Menu

Pasimetę vaikai

įkeltas: 2017 rugsėjo 12 d.
kategorija: Kelioniniai daiktai sukūrė: Žalia Rožė

Pasimetę vaikai
Pasimetęs vaikas svetimame krašte, oro uoste, kelionėje arba net savo miesto gatvėje, parduotuvėje – vienas baisiausių momentų, kuriuos gali išgyventi tėvai.
 

Smalsūs vaikai

 
Sūnus Vakaris iki 3 metukų labai dažnai mėgo nueiti nuo mūsų tiesiog ten, kur jam įdomu. Ne kartą teko jo ieškoti ir nervintis. Vieną kartą jo ieškojome apie 15 minučių ir tai buvo sunkiausios, ilgiausios minutės mano gyvenime

Atvykome visa šeima atostogų mūsų mėgstamoje Šventojoje. Nuėjome papietauti kavinėje, prie kurios vyko nedidelis renginys. Gatvėje buvo susirinkę būrelis žmonių. Vakaris vaikštinėjo šalia mūsų stalo, kuris buvo prie pat to būrio žmonių. 

Staiga, renginys pasibaigė ir žmonės pradėjo skirstytis į visas puses. Trumpoje akimirkoje mūsų mažasis smalsuolis, tarp besiskirstančių žmonių, tiesiog prasmego. Atrodo jis ištirpo žmonių būryje per sekundę. 

Visi puolėme ieškoti. Jau savo galvoje įsivaizdavau, kaip einam į policiją ir pasakoju apie savo dingusį sūnų. Vakaris nežino nei vieno iš mūsų telefono numerio. Net jeigu ir norėtų jam kas nors padėti, nežinotų kaip su mumis susisiekti. 

Laiminga pabaiga

 
Istorija baigėsi laimingai. Kai visi išsiskirstę ieškojom sūnaus, aš savo dukros paklausiau:

- Ką tau vaikiška širdelė sako, kur brolis galėjo nueiti? Kur tu pati eitum?

O ji ir sako man:

- Į žaidimų, atrakcionų parką.

- Bet gi jis gana toli nuo tos vietos, kur pietavome? - logiškai bandžiau galvoti aš.

Vis tik nuėjom į atrakcionų parką. Tą žaidimų vietą Vakaris matė tik praeidamas, kai ėjome į kavinę.  Ir tai buvo pirma mūsų diena šiame mieste. Net nebūčiau pagalvojus, jog 2,5 metų vaikas taip gali orientuotis mieste. 

Na ir ką jūs galvojate! Žiūriu mano vaikas atsisėdęs į vaikišką elektromobilį ir važinėjasi. Keisčiausia, juk tai mokama paslauga, tačiau niekas nieko nesakė. O Vakaris, tikriausiai, vaikiškai, naiviai tiesiog atsisėdo ir važinėjosi. 

Tada pajutau, jog viduje susikaupusi įtampa atslūgo, ašaros riedėjo skruostais, rankos drebėjo. Laikiau sūnų glėbyje ir buvau be galo dėkinga, jog jį radome sveiką ir laimingą.

Praėjo jau trys metai po šio nutikimo ir tik dabar atradau pakabukus FIND ME. Gaila, jog tokio neturėjome tuomet. Tačiau net ir dabar, kai Vakaris moka sklandžiai kalbėti, kai galėtų jau viską pats pasakyti, kai nenueina toli nuo mūsų, segi FIND ME pakabuką su jo vardu ir mano telefono numeriu. Ypač atidžiai pasižiūriu, ar segi jį, kai vykstame į kelionę. Juk gali susiklostyti situacija, kai staiga prireikia mamos telefono numerio ar vis tik pasimeta. Žino, jog gali paprašyti kitų paskambinti man, parodžius ant pakabuko nurodytu mano telefono numeriu. 
 
Pasidalinkite komentaruose, kokias gudrybes naudojate jūs, jog vaikai nepasimestų?

Kelioniniai daiktai Kelionės su vaikais Kelionės Patarimai keliaujantiems



dalinkitės Facebook Twitter Pinterest Google+
Ankstesnis straipsnis
Ar daiktai daro žmogų laimingu?

1 komentaras

Vaiva 2017 rugsėjo 12 d.

Mes irgi toki turime. Dukryte ji nori kasdien nesioti kaip nuostabiausia vardini papuosala,ant kurio isgraviruotas jos vardas, o man sirdy ramiau, kai pagalvoju, kad nutikus panasiai situacijai jis galetu padeti mums vienai kita surasti.

Komentuokite
Jūsų el.pašto adresas nebus rodomoas viešai.




All for Joomla All for Webmasters