Menu

Mokykla Filipinuose

posted on kovo 22, 2018 by Žalia Rožė posted in Šeima

Pažindinomės, jaukinomės, pratinomės, mokėmės, rinkom savo mintis apie naujai pradėtą lankyti mokyklą Filipinuose, Bohol saloje. Kartu su vaikais dalinames savo mintimis ir išgyvenimais.

Mokyklos užsienyje, Filipinuose, Bohol saloje pasirinkimas

 
Panglao, Bohol salų užsieniečių šeimos praktiškai renkasi iš dviejų mokyklų, į kurias leisti savo vaikus mokytis. Jos abidvi yra privačios ir diegia kažkiek kitokią mokymo sistemą, nei paprastai valstybinėse mokyklose. Labai panašiai kaip ir Lietuvoje – mažesnis iki šešiolikos vaikų klasės (dažniausiai jos būna net per pusę mažesnės), kreipiamas didesnis dėmesys į vaikų pomėgius, skatinamas kūrybiškumas.

Turėjome rinktis iš dviejų mokyklų – Prodigy Discovery Playschool ir Bohol Child Head Start. Nuo Panglao salos - mūsų namų, antroji mokykla buvo arčiau. Taip pat pamatėme, jog pirmoji mokykla netoli dabartinio oro uosto (netrukus šį oro uostą uždarys) bei mieste. O pasibaigus pamokoms, nuo jos susidaro nemažos spūstys. Taigi vienareikšmiškai pasirinkome antrąją mokyklą Bohol Child Head Start. Ji yra tik penkiolika minučių kelio nuo mūsų dabartinių namų bei nesusidaro jokių kamščių vežant ir atvežant vaikus į/iš mokyklos. Rudenį kelsimės gyventi į kitus namus bei bus atidarytas oro uostas Panglao saloje, kurioje mes gyvename. Taigi kitais mokslo metais situacija gali pasikeisti.



Kalbant apie mokyklų pasirinkimus, prieš kelias dienas pamatėme plakatą, jog yra atidaroma nauja Montessori mokykla Panglao saloje, netoli namų, kuriuose planuojame gyventi nuo rudens. Kadangi tai nauja mokykla, kaip ir priklauso, planuojama pirmus metus mokyti priešmokyklinukus ir pirmos - trečios klasės vaikučius. Tas mums nėra labai gerai, nes mūsų vyresnioji duktė kitais mokslo metais bus šeštokė. O taip norisi, kad vaikai lankytų tą pačią mokyklą.
 
Tiek šios dvi privačios, tiek ir visos kitos čia esančios mokyklos, paremtos amerikietiška mokymo sistema – privalomas skautų būrelis, IQ testai. Pavyzdžiui, tik atėjus naujam vaikui į mokyklą, iš karto yra duodami IQ testai. Taip buvo ir mūsų vaikams. Vyresnioji duktė anglų kalbą šiek tiek jau buvo pramokus Lietuvojei, tačiau sūnus mokėjo tik kelis žodžius. Buvo labai įdomu, kaip jis jį išlaikys, kai nesupras, ko iš jo norima. Tačiau, didelei mūsų nuostabai, abudu vaikai testus išlaikė gerai ir abudu surinko daugiau nei vidutiniškai pagal savo amžių taškų.
 

Bohol Child Head Start mokykla

 
Bohol Child Head Start mokyklą lankome jau trečias mėnuo ir esame patenkinti savo pasirinkimu. Beje, liko paskutinės dienos mokykloje šiais mokslo metais, nes mokslo metai Filipinuose baigiasi balandžio pradžioje. Prasideda taip vadinamos vasaros atostogos iki birželio pradžios. Vietiniai gyventojai sako, jog balandis – gegužė yra karščiausi mėnesiai, todėl vaikų atostogos yra būtent tokiu laiku. Tiesą sakant, tai labiausiai mūsų šeimai nepatinkantis dalykas Filipinuose, nes planavome Lietuvos vasaros laiku atvykti aplankyti Lietuvą.
 

Priešmokyklinė (preschool) grupė Filipinuose

 
Sūnus Vakaris pradėjo lankyti priešmokyklinę klasę. Visa dienos veikla pasideda nuo 8.00 val iki 11.30 val. Per tą laiką jie ne tik pasimoko, bet ir užkandžiauja bei išeina į mišką pasivaikščioti. Veikla miške mūsų sūnui yra labai svarbi. Tris metus Lietuvoje lankėme darželį „Šviesos slėnis“ ten Vakaris valandų valandas praleisdavo lietuviškame miške, nepaisant koks oras. Taigi, miške sūnus jaučiasi labai gerai ir karstytis ant medžių, jam yra būtina.

Be miško lankymo jie vis tik turi daug mokytis. Kada jie viską suspėja? Mokosi gana stipriai ir daug. Žinių patikrinimo testai būna praktiškai kas savaitę. Kokius dalykus jie mokosi:

  • Matematika – skaičiuoja, sprendžia uždavinėlius iki dvidešimties.
  • Filipinų kalba – mokosi žodžius.
  • Anglų kalba – mokosi dalykus, kaip HIS HER, WE THEY, kas yra veiksmažodis, juos rasti ir pažymėti tekstuose.
  • Skaitymas – vaikai mokosi rišliai garsiai skaityti angliškas knygeles.
  • Gamta – gyvūnai, kokie jie yra, kur jie gyvena, jų kūno dalys. Viskas anglų kalba, tačiau turint galvoje, jog gyvūnai, apie kuriuos mokosi sūnus nėra mums visiškai įprasti (aštuonkojai, kalmarai, kriauklės, tam tikros rūšies karvutės – carabao, kirminai, driežai ir pan.), yra ką pasimokyti. Kartais ir azijietiškas – filipinietiškas požiūris į tam tikrus dalykus, mus pačius „išmuša iš vėžių“. Pavyzdžiui, balandis – mūsų sūnus teste pažymėjo, jog tai laukinis gyvūnas, tačiau tai buvo klaida – balandis yra naminis gyvūnas (pet).
  • Kompiuterių klasė – mokosi rinkti word‘o programa tekstus. Griežtai žiūri į didžiąsias raides, tinkamus tarpus po ženklų padėjimą.
Taip pat spėja kažką iškarpyti, nupiešti, nuspalvinti ir darbelių namo parnešti.
 

Vyresnės klasės

 
Duktė Smiltė pradėjo lankyti penktą klasę. Pirmas tris savaites, jos žodžiais tariant „voliojam durnių“. Dukra turi su kuo palyginti, nes paskutinėse pradinėse klasėse Lietuvoje tikrai turėjo „paprakaituoti“. O ir mokindamasi Vilniaus Ozo gimnazijoje nuotoliniu būdu tenka tikrai nemažai laiko skirti, jog viskas būtų laiku padaryta ir atsiskaityta.

Kokius dalykus mokoksi Smiltė:
 
  • Matematika – dažnai pasitaiko dalykų, kuriuos jau mokinosi Lietuvoje, bet ir yra naujų dalykų, kuriuos visai įdomu sužinosi.
  • Anglų kalba – mokosi taisykles, atlieka užduotis, rašo tekstus. Mokosi labai panašiai, kaip Lietuvoje mokykloje.
  • Filipinų kalba – nuo šių pamokų Smiltė kaip ir atleista. Būna šalia ir dažniausiai klausosi, kaip klasė diskutuoja kokiomis nors temomis.
  • Filipinų istorija – dėstoma irgi vietine kalba. Mokytoja Smiltei viską išverčia, todėl pakankamai įdomiais dukra pažindinasi su Filipinų istorija. Dažnai per šias pamokas stato spektakliukus, vaidina istorinius įvykius. Smiltė dažniausiai būna ispanė.
  • Mokslas, gamta – mokosi apie elektrą, žaibus, taifūnus, žemės sudėtį, žvaigždes, mėnulį. Šio dalyko pamokos ir mums – tėvams gana įdomios. Tiek daug informacijos apie taifūnus, jų rūšis,kokių lygių būna, ką kiekvienu atveju reikia daryti, kaip jiems pasiruošti ir panašiai niekur kitur nerasi.
  • Menai ir sveikata – muzika, dailė, kūno kultūra bei sveikatos pamokos viename. Žaidžia judrius žaidimus, piešia, mokosi fotografuoti, filmuoti.
  • Kompiuterių klasė – mokosi dirbti exel‘iu, powerpoint‘u, word‘u. Ruošia pristatymus, skaičiuoja, rašo.
  • Etika/tikyba – čia viename. Mokosi apie Dievą, kaip būti geras, ką reiškia geras elgesys.
  • Namų mokslas (home education) – tikriausiai panašiai kaip mūsų kažkada buvę „darbai“, dabar vadinasi „technologijos“. Čia mokosi gaminti valgyti (nuotrauka iš mokyklos, kai vaikai visą dieną gamino valgius, vėliau laukė tėvų ir juos vaišino), skaičiuoja šeimos biudžetus, diskutuoja kaip reikia taupyti. Sodina ir augina daržoves.


Po pamokų vyksta užklasinė veikla. Kažkur vežti vaikų į kitą miesto vietą nereikia. Viskas vyksta po vienu stogu. Vyksta šokių, menų, muzikos, sporto užsiėmimai. Kai kurie būreliai įeina į programą ir yra nemokami, už kai kuriuos reikia mokėti papildomai.
 
Reiktų paminėti, jog čia vadovėliai yra gana didelio formato ir pakankamai sunkūs. Kai pirmą kartą pamatėme su kokiomis kuprinėmis atvažiuoja vaikai, nepatikėjom jog ten tik vadovėliai. Tada buvo pirmadienis, galvojom, jog gal kai kurie vaikai atvyksta iš kur nors toliau ir nuo pirmadienio iki penktadienio čia tiesiog gyvena. Tačiau mes klydome – tose kuprinėse jie vežasi vadovėlius. Reikia pamatyti, kaip pirmokėlis „tempia“ tokią kuprinę ant ratukų. Čia kitokios kuprinės, be ratukų būtų nepakeliamos vaikams.


 

Apie mokyklos tradicijas

 
Kiekvieną pirmadienio rytą (jeigu nelyja) visa mokykla dalyvauja vėliavos kėlimo ceremonijoje. Gieda Filipinų Respublikos himną. Iškelia garbingai vėliavą. Mokyklos direktorės pavaduotoja pasako kalbą, pasveikina su prasidėjusia savaitę, palinki gerų mokslų, papasakoja, kas laukia ateinančią savaitę. Na o vėliau visi draugiškai pašoka pagal gana garsiai įjungtą muziką.

Kiekvieną penktadienį, po pamokų, vysta vėliavos nuleidimo ceremonija. Labai panaši į pirmadienio.

Filipiniečiai labai religingi. Tas jaučiasi kiekviename jų gyvenimo žingsnyje. Taip pat ir mokykloje mokslo diena, pamokos, renginiai, tėvų susirinkimai prasideda malda. Tai ne kažkokia speciali malda, o tiesiog iš širdies pasakyta padėka ir prašymas palaiminti šią dieną, renginį, susirinkimą.
 

Vaikų lūpomis

 
Vaikų paklausus, kas patinka šioje mokykloje, jų atsakymai buvo tokie:

Smiltė:

  • Patinka mokytojos. Net nesijaučia, jog jos yra mokytojos. Atrodo, jog tai draugės, su kuriomis gali net tiesiog pasikalbėti arba pažaisti žaidimus, „padurniuoti“.

  • Patinka įdomūs mokomieji dalykai, kurių nebuvo Lietuvoje. Pavyzdžiui, kompiuterių klasė, augalų sodinimas, šeimos biudžetavimas.

Vakaris:
 
  • Patinka, kad turiu draugų ir einam į mišką.

Paklausus, kas nepatinka, sulaukėme tokių atsakymų:

Smiltė:
 
  • Nepatinka mokyklos maistas. Jis visas filipinietiškas, dažnai kartojasi ir jau atsibodo.

  • Nepatinka, jog visą dieną klasėje veikia kondicionierius. Šalta, priplėkę, užsistovi kokie nors kvapai.

  • Nepatinka, jog kartais mokytojos bekalbėdamos angliškai, dažnai įterpia filipinietiškų žodžių, lyg niekur nieko. O aš nesuprantu.

Vakaris:
 
  • Nepatinka, jog per mažai būnam miške. Tik nueinam, sekundę pabūnam ir vėl einam mokytis.

  • Nepatinka, kai vaikai mane erzina, noriu mokytojai pasiskųsti, bet nežinau kaip. Trūksta anglų kalbos žodžių.

Paklausus mūsų – tėvų, apie šią mokyklą nuomonės, atsakytume taip:

Kai Lietuvoje abudu vaikus turėdavome vežti į du skirtingus Vilniaus kraštus (vieną į darželį, kitą – į mokyklą), kai reikėdavo atstovėti ištisas valandas kamščiuose, kai vaikų būreliai po pamokų būdavo „išmėtyti“ po įvairias Vilniaus vietas – mes čia Filipinuose viską turime po vienu stogu. Ir mums tas labai patinka! Tai labai savanaudiškas požiūris, bet manome jog vaikams čia yra gerai. Klasės mažos, mokytojai skiria daug dėmesio. Mokykla yra nedidelė, su uždaru kiemu, uždara bendruomene. Aišku, sunku priimti pasikeitimus, susirasti greitai draugų. Juk viskas vyksta ne gimtąja lietuvių, o anglų kalba. Negali visko išsakyti, ką norėtum. Be to čia vaikai yra šiek tiek kitokie. Dar nepažįsti jų kultūros, dažnai būna nedrąsu juos užkalbinti, o jiems - mus. Todėl adaptacija, tikrų draugų paieška nevyksta sparčiai.



Mokosi kažko naujo, ko nebūtų studijavę Lietuvos mokyklose. Sparčiai mokosi anglų kalbos. Išmoksta prisitaikyti prie aplinkos ir pažinti kitas kultūras.

Vienintelis dalykas, kuris mums vis kliūna, tai kiekviename mokyklos organizuojamame renginyje, susibūrime jaučiasi lengvas „bardakėlis“. Čia tikriausiai taip įprasta pas filipiniečius. Tikriausiai jų toks gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, vėliavos pakėlimo ceremonija. Lyg ir turėtų būti „atšlifuotas“ dalykas, nes vyksta kiekvieną pirmadienį, tačiau visą laiką toks jausmas, jog pirmą kartą. Tai mikrofonai neveikia, tai ne tą muziką įjungia, tai kažkas kažkur neaišku dėl ko laksto. Vaikai surikiuoti stovi. Atsibosta, pradeda žaisti...

Aišku, tai nėra Green School Balio saloje, kur vis dar turime svajonę, bet kelis metus joje pasimokyti.

Be autorės sutikimo teksto platinti bei kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.

read the rest

Mokymasis nuotoliniu būdu

posted on lapkričio 02, 2017 by Žalia Rožė posted in Šeima

Jau beveik du mėnesiai, kaip dukra mokosi penktoje klasėje nuotoliniu būdu. Pirmos pamokos, pirmi patyrimai, pirmi namų darbai neįprastu būdu.
 

Kompiuterinis vaikų raštingumas

 
Mokytis nuotoliniu būdu, perprasti visą sistemą, visų pirma, reikia tėvams. Tada supranti, jog tavo vaikas, kuris gimė šiuolaikinės technikos eroje, kuriam, atrodo, visa technika pavaldi,  visiškai nemoka net pačių paprasčiausių dalykų. Kaip atsisiųsti failą? Kaip ir kur išsaugoti dokumentą? Kaip išlyginti teksto kraštus? Kaip išsiųsti elektroniniu paštu failiuką? Kaip nufotografuoti, nufilmuoti ir įkelti? Taigi mokomės mokintis nauja sistema, taip pat mokomės dirbti kompiuteriu. Dar porą mėnesių ir Smiltė galės drąsiai dirbti administratore, nes visos reikalingos kompiuterio funkcijos bus perprastos.

Man buvo įdomu, ar tik mano duktė nemoka dirbti kompiuteriu, ar ir visi vaikai nėra mokykloje to mokinami. Pasiklausinėjau aplinkinių, apie jų vaikų kompiuterinį raštingumą ir didžiai mano nuostabai, supratau, jog net baigęs vidurinę, abiturientas nėra išmokintas mokykloje gerai dirbti kompiuteriu. Kaip viena mano draugė pasakė: „Aš geriau už savo dukrą moku.“ Na tikrai keista? Šiais laikais esame tokie kompiuterizuoti, o vaikų neišmokiname net paprasčiausiai kaip išsaugoti Wordo dokumentą. 
 

Nuotolinis mokymasis – kas tai per daiktas?

 
Neįsivaizdavau, jog mokymosi bei namų darbų kompiuteriu bus tiek daug, jog nusprendėme dukrai nupirkti atskirą kompiuterį. Neplanavome vienuolikos metų vaikui pirkti asmeninį kompiuterį. Tačiau po poros savaičių dalinimosi pamatėme, jog arba aš nepadarau savo darbų, arba dukra neatlieka laiku namų darbų. Taigi, jeigu planuojate vaikus leisti mokytis nuotoliniu būdu, būtinai paruoškite tam skirtą kompiuterį. 

Apie pačią mokymosi sistemą. Turime prisijungimus prie savo paskyros, kur surašyti visi mokymosi dalykai. Ties kiekvienu yra sukelta visa mokymosi medžiaga, vadovėliai, audio, video pamokos, elektroninės knygos, patarimai, pavyzdžiai. Visko, ko reikia mokymuisi yra pateikta. Gyvenant užsienyje ir neturint galimybės gauti lietuviškų vadovėlių, nebūtų problema, nes jie yra nuskanuoti ir pateikti mokiniams. 

Kiekvieno mokymo dalyko yra pateiktos užduotys, kurias reikia atlikti iki tam tikro konkretaus laiko. Priklausomai nuo dalyko intensyvumo, vienų mokymosi programų užduotis reikia atlikti kiekvieną mokymosi (darbo) dieną, pavyzdžiui, lietuvių kalbą. Kitus dalykus – vieną kartą per savaitę, dar kitus – vieną kartą per mėnesį. Laikas duotas labai konkretus – iki tam tikros dienos, valandos. Eina laikmatis ir nespėjus įkelti atliktas užduotis, jų įkelti nebeleidžia. Yra atskiras segtuvas pavėluotom užduotims įkelti. Pavėlavus, negalima pretenduoti į aukščiausią įvertinimą. 

Užduotys įvairios. Parašyti rašinėlį, atsakyti į klausimus, nufilmuoti pasakojimą, valgių gaminimo procesą, nupiešti, nulipdyti iš modelino, paruošti pristatymą PowerPoint programa

Kiekvieno mokytojo yra pateikti kontaktai Skype ir konsultacijų laikas, kuriuo metu galima mokytojo klausti iškilusių klausimų. Kol kas su mokytojais bendravome tik dėl techninių, organizacinių dalykų, nes mokymosi klausimų dar neiškilo tokių, jog negalėtume patys susitvarkyti.
 

EMA pratybos

 
Nuo spalio mėnesio prasidėjo užduotys iš elektroninių pratybų – jos vadinasi EMA pratybos. Visai įdomu. Net aš pati kartais prisėdu pasižiūrėti iš šono, kokios užduotys ir kaip jas reikia atlikti. Po užduotėlių būna siurprizas. Kažkas linksmo, kažkas naujo ir įdomaus. 
 

Ar tinkamas mums toks mokymasis?

 
Taigi mokytis yra ką. Tikrai viskas nauja ir įdomu. Toks mokymo būdas lavina vaiko atsakingumą, savarankiškumą, laiko planavimą. Momentais, kai dukrai pritrūksta šių įgūdžių, pradeda aimanuoti, jog norėtų lankyti mokyklą paprastai ir mokytis ne nuotoliniu būdu. Tačiau tai tik du mėnesiai tokio mokslo. Natūralu, jog vaikui iškyla tokios abejonės. Tačiau, kai nereikia keltis į mokyklą 6 valandą ryto, yra dėl to labai laiminga. 

Tuoj vyksime į Filipinus. Kai nauji dalykai, vieta, gyvenimas susidėlios į savas vietas, ieškosime mokyklos ten.

Straipsnį apie priėmimą, sąlygas, metodus mokantis nuotoliniu būdu skaitykite čia: Nuotolinis mokymasis mokykloje

read the rest

Kelionės su vaikais

posted on liepos 12, 2017 by Žalia Rožė posted in Patarimai keliaujantiems

Vienas iš mano rašomo blog‘o ŽALIA ROŽĖ tikslų yra parodyti, jog kelionės neturi sustoti vos gimus vaikams. Patikėkite, jeigu tėvai mėgsta keliauti, vaikai dažniausiai tą mėgsta daryti taip pat. Vaikai tampa jūsų šeimos nuostabių akimirkų kūrimo dalimi. 
 

Kelionės su vaikais - neįmanoma misija?

 
Pažįstu tiek daug šeimų, kurios kartu su vaikais nekeliauja arba visiškai nekeliauja patys – laukia kol vaikai užaugs. Kodėl? Atsakymų daug ir įvairių:
- Su vaikais keliauti sunku;
- Aš nepailsiu, kai vaikai būna šalia;
- Mano sūnus nieko kelionėse nevalgo;
- Mano vaikai dar per maži;
- Ką aš darysiu, jeigu kelionėje vaikas susirgs?
- Vaikui geriausia namie;
- Jis dar per mažas – vis tiek nieko neprisimins.

Mūsų šeima su vaikais keliavo nuo jų mažų dienų. Vyresnioji duktė nuo 9 mėnesių, sūnus – nuo 1 metų ir dviejų mėnesių. Dabar jie yra apkeliavę tikrai nemažai Europos, Afrikos, Azijos šalių. Kiekvieną kartą grįžę iš kelionės klausia mūsų, kada ir kur vėl keliausime. 

Taigi visi argumentai ir įvairūs straipsniai, kodėl negalima/sunku keliauti su vaikais – vis tik manęs neįtikina juos palikti namie. Pasidalinsiu savo kelionių patirtimi, kodėl keliauti su vaikais mūsų šeimai patinka ir rekomenduojame kitiems.

Kelionės su kūdikiu - nuo kokio amžiaus?

 
Daug kas sako, jog su mažais vaikais keliauti yra labai sunku. Reikia palaukti kol jie ūgtelės, tada jau keliaus. Koks tas amžius yra tinkamas – „kol vaikas ūgtelės“, daugeliui yra skirtingas. Vienos šeimos planuoja keliauti su vaiku, kai jam sukaks 3 metukai, kitos – kai 5 metai, dar kitos 8, 10 ar dar daugiau metų.

Iš savo patirties galiu papasakoti, jog yra lengviausia keliauti su pačiais mažiausiais vaikais. Kai jie dar daug miega, žinda mamos krūtį arba valgo iš buteliuko. Tiek lėktuve, tiek mašinoje keliauti su tokio amžiaus vaikais yra paprasčiausia. 

Vaikai nuo mažens būdami kelionėse, jas priima savaime suprantamą dalyką, pripranta prie jų ritmo, prie žmonių, prie skridimo lėktuvu ar važiavimo mašina ilgoje kelionėje – jiems tai tampa įprastu dalyku, kaip ir žaisti namuose su žaisliukais. Tačiau įsivaizduokite, jeigu vaikas pradeda keliauti „tik ūgtelėjęs“ – nuo trijų, penkerių metukų ar vyresnis. Jam viskas kelionėje būna svetima, nepažįstama, dažnai sukelia stresą, baimę, neigiamus jausmus. Tokia pirma kelionė tiek tėveliams, tiek „ūgtelėjusiam“ mažyliui tampa tikru išbandymu, po kurio dažno tėvų sprendimas būna palaukti kol vaikas dar paaugs. 

Atsiminkite patys, kai skridote pirmą kartą lėktuvu. Bijojote, jaudinotės, jautėtės nesmagiai, nežinojote, ko laukti, kas bus. Paaugę vaikai jaučiasi lygiai taip pat. Taigi nebijokite pradėti keliauti su kūdikiais. Arba jeigu keliaujate pirmą kartą su didesniu vaiku, supraskite jo būseną, supraskite jį ir būkite pasiruošę jam padėti.  

Ir dar, kodėl pradėti keliauti su kūdikiais yra gerai? Sutaupoma daug šeimos kelioninių pinigų. Iki dviejų metukų vaikams lėktuvo bilietai nemokami. Daugelis turistų lankytinų vietų nemokami arba tik dalinai mokami iki 5, 7 metų amžiaus vaikams (priklausomai nuo šalies ir lankytinos vietos nustatytų taisyklių). 

Reiktų nepamiršti paminėti, jog šeimoms keliaujant su mažais vaikais daug kur nereikia laukti eilėse. Tokios šeimos turi pirmenybę lipti į lėktuvą bei patekti  į kai kurias lankytinas vietas. 

Vaikų ligos kelionėse

 
Nuo mažens vaikai serga net ir nekeliaudami, o būdami namie. Kaip daugelis daktarų teigia, kūdikių imuninė sistema tik formuojasi, todėl dažnai sirgti yra normalu. Taigi pasilikdami namie ir niekur nevažiuodami, ligų neišvengsite. Ligoms reikia būti visada pasiruošus, turėti kelioninę vaistinėlę (apie jos turinį kada nors netolimoje ateityje parašysiu atskirą straipsnį). Mamos pažįsta savo vaikus ir žino, kokia pirma pagalba jiems yra geriausia.

Aišku per keliones sirgti niekas nenori, tačiau tam visada reikia pasiruošti. Keliaujant po Europą, turėkite Valstybinės ligonių kasos išduodamą LR Sveikatos draudimo kortelę. Išlaidos gydimui Europos šalyse bus kompensuotos. Na o vykstant į trečiąsias šalis, įsigykite sveikatos draudimą

Svarbiausia, tiek būnant namie, tiek keliaujant su vaiku, rūpinkitės vaiko sveika mityba, būkite daug bet kokiu oru lauke, lai vaikas daug juda ir tikrai ligų bus mažiau. Mūsų šeimos vaikai tiek namie, tiek kelionėse serga labai retai. LR Sveikatos draudimo kortele arba sveikatos draudimu pasinaudoti neteko. Kelioninę vaistinėlę dažniausiai peržiūriu prieš kiekvieną kelionę, patikrinu vaistų galiojimo laikus, netinkamus pakeičiu tinkamais ir pasinaudojam pakankamai retai. Taigi stiprinkite savo ir savo vaikų imuninę sistemą ir keliauti bus drąsiau.

Patarimai keliaujantiems su vaikais

 
Kai manęs klausia, ką galėčiau patarti šeimoms, kurios ruošiasi pradėti keliauti su vaikais, visada atsakau, jog jūs geriausiai pažįstate savo vaikus ir žinote, ko jiems labiausiai reikia. Tiek namie, tiek kelionėse vaiko poreikiai neturi būti pamiršti, bet taip pat neužkelti į pirmąją vietą.

Jeigu jūsų vaikas namuose turi ritmą, mėgsta vartyti knygutes, žaisti su žaislais, tai jam suteikite ir kelionėse. Jeigu jūsų vaikas namie mėgsta kažką konkretaus valgyti, jis to norės ir kelionėse – reikia turėti po ranka.  

Jeigu jūsų vaikas nevalgus, kelionėse tikrai nepradės valgyti, tačiau yra tikimybė, jog keliaujant teks susidurti su įvairesniais patiekalais ir gal atrasite tai, ką jūsų nevalgus vaikas pradės valgyti? Tačiau turint nevalgų vaiką, tikrai neverta bijoti keliauti. Koks gi skirtumas, ar jis nevalgo namie, ar kelionėse? Kaip jau sakiau, yra tikimybė, jog prasiblaškius ir atradus naujus dalykus, atrasite mėgstamus patiekalus. 

Jeigu jūsų vaikai ožiuojasi, pykstasi tarpusavyje, jūsų neklauso, tą darys ir per keliones. Taigi kaip yra namie, taip ir bus kelionėse. Turite psichologiškai tam pasiruošti ir svarbiausia – nepulti į isteriją.
 

Šeimos prisiminimai

 
Jeigu šeimą sudaro ne tik du suaugę žmonės, bet ir vaikai, tai kodėl per atostogas, per keliones šeima turi išsiskirti? Žinokite mūsų šeimos pats didžiausias turtas yra mūsų kartu bendrai išgyventos akimirkos, nuotykiai. Būna vakarais susėdame prie vakarienės stalo ir prisimename kurią nors mūsų kelionę:

-Ar prisimenat, kai važiavom į Rumuniją ir mus užklupo didelė audra? Turėjome net degalinėje sustoti ir ilgai laukti, kol nustos ledukais lyti. Bet kaip man patiko tada su visais kartu mašinoje sėdėti ir pro langą stebėti tą audrą! 
 
- O prisimenat, kaip mes gaudėme mūsų rankšluosčių vagis?! Na bet toks atsitiktinumas, jog ėjome iš skirtingų pusių, o jis buvo kaip tik mūsų viduryje. Tai supratęs vagis iš karto rankšluosčius metė ant žemės. Na tikrai, bet kokie mes drąsūs, jog nepabijojome jį gaudyti?!
 
- Prisiminkite, kai Slovakijoje anksti rytą atsikėlėme mašinoje labai gražioje vietoje. Ant kalno, prie miškelio, taip gražiai saulė patekėjo, o mes ramiai ant žolės pusryčiavome.
 
Ir tiek daug mūsų prisiminimų, kurie mus sieja, mus jungia kaip šeimą. Per keliones mes išgyvename įvairias situacijas, labiau vienas kitą pažįstam, vaikai išmoksta ko nors naujo, lengvai bendrauja su žmonėmis, nors ir nemoka jų kalbos
 
 
Visada prisimenu viename viešbutyje ant sienos perskaitytus žodžius „Pasaulis yra knyga, ir tie, kurie nekeliauja, skaito tik pirmą puslapį“. Taigi, jeigu yra galimybė, keliaukite ir tą darykite su vaikais. Neatimkite iš savęs ir iš vaikų šio gyvenimo patyrimo.
 
 
Apie keliones su vaikais galėčiau rašyti daug. Taigi dažnai savo tinklaraštyje Žalia Rožė dalinsiuosi patirtimi. Tikiuosi jūsų minčių, diskusijų, klausimų apie keliones su vaikais. Rašykite komentaruose po straipsniu. Ačiū
 
Be autorės sutikimo teksto platinti, kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.

read the rest

Kodėl išvykstam iš Lietuvos?

posted on birželio 15, 2017 by Žalia Rožė posted in Kelionės

Mūsų daugelis klausia, kodėl mes išvykstam iš Lietuvos? Kodėl paliekam savo verslus ir su mažais vaikais iškeliaujame nežinia kur?
 

Šeima, kuri išeina į pensiją

 
Prieš daugiau nei dešimt metų, kai iškeliavo pirmoji artimiausių draugų banga ieškoti geresnio gyvenimo svetur, mes kūrėme verslus čia – Lietuvoje. Tuo metu turėjome daug entuziazmo, energijos, tikėjimo, noro dirbti, veikti, padaryti kažką gero būtent Lietuvoje. Ne kažkur svetur. Tikrai dirbome ir dažnai visą save atiduodavome iki paskutinio lašo.

Gal ir keistai skambės, bet pajutome, jog norime išeiti į pensiją. Į pensiją ne ta prasme, kuri Lietuvoje dažniausiai suprantama – kai nebeeini į darbą, kai sėdi namuose, skaitai knygą, kai augini pomidorus darže ir lauki, kol anūkai tave aplankys. Norime išeiti į pensiją, kai nereikia kiekvieną ankstyvą, tamsų žiemos rytą keltis ir per kamščius skubėti į darbą, kai gali susidėti visus reikalingus daiktus į kelias kuprines ir neprisirišti prie vienos gyvenamos vietos, kai gali skirti daugiau laiko vaikams, kai gali daryti dalykus, kuriuos visą gyvenimą norėjai daryti, bet neatradai jiems laiko, kai gali stebėti saulėtekius arba saulėlydžius ne pro ofiso langą, o sėdint po atviru dangumi. 

Intensyvaus darbo patirtis vadovaujant savo šeimos verslams, domėjimasis nuolatinėmis naujovėmis, ieškojimas geriausių sprendimų mūsų šeimą išmokino dirbti ne ofise. Svarbiausia kompiuteris, internetas – ir darbo vieta gali būti bet kuri pasaulio vieta.
 

Kelionės - mūsų šeimos silpnybė

 
Dar vaikystėje, kiek save prisimenu, visada svajojau gyventi ten, kur nėra žiemų. Visada jaučiau, jog šviečiant saulutei, aš turiu daugiau jėgų, galiu atsikelti kartu su ja, kibti į darbus, sportuoti, į galvą „ateina“ daugiau kūrybiškų minčių. Tik vasarą jaučiu, jog gyvenu visu tempu ir gaila, jog Lietuvoje tos vasaros yra labai, labai mažai... O šiais metais net nebuvo pavasario, kurį be proto myliu...

Kai su vyru atradome keliones, supratome, jog tai mūsų silpnybė. O vaikams, kurie keliauja nuo mažų dienų, kelionės tampa įgimtu dalyku. Dažniausiai juos visiškai nestebina ir negąsdina dalykai, kurie net dažną suaugusį išvestų iš pusiausvyros. Na kad ir pavyzdžiui, jog jau vakaras, o mes dar neturim, kur nakvoti. Vaikai pasitiki mumis ir žino, jog dar nė karto neteko naktį praleisti nežinia kur. 
 

Pažadas sau

 
Visa šeima keliavome ir visada kelionėse svajojome, jog taip gyventume ne tik per atostogas, o visą laiką. Visada mus žavėjo egzotiškos šalys, Azija su savo kultūra, savo egzotika, saldžiausiais vaisiais, žmonių pozityvumu. Taigi prieš du metus sau pažadėjome, jog 2017 metų rudenį išvykstame į Aziją. Buvome apsistoję ties Balio sala arba Tailandu. Balio saloje esame buvę, Tailande – ne, tačiau mus tai negąsdino. Palikome spręsti vietos klausimą laikui. 

Praėjus metams po mūsų šio pažado sau, gyvenimas mus pasuko ne į Tailandą, ne į Balį, o į Filipinus. Šią žiemą kelionė į Filipinus atostogų, išsprendė mūsų vietos klausimą bei tikrai parodė, jog reikia savo pažadų laikytis, o svajones įgyvendinti pasitaikius progai ir nelaukti dar palankesnių sąlygų. Atrodo, jog dabar nė negali būti palankesnių mūsų šeimos gyvenimo aplinkybių, išvykti gyventi į Aziją.
 

Keliaukime, kol dar turime jėgų 

Tokioms svajonėms, tokiai pensijai, iš pirmo žvilgsnio atrodo reikia laimėti aukso puodą, jog galėtum leisti sau taip gyventi. Tačiau paskaičiavus, viską realiai įvertinus, pasirodo, jog to aukso puodo nereikia. Užtenka paprastesnių pajamų.

Taigi ruošiamės išeiti į pensiją su tam tikra veikla, kuri mums be galo patinka ir kurios neplanuojame atsisakyti. Planuojame daugiau laiko praleisti su vaikais, stebėti kaip jie auga, padėti atrasti pasaulį ir žmones. Džiaugtis gyvenimu ir pabandyti neskubėti. Nes tokiu tempu gyvenant, kokiu gyvenome (ir vis dar gyvename) Lietuvoje, nespėsi apsidairyti ir iš tikrųjų reikės išeiti į pensiją, kai jau nebelieka jėgų, nebelieka noro keliauti, nebelieka kuo džiaugtis, nes vaikai užaugę...

Be autorės sutikimo teksto platinti, kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.

read the rest

Nuotolinis mokymas mokykloje

posted on birželio 08, 2017 by Žalia Rožė posted in Šeima

Kaip vyksta pasiruošimas mūsų šeimos gyvenimui Azijoje? Didžiausias „galvos skausmas“ buvo vaikų mokslai. Filipinuose mokslo metai prasideda liepos pradžioje, o mes planuojame skristi spalio mėnesį. Taigi būsime gerokai pavėlavę. Be to, nežinome kaip mokymosi procesas vyksta svetimoje šalyje. Koks lygis, ką mokina? Gal kada nors grįšime į Lietuvą – kaip būti neatsilikusiems mokslo prasme?
 

Nuotolinis mokymas mokykloje

 
Apie nuotolinį mokymąsi buvome girdėję „viena ausimi“. Internete yra informacijos tik tiek, jog interneto pagalba galima tęsti mokslus Lietuvos vaikams, išvykusiems gyventi  į užsienį. Tėvų forumuose informacijos irgi nedaug. Tik čia daug nuogąstavimų, jog mokslai nukentės, jog girdėjo apie nesklandumus keliant namų darbus, nereguliarias mokytojų konsultacijas ir pan.
 

Nuotolinis mokymas Lietuvoje

 
Lietuvoje mokyklų, kur galima mokytis nuotoliniu būdu, nėra daug. Vilniuje šioje srityje yra garsiausia (pagal mūsų paieškas – vienintelė Vilniuje) Vilniaus Ozo gimnazija. Mokyklos internetiniame puslapyje konkrečiai surašyta, kokių dokumentų reikia, norint čia mokytis nuotoliniu būdu. Iš internetinių forumų teko girdėti, jog reikia dokumentų įrodančių apie šeimos išvykimą, ilgalaikę komandiruotę ar panašiai. Tačiau sąraše šių dokumentų neradome ir buvo smalsu, ar jų paprašys priduodant dokumentus.
 
Gavę pradinės mokyklos baigimo dokumentus, nuvažiavom į Vilniaus Ozo gimnaziją su prašymu priimti nuotoliniu būdu mokytis penktoje klasėje. Mums buvo paaiškinta, jog yra du mokymosi būdai. Lituanistinis, į kurį įeina lietuvių kalba, istorija bei geografija ir visų dalykų mokymasis nuotoliniu būdu. Lituanistinį būdą renkasi vaikai, kurie svetimoje šalyje lanko vietinę mokyklą, ir ten mokosi visų bendrų dalykų. Lituanistiniai dalykai tam, jog vaikai galėtų bet kada grįžti į Lietuvos mokymosi sistemą. Na o visus mokomuosius dalykus mokosi tie, kurie nesimoko vietinėje mokykloje.

Pasirinkome visų dalykų mokymąsi, tačiau mus informavo, jog visus dalykus mokosi tik keli mokiniai, todėl visus dalykus, išskyrus lietuvių kalbą reikės mokytis visiškai savarankiškai, nes nesusidaro klasė, kurie pageidautų nuotoliniu būdu mokytis visų 5-os klasės dalykus. Taigi visų dalykų reikės mokintis savarankiškai: nuotolinio mokymosi aplinkoje patalpinami kursai ir mokiniams skiriamas konsultacijų laikas, kuriuo jie gali pasinaudoti.
 
Pridavus dokumentus dėl priėmimo, papildomų dokumentų dėl išvykimo, ilgalaikės komandiruotės ir panašiai neprašė. Vienintelis dalykas kuris mane suglumino, tai dokumentuose reikėjo nurodyti priežastį, kodėl išvykstame iš Lietuvos. Pasirinkimo variantai buvo: 
  • laikina valstybės tarnyba užsienyje
  • išvykstame į užsienį užsidirbti.
Aišku buvo ir kita, kur galima buvo įrašyti priežastį ranka. Tačiau, tikriausiai, pasitaikančios dvi priežastys yra šios...
 
Dokumentai priduoti. Į klausimą, ar galime būti ramūs, jog dukra bus priimta mokytis nuotoliniu būdu, atsakė, jog taip. Ramiai laukti rugsėjo pirmosios savaitės ir atsiųstų prisijungimų ir pirmųjų užduočių.
 

Mokymasis namuose

 
Kai savo dukrai ieškojome mokyklos jau pirmoje klasėje, mums taip buvo prie širdies namų mokymas. Aišku, pas mus Lietuvoje to nėra. Tačiau mokytis individualiai, ypač pradinėse klasėse, daugeliui vaikų būtų naudingiau. Daugelis klausia – o kaip gi vaiko socializacija, draugai, bendravimas su kitais? Tikrai tokie dalykai yra svarbūs ir būtini ir juos galima įgyvendinti per būrelius, bendravimą su kitais vaikais kieme. 

Vaikai klasėje vis tiek nespėja visko išmokti, nes klasėje yra daug vaikų. Vis tiek yra užduodami namų darbai, kuriuos padaryti dažnai tenka pasikviesti tėvus. Kartais atrodo, jog vaikai „sumetami“ į tam tikrą kombainą, kuris vadinasi mokykla ir visi pagal tam tikrą sistemą mokomi, neatsižvelgiant į jo gabumus, tempą, kitokį mąstymą. Kiekvienas vaikas yra individualus ir keturiasdešimt penkios minutės per vieną pamoką vienam gali būti per mažai, o kitam – per daug.
 
Labiau susipažinus su mokslu nuotoliniu būdu, tai šiek tiek primena individualų, namų mokymąsi. Kur vaikas gali pats savarankiškai, neskubant įsigilinti į jam įdomius dalykus, kur nejaus nuolatinio skubėjimo. Aišku čia bus reikalingas tėvų palaikymas ir pagalba. Ir tikriausiai, toks mokymosi būdas ne visada pasiteisina vaikams, kurie nemoka būti savarankiški, planuotis savo laiką. Daugelis klaustų, ar tokių vaikų būna, kurie yra savarankiški, moka susidėlioti darbus, susiplanuoti savo dienos laiką. Gal ir ne, bet toks mokymosi būdas labai gera priežastis  to išmokti. Su tėvų pagalba. Bet gi tos pagalbos reikia visur – ir net mokantis tradiciniu būdu. 
 
Dukra pradės mokytis nuo rugsėjo 1 dienos, kaip ir visi Lietuvos mokiniai mokyklose. Žiūrėsim kaip seksis, dalinsimės savo pasisekimais, nesklandumais, pamąstymais, patarimais vaikams, kurie planuoja ar jau mokosi tokiu pačiu būdu. Taigi sekite mus facebooke, Instagram'e arba užsiprenumeravę naujienlaiškį.

Visada yra įdomu patarimai, pastebėjimai iš jau tai patyrusių šeimų. Taigi prašome dalinkitės komentaruose apačioje, pasakokite. Kuo daugiau bus informacijos, tuo daugiau šeimų nebijos keliauti, nebijos keisti savo gyvenamosios vietos dėl vaikų mokslų.
 

read the rest

Kas Jums yra šeima?

posted on balandžio 20, 2017 by Žalia Rožė posted in Šeima

Velykų rytą džiaugiausi, jog turiu ŠEIMĄ. Kai esame visi septyni kartu – jaučiu mūsų ŠEIMOS tvirtybę, pilnumą, tą išbaigtą jausmą, jog visos tavo širdies dalelės vietoje. Nepaprastas jausmas, kai žinai, jog kiekvienu šeimos nariu gali pasitikėti, gali rasti supratimą, ramybę, džiaugsmą. Žinai, jog net staiga įsižiebus kivirčui, jis bus bus „užgesintas“ apsikabinimais ir bučiniais.

Dažnai manęs klausia, kodėl keliaujame su vaikais, o dažnu atveju su tėveliais ir seserimi? Kodėl šventės, išvykos, laisvas laikas yra kartu su šeima? O kaip gi kitaip, jeigu ne su jais? Jeigu visi kartu būdami jaučiamės geriausiai.

Būti kartu visai šeimai, mūsų giminėje yra didelė vertybė. Mano abudu seneliai mirė, kai aš buvau dar visai maža. O abidvi močiutės su mumis gyveno iki šių dienų. Abidvi sirgo gana sunkiomis ligomis, abidvi teko slaugyti, prižiūrėti, rūpintis. Mano tėveliai, mūsų visa šeima visada buvo kartu iki paskutinės jų gyvenimo minutės. Nebuvo net minties perkelti gyventi į senelių namus ar išvažiuoti kur nors gyventi kitur. Visada buvo stiprus jausmas, jog turime būti kartu.

Turėti ŠEIMĄ – tai būti meilės dalimi, kurią gausi ir kurią dalinsi likusį savo gyvenimą. Meile, kuri šeimos gyvenime yra svarbiausia. Ji padeda įveikti visus sunkumus, su kuriais tenka susitikti gyvenime. Visada gali pasiguosti skausmais, išgyvenimais bei pasidalinti džiaugsmais ir pasiekimais. Tai žmonės, kurie tave supras, kurie patars, padės, be pavydo kartu pasidžiaugs.

Šeimos meilė – tai pagrindinis gyvenimo variklis, pasitikėjimo savimi šaltinis. Mylėkite savo šeimą, būkite kuo daugiau kartu, keliaukite kartu, juk namai, šeima ne ten, kur jūsų pastogė, o ten, kur visi šeimos nariai kartu. Net jeigu tai būtų po tiltu. 

 

Be autorės sutikimo teksto platinti, kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.

read the rest

Susipažinkime

posted on sausio 24, 2017 by Žalia Rožė posted in Turinys

Esame šeima. Šiek tiek kitokie, „išsiskiriantys iš minios“. Bent jau taip dažnai girdim iš aplinkinių sakant apie mus. Mėgstame išsikelti neeilinius tikslus ir jų siekti. Draugai sako: „na jūs ir šaunuoliai!“, „na jūs ir drąsūs!“. O mums tai dar vienas tikslas, kurio siekiant būna įdomiau gyventi.


Šeimos verslas

 
Prieš dvylika metų buvo įsteigta pirmoji mūsų šeimos įmonė. Tai buvo iššūkis mums - jauniems, gyvenimo bei verslo subtilybių nepatyrusiems žmonėms. Tačiau tai buvo ir didžiausias gyvenimo universitetas, kurio paskaitų nedėsto jokioje pasaulio mokykloje. Viską turi išmokti pats, išbandyti „savu kailiu“, reaguoti greitai, prisiimti atsakomybę ir ieškoti sprendimų, kaip eiti toliau.


Kelionės

 
Mėgstame keliauti. Keliavome, kai nebuvo gimę vaikai, keliaujame, kai jie gimė. Sūnus atsivežtas mamos pilvelyje iš kelionės į Vakarus. Simboliškas vardas Vakaris. Nors jis jau buvo išrinktas prieš penkerius metus, kai rinkome vardą vyresnei dukrai.


Tinklaraštis Žalia Rožė


Savo šeimos tinklaraščiu Žalia Rožė norime pasidalinti savo visapusiška gyvenimo, verslo, kelionių patirtimi. Taip pat norime įkvėpti žmones patiems imtis savo gyvenimo, o ne laukti idealių gyvenimo aplinkybių. Nebijoti svajoti, kelti tikslus bei jų siekti. Norime paskatinti skaitytojus būti drąsiais ir ryžtingais. Juk tai JŪSŲ GYVENIMAS ir JIS BUS TOKS, kokį susikursite PATYS!
 
Trokštame savo skaitytojus įkvėpti imtis savo verslo idėjų (jeigu tokios mintys „kirba“ galvoje), nebijoti save realizuoti, ieškoti tinkamo darbo, keliauti vieniems ar su šeimomis, nesvarbu kiek metų vaikaims, nesvarbu, kokią gyvenimo ar darbo atsakomybę nešate ant savo pečių. Net jeigu abejojate, ar keltis gyventi svetur – taip pat nebijoti, tą padaryti ir išbandyti.
 
Norime perteikti skaitytojams esmines gyvenimo vertybes, kuriomis vadovaujamės kurdami savo gyvenimą: branginti savo šeimą, aplinkui mus supančius žmones, mylėti gamtą ir ja rūpintis.
 
Šeima, pozityvios mintys, verslas, kelionės, pasaulio virtuvė – tai kuo mūsų šeima gyvena kiekvieną dieną. Tai yra mūsų kasdienybė, mūsų iššūkiai, mūsų gyvenimas.


Kuo gyvename šiandien?

 
Vos tik sukūrę šeimą ir išvykę į pirmąją savo kelionę, supratome, jog svajojame gyventi ten, kur ištisus metus šilta. Taip, mes esame iš tų šeimų, kurios mėgstam šilumą. Gal ir dėl to iš dalies galima paaiškinti mūsų GREEN ROSE veiklos kryptį – merino vilnos drabužiai visai šeimai, jog nesušaltume mes patys ir kitos šeimos.
 
Taigi svajones reikia realizuoti! Ilgai ieškojome vietos, kur mūsų šeimai patiktų keltis gyventi svetur. Prieš porą metų apsistojome ties Azija. Kur konkrečiau? Bali sala, o gal Tailandas? Prieš porą metų, mes sau pasakėme, jog 2017 – ieji metai bus tie metai, kai mes tą padarysime.
 
Žinokite, reikia turėti svajonę, jos tikrai smarkiai trokšti, nustatyti jos įgyvendinimui protingą laiką ir gyvenimas pats sudėlios viską taip, jog durys atsivers ir beliks tik pro jas žengti.
 
Šiuo atveju, visos aplinkybės mums duris atvėre į Filipinus. Mes tai priimam. Nuo 2017 metų lapkričio pradžios me jau gyvename Filipinuose, Bohol, Panglao savoje. Bilietų atgal į Lietuvą neturime!


Blog'as Žalia Rožė


Jeigu:
 
  • TU esi artimas mūsų šeimos mintims;
  • TU nori įkvėpimo, kuriant savo verslą;
  • TU ieškai idėjų kaip save realizuoti;
  • TAU nuotykiai yra gyvenimo dalis;
  • TU mėgsti gyvenimo iššūkius;
  • TAU įdomu, kaip paprastai Lietuvos šeimai sekasi gyventi Azijoje;
  • TAU reikia padrąsinimo išvykti gyventi kitur;
  • TU mėgsti ragauti neįprastus patiekalus;
  • TU ieškai atsakymų, kaip keliauti su vaikais;
  • TU ieškai naujų investavimo į nekilnojamą turtą Filipinuose galimybių;
  • TU su šeima nori įsigyti būstą šiltoje Azijoje, kur galėtum pabėgti nuo šaltos Lietuvos žiemos,
 
 
junkis virtualiai prie mūsų šeimos blogo Žalia Rožė: naujienų prenumerata apačioje, facebook puslapio, Instagramo, rašyk laiškus Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  arba Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. aktyviai dalyvauk, klausk, diskutuok ir būk mūsų dalimi.
 
Su meile JUMS Aistė, Rytis, Smiltė, Vakaris

Naujienlaiškio prenumerata

Užsiprenumeruokite “Žalia rožė” naujienlaiškį ir skaitykite mūsų istorijas savo elektroniniame pašte.
e-paštas:
Jūsų el. pašto adresas:

read the rest

All for Joomla All for Webmasters