuo jos susidaro nemažos spūstys. Taigi vienareikšmiškai pasirinkome antrąją mokyklą Bohol Child Head Start. Ji yra tik penkiolika minučių kelio nuo mūsų dabartinių namų bei nesusidaro jokių kamščių vežant ir atvežant vaikus į/iš mokyklos. Rudenį kelsimės gyventi į kitus namus bei bus atidarytas oro uostas Panglao saloje, kurioje mes gyvename. Taigi kitais mokslo metais situacija gali pasikeisti.



Kalbant apie mokyklų pasirinkimus, prieš kelias dienas pamatėme plakatą, jog yra atidaroma nauja Montessori mokykla Panglao saloje, netoli namų, kuriuose planuojame gyventi nuo rudens. Kadangi tai nauja mokykla, kaip ir priklauso, planuojama pirmus metus mokyti priešmokyklinukus ir pirmos - trečios klasės vaikučius. Tas mums nėra labai gerai, nes mūsų vyresnioji duktė kitais mokslo metais bus šeštokė. O taip norisi, kad vaikai lankytų tą pačią mokyklą.
 
Tiek šios dvi privačios, tiek ir visos kitos čia esančios mokyklos, paremtos amerikietiška mokymo sistema – privalomas skautų būrelis, IQ testai. Pavyzdžiui, tik atėjus naujam vaikui į mokyklą, iš karto yra duodami IQ testai. Taip buvo ir mūsų vaikams. Vyresnioji duktė anglų kalbą šiek tiek jau buvo pramokus Lietuvojei, tačiau sūnus mokėjo tik kelis žodžius. Buvo labai įdomu, kaip jis jį išlaikys, kai nesupras, ko iš jo norima. Tačiau, didelei mūsų nuostabai, abudu vaikai testus išlaikė gerai ir abudu surinko daugiau nei vidutiniškai pagal savo amžių taškų.
 

Bohol Child Head Start mokykla

 
Bohol Child Head Start mokyklą lankome jau trečias mėnuo ir esame patenkinti savo pasirinkimu. Beje, liko paskutinės dienos mokykloje šiais mokslo metais, nes mokslo metai Filipinuose baigiasi balandžio pradžioje. Prasideda taip vadinamos vasaros atostogos iki birželio pradžios. Vietiniai gyventojai sako, jog balandis – gegužė yra karščiausi mėnesiai, todėl vaikų atostogos yra būtent tokiu laiku. Tiesą sakant, tai labiausiai mūsų šeimai nepatinkantis dalykas Filipinuose, nes planavome Lietuvos vasaros laiku atvykti aplankyti Lietuvą.
 

Priešmokyklinė (preschool) grupė Filipinuose

 
Sūnus Vakaris pradėjo lankyti priešmokyklinę klasę. Visa dienos veikla pasideda nuo 8.00 val iki 11.30 val. Per tą laiką jie ne tik pasimoko, bet ir užkandžiauja bei išeina į mišką pasivaikščioti. Veikla miške mūsų sūnui yra labai svarbi. Tris metus Lietuvoje lankėme darželį „Šviesos slėnis“ ten Vakaris valandų valandas praleisdavo lietuviškame miške, nepaisant koks oras. Taigi, miške sūnus jaučiasi labai gerai ir karstytis ant medžių, jam yra būtina.

Be miško lankymo jie vis tik turi daug mokytis. Kada jie viską suspėja? Mokosi gana stipriai ir daug. Žinių patikrinimo testai būna praktiškai kas savaitę. Kokius dalykus jie mokosi:

  • Matematika – skaičiuoja, sprendžia uždavinėlius iki dvidešimties.
  • Filipinų kalba – mokosi žodžius.
  • Anglų kalba – mokosi dalykus, kaip HIS HER, WE THEY, kas yra veiksmažodis, juos rasti ir pažymėti tekstuose.
  • Skaitymas – vaikai mokosi rišliai garsiai skaityti angliškas knygeles.
  • Gamta – gyvūnai, kokie jie yra, kur jie gyvena, jų kūno dalys. Viskas anglų kalba, tačiau turint galvoje, jog gyvūnai, apie kuriuos mokosi sūnus nėra mums visiškai įprasti (aštuonkojai, kalmarai, kriauklės, tam tikros rūšies karvutės – carabao, kirminai, driežai ir pan.), yra ką pasimokyti. Kartais ir azijietiškas – filipinietiškas požiūris į tam tikrus dalykus, mus pačius „išmuša iš vėžių“. Pavyzdžiui, balandis – mūsų sūnus teste pažymėjo, jog tai laukinis gyvūnas, tačiau tai buvo klaida – balandis yra naminis gyvūnas (pet).
  • Kompiuterių klasė – mokosi rinkti word‘o programa tekstus. Griežtai žiūri į didžiąsias raides, tinkamus tarpus po ženklų padėjimą.
Taip pat spėja kažką iškarpyti, nupiešti, nuspalvinti ir darbelių namo parnešti.
 

Vyresnės klasės

 
Duktė Smiltė pradėjo lankyti penktą klasę. Pirmas tris savaites, jos žodžiais tariant „voliojam durnių“. Dukra turi su kuo palyginti, nes paskutinėse pradinėse klasėse Lietuvoje tikrai turėjo „paprakaituoti“. O ir mokindamasi Vilniaus Ozo gimnazijoje nuotoliniu būdu tenka tikrai nemažai laiko skirti, jog viskas būtų laiku padaryta ir atsiskaityta.

Kokius dalykus mokoksi Smiltė:
 
  • Matematika – dažnai pasitaiko dalykų, kuriuos jau mokinosi Lietuvoje, bet ir yra naujų dalykų, kuriuos visai įdomu sužinosi.
  • Anglų kalba – mokosi taisykles, atlieka užduotis, rašo tekstus. Mokosi labai panašiai, kaip Lietuvoje mokykloje.
  • Filipinų kalba – nuo šių pamokų Smiltė kaip ir atleista. Būna šalia ir dažniausiai klausosi, kaip klasė diskutuoja kokiomis nors temomis.
  • Filipinų istorija – dėstoma irgi vietine kalba. Mokytoja Smiltei viską išverčia, todėl pakankamai įdomiais dukra pažindinasi su Filipinų istorija. Dažnai per šias pamokas stato spektakliukus, vaidina istorinius įvykius. Smiltė dažniausiai būna ispanė.
  • Mokslas, gamta – mokosi apie elektrą, žaibus, taifūnus, žemės sudėtį, žvaigždes, mėnulį. Šio dalyko pamokos ir mums – tėvams gana įdomios. Tiek daug informacijos apie taifūnus, jų rūšis,kokių lygių būna, ką kiekvienu atveju reikia daryti, kaip jiems pasiruošti ir panašiai niekur kitur nerasi.
  • Menai ir sveikata – muzika, dailė, kūno kultūra bei sveikatos pamokos viename. Žaidžia judrius žaidimus, piešia, mokosi fotografuoti, filmuoti.
  • Kompiuterių klasė – mokosi dirbti exel‘iu, powerpoint‘u, word‘u. Ruošia pristatymus, skaičiuoja, rašo.
  • Etika/tikyba – čia viename. Mokosi apie Dievą, kaip būti geras, ką reiškia geras elgesys.
  • Namų mokslas (home education) – tikriausiai panašiai kaip mūsų kažkada buvę „darbai“, dabar vadinasi „technologijos“. Čia mokosi gaminti valgyti (nuotrauka iš mokyklos, kai vaikai visą dieną gamino valgius, vėliau laukė tėvų ir juos vaišino), skaičiuoja šeimos biudžetus, diskutuoja kaip reikia taupyti. Sodina ir augina daržoves.


Po pamokų vyksta užklasinė veikla. Kažkur vežti vaikų į kitą miesto vietą nereikia. Viskas vyksta po vienu stogu. Vyksta šokių, menų, muzikos, sporto užsiėmimai. Kai kurie būreliai įeina į programą ir yra nemokami, už kai kuriuos reikia mokėti papildomai.
 
Reiktų paminėti, jog čia vadovėliai yra gana didelio formato ir pakankamai sunkūs. Kai pirmą kartą pamatėme su kokiomis kuprinėmis atvažiuoja vaikai, nepatikėjom jog ten tik vadovėliai. Tada buvo pirmadienis, galvojom, jog gal kai kurie vaikai atvyksta iš kur nors toliau ir nuo pirmadienio iki penktadienio čia tiesiog gyvena. Tačiau mes klydome – tose kuprinėse jie vežasi vadovėlius. Reikia pamatyti, kaip pirmokėlis „tempia“ tokią kuprinę ant ratukų. Čia kitokios kuprinės, be ratukų būtų nepakeliamos vaikams.


 

Apie mokyklos tradicijas

 
Kiekvieną pirmadienio rytą (jeigu nelyja) visa mokykla dalyvauja vėliavos kėlimo ceremonijoje. Gieda Filipinų Respublikos himną. Iškelia garbingai vėliavą. Mokyklos direktorės pavaduotoja pasako kalbą, pasveikina su prasidėjusia savaitę, palinki gerų mokslų, papasakoja, kas laukia ateinančią savaitę. Na o vėliau visi draugiškai pašoka pagal gana garsiai įjungtą muziką.

Kiekvieną penktadienį, po pamokų, vysta vėliavos nuleidimo ceremonija. Labai panaši į pirmadienio.

Filipiniečiai labai religingi. Tas jaučiasi kiekviename jų gyvenimo žingsnyje. Taip pat ir mokykloje mokslo diena, pamokos, renginiai, tėvų susirinkimai prasideda malda. Tai ne kažkokia speciali malda, o tiesiog iš širdies pasakyta padėka ir prašymas palaiminti šią dieną, renginį, susirinkimą.
 

Vaikų lūpomis

 
Vaikų paklausus, kas patinka šioje mokykloje, jų atsakymai buvo tokie:

Smiltė:

  • Patinka mokytojos. Net nesijaučia, jog jos yra mokytojos. Atrodo, jog tai draugės, su kuriomis gali net tiesiog pasikalbėti arba pažaisti žaidimus, „padurniuoti“.

  • Patinka įdomūs mokomieji dalykai, kurių nebuvo Lietuvoje. Pavyzdžiui, kompiuterių klasė, augalų sodinimas, šeimos biudžetavimas.

Vakaris:
 
  • Patinka, kad turiu draugų ir einam į mišką.

Paklausus, kas nepatinka, sulaukėme tokių atsakymų:

Smiltė:
 
  • Nepatinka mokyklos maistas. Jis visas filipinietiškas, dažnai kartojasi ir jau atsibodo.

  • Nepatinka, jog visą dieną klasėje veikia kondicionierius. Šalta, priplėkę, užsistovi kokie nors kvapai.

  • Nepatinka, jog kartais mokytojos bekalbėdamos angliškai, dažnai įterpia filipinietiškų žodžių, lyg niekur nieko. O aš nesuprantu.

Vakaris:
 
  • Nepatinka, jog per mažai būnam miške. Tik nueinam, sekundę pabūnam ir vėl einam mokytis.

  • Nepatinka, kai vaikai mane erzina, noriu mokytojai pasiskųsti, bet nežinau kaip. Trūksta anglų kalbos žodžių.

Paklausus mūsų – tėvų, apie šią mokyklą nuomonės, atsakytume taip:

Kai Lietuvoje abudu vaikus turėdavome vežti į du skirtingus Vilniaus kraštus (vieną į darželį, kitą – į mokyklą), kai reikėdavo atstovėti ištisas valandas kamščiuose, kai vaikų būreliai po pamokų būdavo „išmėtyti“ po įvairias Vilniaus vietas – mes čia Filipinuose viską turime po vienu stogu. Ir mums tas labai patinka! Tai labai savanaudiškas požiūris, bet manome jog vaikams čia yra gerai. Klasės mažos, mokytojai skiria daug dėmesio. Mokykla yra nedidelė, su uždaru kiemu, uždara bendruomene. Aišku, sunku priimti pasikeitimus, susirasti greitai draugų. Juk viskas vyksta ne gimtąja lietuvių, o anglų kalba. Negali visko išsakyti, ką norėtum. Be to čia vaikai yra šiek tiek kitokie. Dar nepažįsti jų kultūros, dažnai būna nedrąsu juos užkalbinti, o jiems - mus. Todėl adaptacija, tikrų draugų paieška nevyksta sparčiai.



Mokosi kažko naujo, ko nebūtų studijavę Lietuvos mokyklose. Sparčiai mokosi anglų kalbos. Išmoksta prisitaikyti prie aplinkos ir pažinti kitas kultūras.

Vienintelis dalykas, kuris mums vis kliūna, tai kiekviename mokyklos organizuojamame renginyje, susibūrime jaučiasi lengvas „bardakėlis“. Čia tikriausiai taip įprasta pas filipiniečius. Tikriausiai jų toks gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, vėliavos pakėlimo ceremonija. Lyg ir turėtų būti „atšlifuotas“ dalykas, nes vyksta kiekvieną pirmadienį, tačiau visą laiką toks jausmas, jog pirmą kartą. Tai mikrofonai neveikia, tai ne tą muziką įjungia, tai kažkas kažkur neaišku dėl ko laksto. Vaikai surikiuoti stovi. Atsibosta, pradeda žaisti...

Aišku, tai nėra Green School Balio saloje, kur vis dar turime svajonę, bet kelis metus joje pasimokyti.

Be autorės sutikimo teksto platinti bei kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.

read the rest

Automobilio paieška, įsigijimas, registravimas Filipinuose

posted on vasario 01, 2018 by Žalia Rožė posted in Patarimai keliaujantiems

Kraustydamiesi gyventi į Filipinus, planavome iš karto įsigyti motorolerį bei automobilį. Motorolerį įsigijome gana greitai - pirmą Filipinuose gyvenimo savaitę. Su automobiliu buvo šiek tiek sudėtingiau. Čia nebuvo autoplius internetinio portalo, kur galėjai paprastai išsirinkti patinkantį automobilį, jį apžiūrėti ir nusipirkti. Pradžioje reikėjo išsinagrinėti kokius automobilius pardavinėja mūsų gyvenamojoje saloje (Bohol, Panglao), kokios kainos ir apskritai kokia automobilio markė musų šeimai tinka, nes Azijoje automobilių markės skiriasi nuo Europos.

Kol nagrinėjomės automobilių rinką Filipinuose, mums taip patiko važinėtis motoroleriu, jog vienu metu jau planavom vis tik nepirkti automobilio, o įsigyti antrą motorolerį, jog galėtume visa šeima keturiese keliauti po salą. Tačiau vis tik apsvarstėme, jog vaikams bus patogiau, saugiau važiuoti su mašina, o ir Filipinuose būna lietaus sezonų, nusprendėme antro motorolerio nepirkti.
 

Automobilio paieška

 
Pradėjus mūsų šeimai ieškoti automobilio, supratome keletą esminių skirtumų su Lietuva:
  • dauguma parduodamų naudotų automobilių yra 1-3 metų senumo;
  • su labai maža rida 5-10 tūkstančių kilometrų;
  • pasitaiko ir senesnių nei trijų metų automobilių, tačiau mums pasirodė protingiau pirkti 2 metų automobilį su gamintojo garantija už pusę naujo automobilio kainos su 14.000 kilometrų rida; 
  • Filipinuose nėra jokio patogaus portalo, kuriame automobiliai būtų surašyti pagal metus, kategorijas, variklius, ir panašiai. Automobiliai čia perkami ir parduodami facebook grupėse, dedant įrašus ir nuotraukas. Taigi teko jungtis prie tokių grupių;
  • azijietiškų automobilių markės ne tokios pačios, kokios yra įprastos Europoje.

Auto skelbimai Filipinuose

 
Filipiniečiai nesivargina daryti kokybiškų automobilio nuotraukų. Praktiškai visi skelbimai tik su viena neryškia nuotrauka, daryta telefonu. Nuotraukoje matosi tik automobilio dalis (sėdynė, stogas, durelės arba priekinis stiklas). 

Automobilio aprašymas visiškai skiriasi nuo mums lietuviams įprasto auto aprašymo. Labiausiai skelbimuose akcentuojamas šaltas kaip ledas (ice cold) kondicionierius, registracijos galiojimo pabaiga ir miestas, kuriame automobilis parduodamas. Tokias „smulkmenas“ kaip kuro tipas, variklio tūris, tikslus modelis, gamybos metai, rida ir panašiai, tenka aiškintis asmeninėmis žinutėmis.
 

Automobilių pasirinkimas

 
Didžiausias parduodamų automobilių pasirinkimas yra Maniloje arba Cebu. Pasirinkome pastarąjį miestą, kadangi automobilio gabenimas jūra iš Manilos į Bohol užtruktų apie 24 valandas ir kainuotų trečdalį automobilio kainos. 

Taigi mėnesį “pasėdėjus” Cebu facebooko grupėse ir susitarus dėl automobilių apžiūrų su 6 pardavėjais, ankstų rytą išplaukėme keltu į Cebu. Po 1,5 valandos plaukimo, pasiekėme Cebu uostą (didžiausią Cebu salos miestą). Išlipus iš kelto pasitiko gausybė „taksistų“ tačiau nutarėm pėstute nueiti toliau nuo uosto ir išsikviesti Uber. Reiktų paminėti kad Uber tikrai verta naudotis Cebu, kadangi kelionės kainos tikrai geros, 2-5 EUR už važiavimą nemažais atstumais, jokios galimybės apgauti ir jokių grynų pinigų.

Apžiūrėję kelis automobilius, supratome, kad filipiniečių supratimas apie automobilius „be gedimų“ yra kitoks nei mūsų. Perdažyti automobiliai, į dausas šviečiančios lempos, lendantys pirštai tarp variklio dangčio ir sparno vienoje pusėje, važiuojant tiesiai vairas pasisukęs 90 laipsnių kampu ir panašiai - jiems yra normalus dalykas. Parodžius šiuos automobilio defektus, jie net pyksta. Kai pasakai, kad automobilio nepirksi, nes jis daužtas ir nekokybiškai sutvarkytas. 

Vėliau sulaukėme keletą asmeninių žinučių per facebook‘ą su priekaištais, kodėl nepirkome automobilio. Kodėl be reikalo gaišome jų laiką, o pagal mūsų reikalavimus, turėtume pirkti naują automobilį salone. Nepaisant to, pavyko rasti puikios būklės automobilį, kurį pardavinėjo bankas, nes savininkė neišgalėjo mokėti lizingo įmokų ir atidavė automobilį bankui, atsisakydama pradinės įmokos.



Automobilio pirkimas

Apžiūrėję ir sutarę pirkimo sąlygas, palikome avansą. Pasirašėme rezervavimo sutartį ir išvykome atgal namo į Panglao, nes automobilio gabenimui į kitą salą reikėjo notarinės sutarties. Pas notarą reikia registruotis iš anksto.

Grįžę po kelių dienų į Cebu, pasirašėme notarinę sutartį ir už 1.200 pesų (29 eurai) parsigabenome keltu automobilį į Bohol. Patarimas - jei kelsitės su automobiliu iš Cebu į Bohol, naudokitės FastCat paslaugomis, jie plaukia iš Cebu į Tubigon miestą.

Kadangi automobilis buvo lyg ir garantinis, nusprendėme nuvaryti į Bohol gamintojo atstovybę pakeisti tepalus ir įsitikinti dėl tos garantijos. Atstovybėje pasitiko maloniai, priėmė be išankstinio užsirašymo ir per 2 valandas atliko pilną aptarnavimą (pakeitė tepalus, filtrus, išplovė ir nupoliravo išorę,  išsiurbė vidų) už 85 EUR. Kitas aptarnavimas bus po 7.500 km. (tikriausiai dėl mažų atstumų ir karšto klimato).
 

Automobilio registracija ir jos atnaujinimas

 
Filipinuose naujas automobilis įregistruojamas trims metams, vėliau registraciją reikia atnaujinti kas metus, nusipirkti draudimą, atlikti techninę apžiūrą ir gauti naujus registracijos dokumentus LTO (Land transportation office). Visa tai kainuoja apie 85 eurai metams.

Reiktų paminėti vieną įdomų dalyką - naujo automobilio bei motorolerio registravimas užtrunka apie 4-5 mėnesius. Didžioji dalis jų gatvėse važinėja su numerio ženklu su užrašu „For Registration“. Vėliau automobilis įregistruojamas. Jam suteikiami registracijos lipdukai, kurie klijuojami ant priekinio ir galinio stiklo, tačiau valstybiniai numeriai dar neišduodami. 



Po 3 mėnesių automobiliui paskiriami valstybiniai numeriai, tačiau jie įrašomi tik registracijos liudijime. Pačius numerius savininkas pasigamina pats (užrašo ranka, arba pasigamina pas privačius gamintojus gražesnę kortelę). Tikrų, metalinių, valstybinių numerių čia tenka laukti metus ir daugiau. 
Dar viena įdomybė - paskutinis valstybinio numerio skaičius parodo kurį mėnesį reikia atnaujinti automobilio registraciją, o priešpaskutinis – kurią mėnesio savaitę. Mūsų filipinietiško automobiliuko numerių skaičiai ABN6001. Taigi registraciją privalom atnaujinti paskutinę sausio savaitę. Tačiau galima tai atlikti ir ne anksčiau kaip mėnuo iki šio termino.

Išvada viena – lietuviški įgūdžiai, išugdyti perkant automobilius, labai praverčia ir Filipinuose perkant automobilį ;)

read the rest

All for Joomla All for Webmasters