Menu

Ar daiktai daro žmogų laimingu?

posted on rugpjūčio 29, 2017 by Žalia Rožė posted in Kelioniniai daiktai

Teko skaityti psichologo komentarą, apie patirtą laimę, įsigijus daiktą arba kelionę. Kas mums iš tikrųjų suteikia daugiau pasitenkinimo? Prabangūs daiktai ar pažinti nauji kraštai?

Kelionės ar prabangūs daiktai?

 
Viena vertus atrodo, kad kelionė trunka neilgą laiko tarpą – savaitė, dvi, na gal dar kažkiek daugiau, bet nauju televizoriumi, telefonu, automobiliu galime naudotis bei jais džiaugtis 2-5 metus. Tačiau realybė nuvilia. 

Daiktas mus džiugina vos 4-6 mėnesius. Vėliau jis nusidėvi, atsiranda naujesni, gražesnio dizaino modeliai. Naujas daiktas jau nebedžiugina ir nenorom žmogus pradeda trokšti naujesnio modelio mašinos, telefono. Tiek tos laimės iš nusipirkto daikto prieš keturis, na ar šiek tiek daugiau mėnesių.

Tuo tarpu kelionių įspūdžiai lieka visam gyvenimui. Jie nesensta, jų neatkartosi nei pats, nei tavo kaimynas. Vietovės, žmonės, politinė padėtis keičiasi visose šalyse. Pavyzdžiui, šiandien nepamatysi Kubos, Tailando, Bali ar kitų kraštų tokių, kokie jie buvo vakar. 

Taigi emocijos ir atsiminimai yra ilgalaikiai. Jie suteikia mums platesnį akiratį, leidžia lengviau įsitraukti į pokalbius su įvairiais žmonėmis. Žmonės mėgsta kalbėti apie patirtus potyrius kelionėse, o kiti klausytis apie keliones. Kvailokai atrodysite jeigu tokioje žmonių grupelėje, išsitraukę savo naująjį iPhone, bandysite įsitepti pasakodami, kokią naują balso komandą atradote bendraudami su asistente Siri. Arba imsite piktintis kaip brangiai kainuoja jūsų naujojo automobilio ratų komplektas.
 

Kokias dovanas dovanojate savo draugams?

 
Panašiai yra ir su dovanomis. Per Kalėdas, gimtadienius visi „trankomės“ po parduotuves, muges, ieškodami dovanėlių draugams, sutuoktiniams. Išperkame tonas statulėlių, kurios gavusiems suteikia trumpalaikį džiaugsmą. Tačiau ar pastebėjote, kiek tokių statulėlių, daikčiukų, visokių nenaudojamų smulkmenų guli ant jūsų lentynos ir renka dulkes? 

Ar žinojote, jog tokie daiktai apsunkina mus? Jie mus laiko vienoje vietoje tarsi narve - kuo jų daugiau, tuo sunkiau gyvenime tampa kažką pakeisti. Mes tai vadiname namais, kuriuos sunku palikti. Tačiau, ar namai neturėtų būti ten, kur yra mūsų šeima? 

Tą ypač pajaučiau dabar, kai mūsų šeima atsisako daugelio daiktų, kurie buvo ir/ar tampa visiškai nereikalingi išvažiuojant gyventi į Aziją. Su kiekvienu paduotu/atiduotu daiktu darosi vis lengviau. Dėkoju supratingiems draugams, kurie prieš keletą savaičių mano gimtadienio proga dovanojo šiltas emocijas, įspūdžius, o ne dulkes renkančias statulėles.

Viena iš tokių dovanų buvo stiklainiukas lietuviško medaus iš Avilio istorijos. Su siuntinuku radau dovanėlę – natūralios lietuviškų pievų arbatos bei šilčiausius pačios savininkės ranka parašytus linkėjimus. Tai įspūdis ir saldžios akimirkos viename. Tai ne dulkes renkantis daiktas ant lentynos, o skanus bei naudingas dalykas kiekvienam mūsų.

Dabar žinau, ką dovanosiu savo artimiesiems įvairiomis progomis, kai būsiu Filipinuose. Užsakysiu lietuviško medaus iš Avilio istorijos iš čia: https://www.facebook.com/avilioistorijos/ . Bitininkė gražiai supakuos medaus stiklainiuką, įdės dovanėlę ir užrašys šilčiausius linkėjimus. Ko daugiau reikia šaltos žiemos vakarais?

Dovanokite artimiems, mylimiems žmonėms emocijas: teatro bilietus, skrydį parašiutu (arba vėjo tunelyje), dovanokite įspūdžius, dovanokite savo laiką kartu lietuviškame šeimos restorane. Arba dovanokite daiktą, kurio vieta ne lentynoje ir gali būti naudojamas kelionėje. Arba daiktą, kuris skaniai suvartojamas ir palieka pačius saldžiausius, šilčiausius prisiminimus. 

Pasidalinkite komentaruose, dovanų idėjomis, kurios atneša daug gražių gyvenimo akimirkų, o ne apsunkina šeimos gyvenimą ;)

read the rest

Knyga Slaptas 4 moterų dienoraštis

posted on liepos 06, 2017 by Žalia Rožė posted in Pozityvios mintys

Turėjau svajonę parašyti knygą. Apie meilę, gyvenimą, apie šeimą. Apie tikslų siekimą, apie sunkius gyvenimo momentus, po kurių visada žmogus atsistoja ir vėl drąsiai žengia savu gyvenimu. 

Svajonės pildosi

Ir štai! Svajonės pildosi! Ta knyga, jau mano rankose.

Su kitomis trijomis žaviomis moterimis esu knygos bendraautorė. Visos mes keturios kartu atskleidėme, koks be galo įdomus, sunkus ir prasmingas yra moters gyvenimas. Tai knyga moterims, kurios knygoje ras savo gyvenimo draugę, supras, jog yra ne vienos su savo moteriškais išgyvenimais, mintimis, troškimais. Skaitytojos po kiekvieno knygos skyriaus galės trumpam mintyse sustoti, pagalvoti, parašyti savo mintis ir išgyvenimus. 

Tai knyga skirta vyrams, kurie ieško atsakymų „ko nori moterys?“. Vyrai ras atsakymus, ko tikisi moteris iš vyro, kiek vyras turėtų uždirbti, koks yra vyriškas vyras ir netgi – ko nori moterys lovoje!
 

Gyvenimo vingiai

 
Man visada patiko rašyti. Mokyklos laikais rašiau eilėraščius, rašinėlius – jaučiau palaikymą iš lietuvių kalbos mokytojos, jog rašyti man sekasi. 

Jau nuo aštuntos klasės mane žavėjo teisės specialybė ir svajojau baigusi vidurinę, stoti į teisės studijas ir tapti advokate. Rašymas teisininkui yra reikalingas dalykas, tačiau tai „sausas“ rašymas, įspraustas į tam tikrus rėmus. Prieš kelerius metus pabėgau nuo teisės ir vienos iš knygos „Slaptas 4 moterų dienoraštis“ bendraautorės dėka vėl prisiminiau, kaip gera yra rašyti. Taip gimė knyga bei šis tinklaraštis Žalia Rožė.

Tikiuosi, jog pakeitusi gyvenimo ritmą, rašysiu toliau ir taip gims dar ne viena mano knyga!
 

Trumpa ištrauka iš knygos „Slaptas 4 moterų dienoraštis“

 

Ką daryti su milijonu eurų?

 
Su dukra pradėjome diskusiją, ką darytume, jeigu laimėtume milijoną eurų.

Galvojau, jog išeičiau į ankstyvą pensiją. Dukra išsigando. Sako: „Ką tu, mama, - sėdėsi namie ir nieko neveiksi? Dar tu jauna ir turi dirbti, o ne „durnių volioti“ (mūsų šeimoj labai geras žodis tai apibūdinti – „drilinguoti“). Negalima tau dar išeiti į pensiją.“ Va taip, turiu daug dirbti – toks mano įvaizdis vaikui ir jeigu to nedarysiu, dukra manęs nesupras.

Na bet mano išėjimas į ankstyvą pensiją, būtų visai kitos, nei dukra įsivaizduoja...

Mažiau dirbti ir daugiau gyventi. Mėgstu savo darbą, mėgstu ką darau, tačiau to mėgstamo darbo dažniausiai užgriuvę būna tiek daug, jog nebelieka laiko tik sau. Kuriame su vyru kelis verslus ir turim tikslą užauginti juos tokius, jog būtų savarankiški – taip kaip užauginti vaikai ir savarankiškai išėję į pasaulį moka išgyventi net sunkiausiose situacijose. Kartais susiskambinam, susitinkam, pasipasakojam kaip sekasi, papramogaujam ir vėl leidžiamės savais keliais. Tačiau verslas, ne vaikas ir iš turimo milijono eurų skirta dalis padėtų greičiau užauginti savarankišką verslą. 

Mažiau dirbti ir daugiau gyventi. Visa mūsų šeima be proto mėgsta keliauti, keliauti ir dar kartelį keliauti. Abudu vaikai nuo devinto mėnesio keliavo – skrido lėktuvais, važiavo su mašina ilgiausias keliones, kopė kalnais, keliavo laukais, miškais ir miestais, miesteliais. Bendravo su kitataučiais dar nemokėdami savo gimtosios kalbos. Kelionės yra jiems įaugę į kraują. Taigi, turėtume milijoną keliautume, keliautume, sugrįžtume namo ir vėl keliautume. Ir kur gi mes keliautume:

<...>
Šeišeliai, Tailandas, Kanbodža, Vietnamas, Malaizija, Kuba, Peru ir jos didysis stebuklas Maču Pikču, Kuko salos ir turkio spalvos Aitutakio lagūna, Meksika, Italija, Graikija ir jos baltų su mėlynais stogeliais namais Santorino sala, Australija su savo nepakartojamu Didžiuoju Barjeriniu rifu, Fidži sala, Namibija ir jos oranžinis slėnis Ded Vlei ir daug daug kitų gražiųjų pasaulio vietų, apie kurias dar negirdėjau, bet, tikiu, jog likimas ten mane nuves. Keliauti reikia neskubant, pasigrožėti, išjausti kiekvieną jų grožio trupinėlį, nufotografuoti savo atmintyje, atsisėsti ir iš toli aprašyti.
Ir apskritai, būtų šaunu su visa šeima sėsti į jachtą ir apiplaukti visą pasaulį!

<…>
Mažiau dirbti ir daugiau gyventi. Kiekvieną rytą, saulei tekant, ir kiekvieną vakarą, saulei leidžiantis, imčiau fotoaparatą ir fotografuočiau saulę. Kai pradėjau fotografuoti, pastebėjau kokie nuostabūs yra saulėlydžiai ir saulėtekiai. Niekada nepasikartojantys, visada skirtingi su savo spalvom, debesėlių lengvumu ar sunkumu. Kai stebi tokį gamtos grožį, laikas trumpam sustoja, pasaulis su savo sunkiomis taisyklėmis kažkur dingsta. Jeigu kiekvieną dieną stebėtume saulėtekius ir saulėlydžius, mūsų gyvenimas pailgėtų kelis kartus.

Įsirengčiau nedidelę fotostudiją, kurioje fotografuočiau mažučius vaikučius. Ypač nuostabūs yra ką tik gimę kūdikėliai. Nekaltumo, paslaptingumo, jaukumo, grožio etalonai, kuriuos taip ir norisi įamžinti.

Imčiau dažniau teptuką į rankas ir tapyčiau. Spalvoms leisčiau lietis laisvai.

Su vyru išmoktume šokti salsą, tango ir kitus šokius bei vakarus leistume vedami muzikos.

Daugiau laiko rašyti: apie meilę, draugystę, gyvenimą. Išleisti knygą, kuri nors vieną žmogų įkvėptų džiaugtis gyvenimu ir labiau jį mylėti.

Sukurti organizaciją, fondą, kuris padėtų sunkiai sergantiems vaikams, suaugusiems pasveikti, kai vaistų yra, tik trūksta pinigų. Taip pat padėtų vargšams, benamiams susitvarkyti gyvenimą, jeigu jie patys to nori.

Va kiek, mano brangioji dukryte, galima veikti, išėjus į pensiją! Gal nori kartu su manim?..

Ištrauka iš „Slaptas 4 moterų dienoraštis“. Evelina Biliūnaitė – Tamulaitienė, Rasa Okaitė, Asta Pratusevičiūtė, Aistė Vyšniauskaitė – Stanevičienė. 2017, Kaunas. 146-148 pusl. 

Be autorės sutikimo teksto platinti, kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.

read the rest

Ar baimė yra mūsų draugė?

posted on birželio 29, 2017 by Žalia Rožė posted in Pozityvios mintys

Dažnai tenka išgirsti apie save, apie mūsų šeimą, jog esame drąsūs, nieko nebijome. Ar tikrai mums baimė neegzistuoja? Ar darome viską, ko paprastai žmogus bijotų? Ar mums svetimas baimės jausmas?
 

Ar lengva nugalėti ir kaip įveikti baimę?

 
Prieš šešis metus mes su vyru buvome nuvykę į Amerika, į keturių dienų Tony Robbins seminarą. Pirmos dienos vakare, visi keturi tūkstančiai seminaro dalyvių ėjome basi per karštas žarijas. Tai buvo pirmas mūsų toks baimės išbandymas. Stovi prie karštų žarijų ir deriesi su baime:

- Visi eina per žarijas, nieko nenutinka. Aš irgi taip galiu!
- O, ne! Taigi degančios žarijos, basos kojos. Susideginsi. O jeigu dar eidama kur nors užkliūsi, parkrisi – rankos, veidas liks randuotas. 
- Na bet šitiek žmonių eina ir nieko nenutinka. Ir aš galiu. Juk aš galiu?! – bandau save įtikinti.
- Jiems pasisekė, bet tu tai tikrai susideginsi kojas, labai skaudės, - nepasiduoda baimė.
O žarijos tamsoje tik šviečia, raibuliuoja. Daugiau nieko kito nematai - tik jas. Supranti, kad jos iš tikrųjų yra labai karštos. Visas kūnas, visi pojūčiai tave įspėja, jog to nedarytum, nes tai pavojinga.
- Na bet Aš nebūčiau Aš, jeigu dabar nepereisiu! Cool moss! 

Kaip mažas vaikas baimei parodai liežuvį ir žengi žingsnį karštų žarijų link. Trumpa akimirka ir tu jau kitoje žarijų pusėje. Apima didžiulė laimė, pasitikėjimas savimi, supranti, jeigu jau įveikei deginančias žarijas basomis kojomis, tai visa kita gyvenime bus įveikiama paprastai. 
Buvau įsitikinusi, jog visi seminaro dalyviai perėjo per žarijas. Tačiau antrą seminaro dieną teko bendrauti su žmonėmis, kuriuos vis tik užvaldė baimė ir jie jos nenugalėjo. Jie neperėjo per karštas žarijas, nepajuto to didžiulio pasitikėjimo savimi jausmo. 
 

Kaip atsikratyti baimės kiekviename gyvenimo iššūkyje?

 
Po to karto, kai įveikėme baimę Amerikoje, per karštas žarijas teko eiti dar tris kartus. Paskutinį kartą prieš kelias dienas per Jonines. Ir ką jūs galvojate? Su baime reikia derėtis kiekvieną kartą taip, kaip derėjausi patį pirmą kartą. Ji stovi visada šalia, laukia tinkamo momento parodyti savo veidą.
Kaip Tony Robbins sako: „Baimė – tai tiesiog nuojauta, jog mums reikia būti pasirengusiems nemaloniems įvykiams.“* Reikia neleisti jai užvaldyti minčių, kūno. Su baime reikia draugauti. Kiekvieną kartą padėkoti jai, jog įspėjo apie galimus nemalonumus, galimą skausmą, nusišypsoti sau ir drąsiai žengti žingsnį į priekį.
Mes savo gyvenime susiduriame su daugybę situacijų, kur bijome. Ar mes nebijome su visa šeima kraustytis gyventi į tolimą Azijos šalį? Aišku, jog bijome. Baimė mums užduoda daugybę klausimų. Ar tikrai mums ten patiks gyventi? Ar vaikams pasiseks prisitaikyti prie naujos kultūros? Ar vaikams pavyks išmokti gerai bendrauti anglų kalba, juk ją moka minimaliai? Ar mums vis tik nebus per karšta? Ar mes ten nesirgsime mums nepažįstamomis ligomis? Ar ten bus tinkama sveikatos priežiūra, jeigu mums to reikės? Ar mums užteks pragyvenimui pajamų, kurias esame susiplanavę užsidirbti gyvenant ten?... Ir dar daugybę AR?

Kiekvieną kartą, susidūrus su baime, su jos užduodamais klausimais, prisimename savo pirmą ėjimą per žarijas basomis kojomis. Prisimeni, kaip baimė buvo sukausčiusi tavo kūną, kai tam tikrais momentais norėjai apsisukti ir pasiduoti. Prisimeni, kai baimei neleidai tavęs užvaldyti ir kai padarei taip, kaip pats norėjai. Ir viskas gavosi kuo puikiausiai! Nepasiteisino nei vienas baimės nuogąstavimas. Tada atsiranda jėgų ir pasitikėjimo savimi. Tada darai ir sieki tai, ko visada svajojai. 

Apie gyvenimą egzotiškoje šalyje arba kaip mes paprastai įvardindavome „gyventi ten, kur visada šilta, kur nėra žiemos“, svajojome daugiau nei dešimt metų. Tačiau visada kalbėjome, jog tai bus ateityje. Ir tik prieš tris metus į savo šeimos svajonių knygutę išdrįsome įrašyti šį savo norą. Šiai svajonei įgyvendinti buvo nustatytas terminas - 2017 metų vasaros pabaiga. Svajonė pildosi tik kelių mėnesių paklaida. Ir negi dabar leisime baimei užvaldyti mus? Geriau gailėtis pabandžius, negu visą gyvenimą kankintis su klausimu: „O kaip būtų buvę, jeigu būtume pasiryžę?“

Be autorės sutikimo teksto platinti, kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.

* Anthony Robbins "Pažadinkite savyje milžiną". 2009, 311 pus. 

read the rest

Apie vasarą

posted on birželio 21, 2017 by Žalia Rožė posted in Pozityvios mintys

Man vasaros laimė yra užuosti nupjautos žolės kvapą. Eini Vilniaus gatve tarp blokinių namų ir užuodi ką tik nupjautos žolės kvapą. Supranti – vasara atėjo. Nejauti žemės po kojomis ir mintys sukasi apie vasarą...
 

Apie vasarą mano širdyje

 
Vasara – tai vaniliniai, šokoladu aplieti ledai. Atsisėdame visa šeima savo namų saulės prikaitintoje terasoje ir tyliai laižome ledus...

Vasara prasideda, kai suvalgai pirmą prinokusią savo daržo braškę. Braškės su pienu, trintos braškės, braškės su šokoladu, braškės su plakta grietinėle – tikras vasaros malonumas!

Vasaros pievos pilnos žemuogių. Su vaikais renkame žemuoges, dedame iš karto į burnytes – juk šviežiausių uogų skonis pats geriausias!

Joninių šventė su didžiuliu laužu ir paparčio ieškojimu. Be galo džiaugiesi, jog diena tokia ilga, jog praktiškai nakties nebelikę, o vasara užvaldžiusi visus laukus, miškus, namus ir kiemus – nelikęs kampelis, kur vasara nebūtų užsukusi.

Ar žinote, jog vasaros atostogos turi savo kvapą? Aš jį vis geriau ir geriau užuodžiu, kai artėja vasaros kelionė automobiliu. O jūs jį užuodžiate? Jeigu ne, tai prieš vasaros atostogas sustokite, užsimerkite, giliai įkvėpkite – tai bus jūsų vasaros atostogų kvapas, kurį užuosite, kai tik artės vasaros išvyka. Jeigu tik rasite laiko giliai užsimerkęs įkvėpti.

Vasaros ežerai ir upės pilni gyvybės. Ar teko plaukti laiveliu ir baidarėmis bei iš lėto pasimėgauti gamta? Žuvytės žaidžiančios gaudynių upės dugne, laumžirgis nutūpęs ant irklo, palydintis įstabiu žvilgsniu žalčiukas pakrantėje, įvairiausių paukščių balsai...

Karšta, karšta vasaros diena ir staiga prapliupsiantis smarkus lietus su perkūnija. Vaikai glaudžiasi - jiems baisu, o pats jauti širdyje neapsakomai gerą jausmą – juk tai vasara...

Jūros bangų ošimas, smėlio pilna galva, kopos, perkaitęs nuo saulės kūnas, o veide šypsena. Naktį sunku miegoti, nes oda nusvilusi nuo taip pasiilgtų saulės spindulių gaudymo. Skauda, bet sutikęs draugą pasididžiuodamas pasakosi ir rodysi savo įdegį – juk be to nebūsi paragavęs vasaros.

Ak tos žvaigždėtos vasaros naktys!..  Kai gali pasitikrinti tau pažįstamus žvaigždynus, kai gali sugalvoti norą ir laukti krentančios žvaigždės, kai gali tiesiog neskubėti eiti miegoti, nes vasarą laikas tik sau...

Vasara – tai laikas, kai atsiveria visas žmogaus kūrybiškumas, kai nedainuojantis pradeda dainuoti, kai netapantis pradeda tapyti, kai nemokantis rašyti, paima plunksną į rankas.

Birželio kvapas - alyvos, liepos – liepų žiedai, rugpjūtis – šieno. Kaip džiugu užuosti alyvas, o kaip suspaudžia širdį, kai junti šieno bei sunokusio derliaus kvapą, o žiogai pradeda svirpti paskutinę vasaros melodiją

Praleiskime vasarą gamtoje

 
Pasimėgaukime vasara, įkvėpkime kiekvieno jos kvapo, išgirskime kiekvieną jos garsą, nudekime saulėje, būkime sulyti stipraus lietaus, pasimėgaukime kiekvienu vasaros malonumu.

O kas jums yra laimė vasarą? Pasidalinkite komentaruose.
 
Be autorės sutikimo teksto platinti bei kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.

read the rest

Susipažinkime

posted on sausio 24, 2017 by Žalia Rožė posted in Turinys

Esame šeima. Šiek tiek kitokie, „išsiskiriantys iš minios“. Bent jau taip dažnai girdim iš aplinkinių sakant apie mus. Mėgstame išsikelti neeilinius tikslus ir jų siekti. Draugai sako: „na jūs ir šaunuoliai!“, „na jūs ir drąsūs!“. O mums tai dar vienas tikslas, kurio siekiant būna įdomiau gyventi.


Šeimos verslas

 
Prieš dvylika metų buvo įsteigta pirmoji mūsų šeimos įmonė. Tai buvo iššūkis mums - jauniems, gyvenimo bei verslo subtilybių nepatyrusiems žmonėms. Tačiau tai buvo ir didžiausias gyvenimo universitetas, kurio paskaitų nedėsto jokioje pasaulio mokykloje. Viską turi išmokti pats, išbandyti „savu kailiu“, reaguoti greitai, prisiimti atsakomybę ir ieškoti sprendimų, kaip eiti toliau.


Kelionės

 
Mėgstame keliauti. Keliavome, kai nebuvo gimę vaikai, keliaujame, kai jie gimė. Sūnus atsivežtas mamos pilvelyje iš kelionės į Vakarus. Simboliškas vardas Vakaris. Nors jis jau buvo išrinktas prieš penkerius metus, kai rinkome vardą vyresnei dukrai.


Tinklaraštis Žalia Rožė


Savo šeimos tinklaraščiu Žalia Rožė norime pasidalinti savo visapusiška gyvenimo, verslo, kelionių patirtimi. Taip pat norime įkvėpti žmones patiems imtis savo gyvenimo, o ne laukti idealių gyvenimo aplinkybių. Nebijoti svajoti, kelti tikslus bei jų siekti. Norime paskatinti skaitytojus būti drąsiais ir ryžtingais. Juk tai JŪSŲ GYVENIMAS ir JIS BUS TOKS, kokį susikursite PATYS!
 
Trokštame savo skaitytojus įkvėpti imtis savo verslo idėjų (jeigu tokios mintys „kirba“ galvoje), nebijoti save realizuoti, ieškoti tinkamo darbo, keliauti vieniems ar su šeimomis, nesvarbu kiek metų vaikaims, nesvarbu, kokią gyvenimo ar darbo atsakomybę nešate ant savo pečių. Net jeigu abejojate, ar keltis gyventi svetur – taip pat nebijoti, tą padaryti ir išbandyti.
 
Norime perteikti skaitytojams esmines gyvenimo vertybes, kuriomis vadovaujamės kurdami savo gyvenimą: branginti savo šeimą, aplinkui mus supančius žmones, mylėti gamtą ir ja rūpintis.
 
Šeima, pozityvios mintys, verslas, kelionės, pasaulio virtuvė – tai kuo mūsų šeima gyvena kiekvieną dieną. Tai yra mūsų kasdienybė, mūsų iššūkiai, mūsų gyvenimas.


Kuo gyvename šiandien?

 
Vos tik sukūrę šeimą ir išvykę į pirmąją savo kelionę, supratome, jog svajojame gyventi ten, kur ištisus metus šilta. Taip, mes esame iš tų šeimų, kurios mėgstam šilumą. Gal ir dėl to iš dalies galima paaiškinti mūsų GREEN ROSE veiklos kryptį – merino vilnos drabužiai visai šeimai, jog nesušaltume mes patys ir kitos šeimos.
 
Taigi svajones reikia realizuoti! Ilgai ieškojome vietos, kur mūsų šeimai patiktų keltis gyventi svetur. Prieš porą metų apsistojome ties Azija. Kur konkrečiau? Bali sala, o gal Tailandas? Prieš porą metų, mes sau pasakėme, jog 2017 – ieji metai bus tie metai, kai mes tą padarysime.
 
Žinokite, reikia turėti svajonę, jos tikrai smarkiai trokšti, nustatyti jos įgyvendinimui protingą laiką ir gyvenimas pats sudėlios viską taip, jog durys atsivers ir beliks tik pro jas žengti.
 
Šiuo atveju, visos aplinkybės mums duris atvėre į Filipinus. Mes tai priimam. Nuo 2017 metų lapkričio pradžios me jau gyvename Filipinuose, Bohol, Panglao savoje. Bilietų atgal į Lietuvą neturime!


Blog'as Žalia Rožė


Jeigu:
 
  • TU esi artimas mūsų šeimos mintims;
  • TU nori įkvėpimo, kuriant savo verslą;
  • TU ieškai idėjų kaip save realizuoti;
  • TAU nuotykiai yra gyvenimo dalis;
  • TU mėgsti gyvenimo iššūkius;
  • TAU įdomu, kaip paprastai Lietuvos šeimai sekasi gyventi Azijoje;
  • TAU reikia padrąsinimo išvykti gyventi kitur;
  • TU mėgsti ragauti neįprastus patiekalus;
  • TU ieškai atsakymų, kaip keliauti su vaikais;
  • TU ieškai naujų investavimo į nekilnojamą turtą Filipinuose galimybių;
  • TU su šeima nori įsigyti būstą šiltoje Azijoje, kur galėtum pabėgti nuo šaltos Lietuvos žiemos,
 
 
junkis virtualiai prie mūsų šeimos blogo Žalia Rožė: naujienų prenumerata apačioje, facebook puslapio, Instagramo, rašyk laiškus Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  arba Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. aktyviai dalyvauk, klausk, diskutuok ir būk mūsų dalimi.
 
Su meile JUMS Aistė, Rytis, Smiltė, Vakaris

Naujienlaiškio prenumerata

Užsiprenumeruokite “Žalia rožė” naujienlaiškį ir skaitykite mūsų istorijas savo elektroniniame pašte.
e-paštas:
Jūsų el. pašto adresas:

read the rest

All for Joomla All for Webmasters