Menu

Kelionės

10 priežasčių, kodėl turėtumėte aplankyti Filipinus

18-02-09,
Kelionės
sukūrė: Žalia Rožė
Jeigu jus traukia Azija, jums patinka egzotika, balti paplūdimiai, lietuvio akiai neįprasta gamta – jums būtinai reikia atvykti į Filipinus. Nesvarbu kiek jums metų, tikrai ne vėlu aplankyti šį rojaus kampelį.

Kai mūsų šeima rinkosi Azijoje vietą ilgesniam gyvenimui, renkantis tarp Tailando ir Balio salos, pasirinkome Filipinus. Tai nuostabi šalis, kuri svetingai priima kiekvieną svečią ar nuolatinai gyventi atvykusį užsienietį. O kartą apsilankęs, norėsi grįžti čia ne kartą.
 

Pasidalinsime 10 priežasčių, kodėl turėtumėte aplankyti Filipinus

 

1.     1. Filipiniečiai – vieni draugiškiausių ir šilčiausių žmonių pasaulyje

 
Mūsų daug keliavusiai šeimai, dar neteko sutikti tokios draugiškos tautos. Filipiniečiai be galo malonūs, paslaugūs, bendraujantys bei pagarbūs. Jie visada atrodo laimingi, besišypsantys, mėgsta dainuoti bei šokti. Su filipiniečiais lengva pradėti pokalbį bei susidraugauti.

Filipiniečiai visada noriai bendrauja, patys pasisiūlo padėti, klausia iš kur mes, kur gyvename, kokie vardai. Jie bus daugiau nei laimingi galėdami kuo nors padėti užsieniečiui. Į mus jie kreipiasi SIR ar MA'AM (ponas/ponia) – kas labai pamalonina širdį.

Filipinuose vietiniai ne tik mėgsta vakarais dainuoti karaoke, bet ir dieną, bet kurioje vietoje (parduotuvėje, einant  gatve, kavinėj, mokykloj mokytojai, darbo vietose ir pan.) gali išgirsti juos dainuojančius. Tiesiog taip - dainuojančius. Tikriausiai sunku būtų surasti nedainuojantį filipinietį.

Filipinuose mes nesijaučiam lyg „vaikščiojančios piniginės“. Nei kai buvome atvykę tik paatostogauti, nei kai dabar gyvename čia jau pastoviai. Mes neturėjom progos pasijusti  objektais, iš kurių būtų galima „išmelžti“ kuo daugiau pinigų. Net ir paprasčiausiose situacijose, kur atrodytų po priimtos pasiūlytos vietinio pagalbos, bus paprašomas atlygis, žmogus tiesiog nusišypso ir pamoja atsisveikinant. Pavyzdžiui, norėjome pasistatyti automobilį, neradome vietos. Mato vietinis vyrukas, kad mes čia vargstam, pribėgo ir pasiūlė savo kiemo kraštelį. Pasiūlė ir pridūrė – „Safety first“ (saugumas svarbiausia). Nusišypsojo ir nuėjo.

Net ir prekybininkai pakelėse, turguose, paplūdimiuose nėra įkyrūs. Vieną kartą pasiūlo ir nelenda daugiau „į akis“.
 

2.      2. Nuostabūs paplūdimiai, salos ir gamta

 
Filipinus sudaro daugiau nei septyni tūkstančiai salų. Kiekviena sala skirtinga, savita, unikali, tačiau visos jos turi bendrą dalyką – nuostabius, dieviškus, balto smėlio paplūdimius. Vienas nuostabiausių visų Filipinų paplūdimių yra Boracy. Jis yra pasaulio paplūdimių dešimtuke. Aplankykite, įsitikinkite patys. O apie jį aprašysim kitose savo apžvalgose.

Filipinuose jūra iki kelių - tiesiogine to žodžio prasme. Krantai visiškai negilūs ir saugūs vaikams. Galima gana toli eiti jūra, o ji gilėja tik po truputį. Vanduo krištolinis, šiltas ir švarus.
 

      3. Nuostabiausi saulėlydžiai bei saulėtekiai

 
Visada žavėjomės saulėlydžiais bei saulėtekiais. Atrodytų visi vienodi, panašūs. Tačiau ar iš tikrųjų matėte vienodus saulėlydžius ar saulėtekius? Visi skirtingi, visi unikalūs, skirtingų spalvų, atspalvių. O Filipinuose jie visiškai kitokie nei teko matyti kitose šalyse. Patys pasižiūrėkite ir įvertinkite.



Fotografams Filipinai puiki vieta fotografuoti ne tik dangų, bet ir gamtą, jūrą. Nesvarbu, ar esate fotografai mėgėjai ar profesionalai, garantuojame, jog iš Filipinų grįšite su nuostabiomis nuotraukomis.
 

4.       4. Augmenija, gamta

 
Filipinai yra įvairių paukščių, augalų, gyvūnų bei jūros būtybių įvairovė. Kiekvienoje saloje galima sutikti skirtingų, unikalių, tik toje saloje gyvenančių gyvūnų. Pavyzdžiui, Bohol saloje gyvena viena mažiausių beždžionėlių rūšių – Taršyrai.

Filipinuose galima aptikti daugiau nei šešis šimtus rūšių paukščių, daugiau kaip tris šimtus rūšių roplių, varliagyvių bei apie 400 šimtus rūšių koralų. Čia rasite gigantiškus bangininius ryklius bei mažiausią pasaulio žuvį (Pandaca pygmea).  Kiekvieną rytą išgirsite įvairiausius negirdėtus paukščių balsus, o visą parą neleis pamiršti, jog jūs Filipinuose – tai triukšmautojai gecko.

Lyg horizonte išpaišytos kokosų palmės, ryžių terasos – įspūdingos ir neatsižiūrimos. Motoroleriu važiuoji filipinietiškais kaimiškais keliukais, vėjas kedena plaukus, gaivina kūną, o akys negali atsigrožėti besikeičiančiais vaizdais.
 

5.       5. Egzotiniai vaisiai

 
Jeigu mėgstate valgyti bei ragauti įvairiausių spalvų, formų, skonių vaisius – tai Filipinai ta vieta, kur tą padaryti pavyks su kaupu.

Filipinuose kokosų daugiau nei Lietuvoje obuolių. Lietuvoje obuolių derlius uždera tik vieną kartą. Kokosai bei didžioji dalis vaisių deri ištisus metus. Juos galima įsigyti ką tik nuskintus, šviežius, saldžius, skanius. Tikras rojus skonio receptoriams.

Jaunų kokosų sultys, keletas rūšių skaniausi bananai, saldžiausi mango – tai tik dalelė vaisių, kuriuos mes jau tris mėnesius valgome kiekvieną dieną ir niekaip neatsivalgom.

Mangustinai, durianai, ličiai, jackfruit, avokadai, įvairių rūšių melionai ir visokie kitokie vaisiai, kurių pavadinimų dar nesužinojom ir dar visko neišragavom. Visų jų skoniai pasakiški ir rekomenduojame kuo daugiau visko paragauti, net ir visų peikiamą arba be proto giriamą – durianą.
 

6.       6. Oras, klimatas

 
Filipinuose oras net ir šalčiausią dieną yra žymiai šiltesnis už tipinę lietuvišką vasaros dieną. Vidutiniška metų temperatūra yra apie 26 laipsnius. Naktį temperatūra nenukrenta žemiau nei 23 laipsniai.

Filipinuose yra du metų laikai – lietaus sezonas ir sausasis sezonas. Tačiau net ir lietaus sezonu, tikrai nereikia baimintis čia atvykti. Retai kada kelias dienas iš eilės lyja. Dažniausiai smarkiai, gausiai, trumpai nulyja ir vėl saulutė šviečia. O jeigu debesėliai plaukioja, šilumos vis tiek netrūksta. O nudegti galima net būnat pavėsyje arba esant apsiniaukusiai dienai.

Filipinai – ta vieta, kur nebijai lietaus. Visada malonu atsivėsinti lietuje arba net išsimaudyti jūroje lietui lyjant. Sušlapus nuo lietaus, išlindusi saulutė greitai išdžiovins.
 

7.       7. Masažai

 
Masažų mėgėjai čia galės jais mėgautis  kiekvieną dieną. Visų pirma, kaina labai priimtina – apie 7-8 eurus. Masažų kokybė niekuo nenusileidžia nuo Lietuvoje esančių aukštos kokybės masažų namų. Na gal aplinka kiek paprastesnė, tačiau tvarkinga, jauku – o svarbiausia gerai masažuojančios rankos.
 

8.       8. Anglų kalba

 
Filipinuose anglų kalba yra oficiali kalba, kuria kalba praktiškai visi filipiniečiai. Daugiau ar mažiau, su didesniu ar mažesniu akcentu, bet retas kuris nesupranta arba nekalba anglų kalba. Daugelis oficialių dokumentų yra surašyti šia kalba.

Visose mokyklose 80 procentų mokomųjų dalykų yra mokomi anglų kalba. Taigi vaikai nuo mažų dienų kalba angliškai, kas padeda jiems susikalbėti praktiškai su visais turistais.

Jau dauglį metų gyvenęs amerikietis Filipinuose, paklaustas, kodėl pasirinko Filipinus, vieną iš priežasčių įvardino anglų kalbą: „Čia visi kalba anglų kalba, kas yra labai gerai amerikonui, kuris nekalba jokia kita kalba“.
 

9.       9. Pigus pragyvenimas

 
Filipinai yra viena iš šalių, kurioje gana pigus pragyvenimas. Didžiausią kelionės dalį į Filipinus jums sudarys lėktuvo bilietai. Visa kita – aišku pagal kiekvieno poreikius, tačiau tikrai palyginus su kitomis kurortinėmis šalimis, kainos jums patiks.
 

10. Filipinuose laikas eina lėčiau

 
Neįtikėtina, bet Filipinuose laikas eina lėčiau. Žmonės aplinkui neskuba, visada gyveni vasaros ritmu ir net pats stebiesi, kai jauti normalią laiko tėkmę. Ko niekaip negalėjom pajusti, gyvendami Lietuvoje.



Filipinai dideli ir įvairūs – kiekviena sala įdomi ir savita savo grožiu. Sakėme, jog kol neapkeliausime didžiosios dalies salų, gyvensime Filipinuose. O atvykusiems čia paatostogauti ir pamilusiems šį kraštą, visada bus kur nukeliauti naujai, nes virš septynių tūkstančių salų apkeliauti nėra taip paprasta ;)
 
 

...

Pirmas mėnuo Filipinuose

17-12-07,
Kelionės
sukūrė: Žalia Rožė
Praėjo pirmas mėnuo, kai mes lietuvišką artėjančią žiemą iškeitėme į vasariškus Filipinus. Nors jau mėnuo, bet vis dar jaučiamės naujokais. Viską naujai atrandame, prisitaikom prie naujų gyvenimo sąlygų, mėgaujamės šiluma, šilta jūra, nepaprasto skanumo vaisiais bei lėtesniu gyvenimo tempu.


Ką naujo ir įdomaus atradome, patyrėme per šį laikotarpį?

 
1. Black out. Taip vadinamos dienos, kai atjungiama visoje Bohol saloje elektra. Tada nedirba restoranai, namie vakare tamsu, tačiau visai įdomu. Sutemus, vietiniai susėdę kiemuose lauželius kūrena, šnekučiuojasi. Per mėnesį mums tokius Black out‘us teko išgyventi jau du. Tada visiškai pasijauti viduryje kaimo, arčiau gamtos – gera proga visiškai „atjungti“ galvą nuo visko – neveikia nei televizoriai, nei internetas. 

2. Motoroleris. Tikrai net negalėjome pagalvoti, jog mums patiks važinėtis motoroleriu. Važiuoji, vėjas plaukus kedena, kūną vėsiną. Nuvažiuoji iki vietinio turgelio ir atgal – o galva išpūsta nuo visokių minčių. Tikras filipinietiškas gyvenimo būdas.

Planavome pirkti motorolerį ir nedidelę mašiną. Pavažinėjus kelias savaites su motoroleriu, pradėjom svarstyti, jog gal neperkam mašinos, o vietoj jos antrą motorolerį. Na bet kadangi mūsų šeimoje du vaikai, kuriems būtų patogiau keliauti mašina, vis tik jau vėl dairomės mašiniuko. 

3. Internetas. Atrodytų kam tas internetas Filipinuose? Gal kelioms savaitėm atvykusiems turistams jis ne pirmoje vietoje. Tačiau mes čia bandom gyventi ilgesnį laiką, dirbam ir mokomės nuotoliniu būdu - internetas yra labai svarbus. Dar iki šiol neatradome ir vis dar ieškome mūsų poreikius tenkinančio interneto tiekėjo bei plano. Interneto lėtumas dar nebūtų problema, tiesiog visokios subtilybės, jog galėtum juo naudotis taip, kaip mums reikia, šiek tiek veda iš pusiausvyros. 

Pavyzdžiui, dukrai reikia išsiųsti padarytus namų darbus. Laiko iki išsiuntimo termino pabaigos likę vos kelios valandos, o to padaryti negalime, nes internetas yra apribotas. Apribojo, nes parsisiuntėm elektroninį paštą.
 
Interneto subtilybėmis pasidalinsime atskirai straipsnyje, kai atrasime tinkamiausią mums tiekėją ir planą.

4. Dažnai sutinkama Filipinuose šeima – užsienietis vyras ir vietinė filipinietė žmona. Tikriausiai teko girdėti, jog filipiniečių šeimos yra gana gausios. Penki – septyni vaikai standartinė filipiniečių šeima. Jau tapę papročiu vieną dukrą ištekinti už užsieniečio. Filipinietės atrodo labai jaunai, sako nuostabios, nepiktos, švelnios, darbščios žmonos. Taigi, europiečiams bei amerikiečiams vyrams čia tikras rojus.

5. Filipiniečių draugiškumas ne tik turistams užsieniečiams, bet ir saviems. Pačią pirmą dieną, važiuojant iš oro uosto ir sustojus prie parduotuvės, mašina nebeužsivedė. Mašina stovėjo ant nedidelio kalnelio. Vairuotojas paprašė kelių aplinkinių, jog pastumtų. Pastūmė. Tačiau mašina neužsivedė ir išvažiavus iš stovėjimo vietos, iš karto atsidūrė tikrai labai judrioje gatvėje. Oi Lietuvoje būtų užpypsenę, oi būtų užkeikę. O čia – dar daugiau vyrukų atbėgo stumti mašiną. Mes sėdim, kikenam, dukra spygauja. Nustūmė iki didelio kalno, nuriedėjom, užsivedėm. Visos šios istorijos esmė, jog supratę situacijos sunkumą, neburbėjo, nepyko, nerėkė, o tiesiog drauge padėjo iš jos išeiti.

6. Maistas. Supratome, jog namie gaminti maistą neapsimoka. Pigiau nusipirkti vietinių moteriškių pagamintą maistą, kurį pardavinėja savo sukaltose pašiūrėlėse. Iš pradžių atrodė neskanu, nesveika, nešvaru, bet paragavom ir nusprendėm, jog visai neblogai. Aišku, aplinka paprasta, ne restoranas, lėkštės plastmasinės, tačiau visa mūsų keturių asmenų šeima papietaujame už tris eurus. Paskaičiavome, jog net patiems gamintis panašius patiekalus, kainuoja brangiau. 

Čia galima pasirinkti visko: makaronų, žuvies, troškinių, mėsos, daržovių. Vienintelio dalyko, ko mums trūksta, tai šviežių daržovių, tokių kaip agurkai, pomidorai, salotos. Nesakome, jog čia valgome kiekvieną kartą, tačiau jau dabar nespjauname į tokias vietines valgyklėles.

Taigi tiek atradimų. Gyvename toliau ir ieškome naujų dalykų bei išgyvenimų.

Be autorės sutikimo teksto platinti bei kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.

...

Kodėl išvykstam iš Lietuvos?

17-06-15,
Kelionės
sukūrė: Žalia Rožė
Mūsų daugelis klausia, kodėl mes išvykstam iš Lietuvos? Kodėl paliekam savo verslus ir su mažais vaikais iškeliaujame nežinia kur?
 

Šeima, kuri išeina į pensiją

 
Prieš daugiau nei dešimt metų, kai iškeliavo pirmoji artimiausių draugų banga ieškoti geresnio gyvenimo svetur, mes kūrėme verslus čia – Lietuvoje. Tuo metu turėjome daug entuziazmo, energijos, tikėjimo, noro dirbti, veikti, padaryti kažką gero būtent Lietuvoje. Ne kažkur svetur. Tikrai dirbome ir dažnai visą save atiduodavome iki paskutinio lašo.

Gal ir keistai skambės, bet pajutome, jog norime išeiti į pensiją. Į pensiją ne ta prasme, kuri Lietuvoje dažniausiai suprantama – kai nebeeini į darbą, kai sėdi namuose, skaitai knygą, kai augini pomidorus darže ir lauki, kol anūkai tave aplankys. Norime išeiti į pensiją, kai nereikia kiekvieną ankstyvą, tamsų žiemos rytą keltis ir per kamščius skubėti į darbą, kai gali susidėti visus reikalingus daiktus į kelias kuprines ir neprisirišti prie vienos gyvenamos vietos, kai gali skirti daugiau laiko vaikams, kai gali daryti dalykus, kuriuos visą gyvenimą norėjai daryti, bet neatradai jiems laiko, kai gali stebėti saulėtekius arba saulėlydžius ne pro ofiso langą, o sėdint po atviru dangumi. 

Intensyvaus darbo patirtis vadovaujant savo šeimos verslams, domėjimasis nuolatinėmis naujovėmis, ieškojimas geriausių sprendimų mūsų šeimą išmokino dirbti ne ofise. Svarbiausia kompiuteris, internetas – ir darbo vieta gali būti bet kuri pasaulio vieta.
 

Kelionės - mūsų šeimos silpnybė

 
Dar vaikystėje, kiek save prisimenu, visada svajojau gyventi ten, kur nėra žiemų. Visada jaučiau, jog šviečiant saulutei, aš turiu daugiau jėgų, galiu atsikelti kartu su ja, kibti į darbus, sportuoti, į galvą „ateina“ daugiau kūrybiškų minčių. Tik vasarą jaučiu, jog gyvenu visu tempu ir gaila, jog Lietuvoje tos vasaros yra labai, labai mažai... O šiais metais net nebuvo pavasario, kurį be proto myliu...

Kai su vyru atradome keliones, supratome, jog tai mūsų silpnybė. O vaikams, kurie keliauja nuo mažų dienų, kelionės tampa įgimtu dalyku. Dažniausiai juos visiškai nestebina ir negąsdina dalykai, kurie net dažną suaugusį išvestų iš pusiausvyros. Na kad ir pavyzdžiui, jog jau vakaras, o mes dar neturim, kur nakvoti. Vaikai pasitiki mumis ir žino, jog dar nė karto neteko naktį praleisti nežinia kur. 
 

Pažadas sau

 
Visa šeima keliavome ir visada kelionėse svajojome, jog taip gyventume ne tik per atostogas, o visą laiką. Visada mus žavėjo egzotiškos šalys, Azija su savo kultūra, savo egzotika, saldžiausiais vaisiais, žmonių pozityvumu. Taigi prieš du metus sau pažadėjome, jog 2017 metų rudenį išvykstame į Aziją. Buvome apsistoję ties Balio sala arba Tailandu. Balio saloje esame buvę, Tailande – ne, tačiau mus tai negąsdino. Palikome spręsti vietos klausimą laikui. 

Praėjus metams po mūsų šio pažado sau, gyvenimas mus pasuko ne į Tailandą, ne į Balį, o į Filipinus. Šią žiemą kelionė į Filipinus atostogų, išsprendė mūsų vietos klausimą bei tikrai parodė, jog reikia savo pažadų laikytis, o svajones įgyvendinti pasitaikius progai ir nelaukti dar palankesnių sąlygų. Atrodo, jog dabar nė negali būti palankesnių mūsų šeimos gyvenimo aplinkybių, išvykti gyventi į Aziją.
 

Keliaukime, kol dar turime jėgų 

Tokioms svajonėms, tokiai pensijai, iš pirmo žvilgsnio atrodo reikia laimėti aukso puodą, jog galėtum leisti sau taip gyventi. Tačiau paskaičiavus, viską realiai įvertinus, pasirodo, jog to aukso puodo nereikia. Užtenka paprastesnių pajamų.

Taigi ruošiamės išeiti į pensiją su tam tikra veikla, kuri mums be galo patinka ir kurios neplanuojame atsisakyti. Planuojame daugiau laiko praleisti su vaikais, stebėti kaip jie auga, padėti atrasti pasaulį ir žmones. Džiaugtis gyvenimu ir pabandyti neskubėti. Nes tokiu tempu gyvenant, kokiu gyvenome (ir vis dar gyvename) Lietuvoje, nespėsi apsidairyti ir iš tikrųjų reikės išeiti į pensiją, kai jau nebelieka jėgų, nebelieka noro keliauti, nebelieka kuo džiaugtis, nes vaikai užaugę...

Be autorės sutikimo teksto platinti, kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.

...

Kelionė į Filipinus

17-03-30,
Kelionės
sukūrė: Žalia Rožė

Filipinus sudaro daugiau kaip 7000 salų ir yra viena iš nedaugelio valstybių, kuri neturi sausumos sienų su savo kaimynėmis. Čia gyvena draugiški, su neišblėstančia veiduose šypsena filipiniečiai. Neturtingi, tačiau laimingi. 

Tik tiek težinojau apie Filipinus. Tai buvo viena iš tų kelionių, kurią organizavo vyras, o aš pati stengiausi neskaityti jokios informacijos apie šią šalį, jog viskas būtų naujai atrasta ir negirdėta. Skridome į vieną gražiausių Filipinų salų – Bohol ir šalia jos „prisiklijavusią“ Panglao salas.

Pirma pažintis su Filipinais

Pasakiškas grožis!“, „Verta buvo dėl to pusę pasaulio apskristi!“, „Rojus!“ – šeimos narių šūksniai, kai tik pamatėme baltą smėlį, žydrą jūrą ir palmes, aplipusias didžiuliais kokosų riešutais. Žiūri į šį reginį ir savo akimis negali patikėti, jog tavo akys tai mato realiai, o ne iš atvirukų. 

 
Kai tik atvykome į vietą, kurioje beveik trim savaitėm turėjome įsikurti, buvo pavakarys. Jau leidosi saulė, buvo gana debesuota, tačiau oro ir jūros vandens temperatūra buvo pasakiška – apie 25 laipsnius (na jūros – apie 23-24 laipsnius). Pūtė šiltas vėjelis, o dangus nusidažė raudonomis, oranžinėmis saulėlydžio spalvomis. Taip ir visus mus įtraukė įšokti į jūrą, nors po kelionės jau, rodos, jėgų visiškai nebebuvo. 



Kadangi visa mūsų šeimyna be galo mėgsta jūrą, vietą, kurioje gyvensim visas atostogas, dar Lietuvoje ieškojome prie jūros. Pavyko rasti visiškai ant jūros kranto! Iš pradžių gąsdino, jog gal bus nesaugu vaikams. Tačiau jūra pagalvojusi ir apie tai. Krantas visiškai negilus ir norint panerti, paplaukioti, panardyti, reikia nueiti gerą gabaliuką kelio gilyn į jūrą

Gyventi ant jūros kranto – žavu! Dar nepakilus saulei, kuri mūsų pakrantėje pakildavo iš jūros, rinkdavosi vietiniai žvejai, turistinių laivelių „kapitonai“. Vakare palikdavo savo laivelius jūros krante vandenyje, o ryte juos rasdavo ant smėlio. Dažniausiai ryte jūra būdavo „pabėgusi“ per gerus 20-30 metrų. Pažadindavo laivelių „kapitonų“ savo transporto priemonės stūmimo į vandenį darbai. Pažadindavo vietinių pasisveikinimo šūksniai,  jų būriais ieškojimas nusekursioje jūroje maisto – jūros ežiai, dumbliai ir dar kažkas, ko nesuprasdavau, ar tai tikrai gali būti valgoma! 

Šurmulys ir šnaresys - gyvenimas pradėdavo virti dar prieš saulei patekant. Tačiau čia keltis net ir per atostogas saulei tekant yra nuostabu ir visiškai nesunku. Prasikerti jauną kokosų riešutą, atsisėdi ant balto smėliuko jūros kranto ir mėgaujiesi šiluma, vaizdais, nepakartojamu kokosų sulčių skoniu. 

Nusekusi ryte jūra krante palieka daugybe grožio, kurį su vaikais ėjome, nagrinėjome, lietėme, bijojome, glostėme. Jūrų žvaigždės – grožis nusileidęs iš dangaus. Iš pradžių bijojome jas priliesti, vėliau įsidrąsinome glostyti, o atostogų pabaigoje išdrįsome paimti net į rankas.  Jūrų ežiukai – vieni kitiems rodėme, jog eidami neužliptume ir nesusižalotume kojų. Krabukai – įlindę į kriauklytę linksmai bėgioja. Akmenukai, suakmenėję koralai, įvairiausių dydžių ir spalvų kriauklės – buvo didžiausi lobiai kiekvieną mūsų rytą. 
 
Pirma pažintis su šia šalimi mus užbūrė #MusUzbureFilipinai ir panorome persikelti gyventi į Filipinus.
Kaip mums sekasi čia gyventi, skaitykite mūsų šeimos kelionių blogą Žalia Rožė.
 
Be autorės sutikimo teksto platinti, kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.

...

All for Joomla All for Webmasters