Menu

Ką pamatyti Stambule, kai turi tik vieną dieną

posted on rugpjūčio 29, 2018 by Žalia Rožė posted in Kelionės

Šį kartą į Filipinus skridome per Stambulą. Iki kito skrydžio į Filipinus turėjome apie dvylika valandų. Taigi reikėjo tas valandas išnaudoti naujai pažinčiai su Stambulu.
 

Stambulo oro uostas

 
Kadangi tai buvo jungiamasis skrydis, didžiausius lagaminus turėjo oro linijos. Dėl jų nesirūpinome, tik rankines kuprines norėjome palikti ir jų nesinešioti kartu su savimi. Bandant atrasti kuprinių saugojimo vietą, supratome, jog turkų anglų kalba ne tokia, kaip filipiniečių ir teko šiek tiek pavargti kol išsiaiškinom. O gal reikėjo tiesiog kalbėti rusiškai, bet kažkaip jau buvome atpratę...
Taigi beveik prie išėjimo iš Stambulo oro uosto, radome vietą, kurioje už beveik 4 eurus saugo nedidelę kuprinę. Už brangiau – didesnes.
 

Stambulo metro žemėlapis

 
Norėjom nuvykti į Stambulo centrą, kur galėtume pamatyti ką nors įdomaus bei pajusti Stambulo dvasią. Į centrą vykome metro su vienu persėdimu. Iš oro uosto važiavome iki Zeytinburnu stotelės. Persėdę į mėlynos spalvos metro liniją, važiavome iki Sultanahmet. Tokiu mūsų pasirinktu maršrutu labai džiaugėmės, nes pamatėme, pajutome, suradome tai, ko ir ieškojome.
 

Stambulas – šilta mūsų šeimos pažintis

 
Stambule lankėmės pirmą kartą, nors Turkijoje jau esame buvę prieš penkiolika metų. Labiausiai įsiminė skaniausios šviežiai spaustos apelsinų sultys. Jos mus ir pasitiko aikštėje prie Mėlynosios mečetės.
Gana didelė stiklinė – beveik vienas euras. Gėrėm pasigardžiuodami, nes nei Lietuvoje, nei juo labiau Filipinuose tokių sulčių nerasi. Būsite Turkijoje, pamatysite tokias vietas – nepraeikite neatsigaivinę ir negavę didelės vitamino C dozės.
 

Mėlynoji mečetė – Sultan Ahmet Mosque

 

Į mečetę turistus leidžia tik tada, kai nevyksta jų pamaldos. Būtinai reikia moterims prisidengti plaukus bei nuogus pečius ir jeigu suknelė aukščiau kelių, o vyrų kelnės nedengia kelių, reikia mautis sijoną. Tikrai savo drabužių galite nasiruošti ir nesinešti arba specialiai tam nesirengti – viską ten duoda.
Į pačią mečetę negalima įeiti su batais. Tačiau ir būtų nuodėmė ant tokių minkštų, švelnių kilimų statyti koją su murzinu, kelionių išvargintu ir viso pasaulio dulkių prisirinkusiu batu.
Mečetė paliko didingą įspūdį ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Taigi, jeigu lankysitės Stambule ir turėsite nedaug laiko, jo pažintį pradėkite nuo Mėlynosios mečetės.
Kai mes atvykome, tuo metu vyko jų pamaldos ir turistai nebuvo įleidžiami. Teko palaukti. Tačiau laukimo laikas neprailgo, nes aplinkui aikštės, gatvės maistas (kepti kaštonai, kukurūzai, bandelės, šviežiai spaustos sultys), mažos gatvelės, kavinukės su turkiškais skanumynais – tikrai jus užims ir tuo pačiu bus malonu pajusti turkišką dvasią.
 

Turkiški saldumynai bei prieskoniai

 
Grįžtant link oro uosto, paėjėjus kelias stoteles, prieisite Grand Bazar (Didysis turgus). Tik pasistenkite į jį užsukti kuo ankščiau, nes jis užsidaro vakare, temstant.
Turkiškas turgus neprilygs jokiam kitam turgui. Visų pirma, savo gausa – saldumynai, prieskoniai, odos, kailio gaminiai, kvepalai. Akys raibsta, visko norisi...
Visų antra, turkų sugebėjimais parduoti. Jeigu iki turgaus vaikščiojom po gatveles, aikštes, kur irgi vyko prekyba saldumynais, prieskoniais, kilimais ir kitais turkiškais niekučiais, čia niekas įkyriai nesiūlė ir nesikabino pirkti. Tik įkėlus į turgų koją, supranti, jog tikrai patekai į turgų. Siūloma įkyriai viskas, net ir sakant, jog kailiniai visiškai nedomina, nes gyvename Filipinuose. Vis tiek jie ras šimtą ir dar vieną argumentą, kodėl tie kailiniai yra mums reikalingi net gyvenant Azijoje.
O netyčia akiai „užsikabinus“ už kažkokio daikto ir dar paklausus kainos – su tavimi pradės kalbėti visokiomis kalbomis, kaina kris iki absoliučių žemumų. Tai toks turkiškas turgus. Puiki vieta savotiškai pramogai, tačiau vaikams tai visiškai nepatiko...
 
Stambulo pažintis buvo labai maloni ir šilta su gerais prisiminimais, kai prieš penkiolika metų keliavome į Turkiją. Tai buvo pirmutinė kelionė, kuri mūsų šeimą įkvėpė toliau keliauti, plėsti akiratį ir nesėdėti vienoje vietoje.

Ir kai pagalvoji, kai prieš penkiolika metų tokia kelionė buvo labai tolima, egzotiška ir kažkas nepaprasto, dabar tai yra tik kelionės dalis – persėdimo iš vieno lėktuvo į kitą vieta. Atrodo ta Turkija taip arti Lietuvos tiek skrydžio prasme, tiek nesvetimiškumo prasme – atvykę jautėmės kaip namie.

read the rest

Kaip apsisaugoti nuo uodų Filipinuose?

posted on birželio 27, 2018 by Žalia Rožė posted in Patarimai keliaujantiems

Ar yra Filipinuose uodų? Kokios priemonės nuo uodų yra geriausios? Kokiomis uodų platinamomis ligomis galima susirgti ir kaip nuo jų apsisaugoti? Panašių klausimų sulaukiame iš keliautojų, kurie planuoja vykti į Filipinus, Aziją.
 

Uodai Filipinuose

 
Kadangi Filipinų klimatas yra tropinis, čia gana karšta ir drėgna – uodams tokios oro sąlygos yra idealiausios gyventi bei daugintis. Tačiau iš savo gyvenimo patirties Filipinuose, galime pasakyti, jog šių vabzdžių atrodo mažiau nei Lietuvoje.

Dienos metu Filipinuose iš tiesų pakankamai karšta ir net uodai nekiša savo nosių (tiksliau čiulptuvų). Tačiau jie iš karto pasirodo, kai pradeda leistis saulė. Gal tuo metu jiems ne taip karšta, gal ne tokia aktyvi saulė, bet leidžiantis saulei, jie smarkiai atakuoja. Tokios jų atakos vyksta apie pusvalandį, kol visiškai sutemsta. Ir viskas – daugiau jų nesimato ir galima ramiai sėdėti terasoje, pasivaikščioti lauke, mėgautis šiltu vakaru Filipinuose. Nereikia visą laiką mojuoti rankomis, degti nuo uodų spirales, purkšti purškalus, kaip dažnai būna vasaros vakarais Lietuvoje.

Vietiniai gyventojai, kurie savo namuose neturi apsaugos nuo uodų ant langų – tinklelių, pasakoja, jog tiesiog saulėlydžio metu, namuose užgesina šviesas, uždaro langus, jeigu tokie yra. Sutemus, vėl viską atidaro. Tokiu būdu išvengia uodų atakos į namus.

Tiesa, reiktų paminėti, jog vietose, kur nėra erdvu, kur renkasi drėgmė, uodų bus visada. Dažniausiai tokios vietos būna vietinių gyventojų kiemai, apsodinti daugybe krūmų, aukšta tvora. Uodai slepiasi nuo karščio, saulės, o tokios vietos jiems puiki vieta. Todėl rinkdamiesi viešbučius ne tik Filipinuose, bet ir bet kurioje kitoje Azijos šalyje, žiūrėkite, jog jie būtų atviri, gerai vėdinami, be aukštos tvoros, kur patektų saulės spinduliai, ne per daug užsodintas kiemas krūmais.
 

Apsauga nuo uodų namuose

 
Kitas uodų atakavimo metas – naktis. Rinkitės apartamentus gyventi Filipinuose tik tokius, kurių šeimininkai rūpinasi savo svečių ramiu miegu ir kambariuose yra uždėta apsauga nuo uodų ant langų – tinkleliai. Beje, tie tinkleliai suteikia saugumo ir nuo kitų egzotinių gyvių, kaip driežai, gecko.

Kartais net ir patalpose, kur yra įrengti tinkleliai, įsiveisia uodai. Jie dauginasi, kur užsistovi vanduo, drėgmė. Dažnai tai būna virtuvėje po kriaukle arba vonios kambarys. Einant miegoti uždarykite vonios duris, jog iš ten nepriskristų uodų. Na o tokiu atveju labai pagelbėja elektrinės lempos, kurios traukia uodus ir kitus vabzdžius į save, o viduje elektros silpna srovė juos nutrenkia. Gal ir žiauriai skamba, bet tikrai labai gerai veikia. Ji mus išgelbėjo, kai mūsų filipinietiškuose namuose buvo įsiveisę uodų ir neleido naktimis ramiai išsimiegoti. Tokia priemonė nuo uodų tinka ir lauke, kai būna pirmoji uodų ataka.



Filipinuose tokios lempos yra labai populiarios. Pradedant nuo tiesiog įsukamų vietoj įprastinių lempučių, bet ir didelių pakabinamų ar pastatomų ant grindų.

Priemonės nuo uodų

 
Tiek Lietuvoje, tiek Filipinuose galima įsigyti visokių žvakių, purškalų nuo uodų, kurie tikrai atbaido uodus, tačiau nuo jų ir patiems net sunku kvėpuoti. Mūsų šeimai geriausia priemonė nuo uodų yra Baby Anthyllis losjonas, kuris yra natūralus, malonaus kvapo ir tinka vaikams.

Dažniausiai prasidėjus uodų atakai, mes jau įpratome tuo metu pasislėpti namuose. Tačiau, jeigu vis tik koks nors uodas spėjo įgelti ir dėl to sukėlė niežulį – pirmutinis tepalas nuo uodų įkandimo bei niežėjimo – Baby Anthyllis losjonas. Savyje jis turi raminančių savybių, kurių neteko pastebėti kituose tepaluose. Net vaikai, įgėlus uodui ar įkandus skruzdėlėms (beje, kurios daug dažniau įkanda, nei uodai, bet apie jas kitame pasakojime), iš karto puola patys teptis Baby Anthyllis kremuku, nes žino, jog iš karto sumažės niežulys.

 

Ar verta bijoti uodų sukeliamų ligų ir atsisakyti kelionės?

 
Uodų sukeliamų ligų Azijoje yra nemažai, tačiau su jomis ligomis kovojama profilaktiškai, yra naikinamos uodų lervos, todėl šiomis dienomis ne taip dažnai jomis yra sergama. Taip, visada yra rizika susirgti viena iš aprašytų ligų, tačiau tokia pati rizika susirgti Lietuvoje erkių nešiojamomis ligomis. Ar dėl to neinate į Lietuvos miškus grybauti?

Ligos dažnu atveju nemirtinos, tik iš aprašymų ir žmonių pasakojimų atrodo labai sunkios ir geriau jomis nesirgti. Todėl reikia neleisti uodams jums įgelti – naudoti tepalus nuo uodų, lankytis švariose, gerai vėdinamose, saulės spinduliams pasiekiamose vietose. Tačiau keliaudami tikrai neįsitempkite ir nepanikuokite, jeigu jums įgėlė uodas. Tai tikrai nebūtinai tas ligos nešiotojas ;)

Šio straipsnio tikslas – atkreipti dėmesį į uodus keliaujant ne tik po Filipinus, bet ir po kitas pasaulio šalis. Pasirūpinti nuo uodų apsaugos priemonėmis. Tačiau tikrai nebijokite ir kiekviename žingsnyje neįsivaizduokite, jog kiekvienas uodas kokios nors sunkios ligos nešiotojas. Apie ligas pateikėme informaciją, jog žinotumėte ir pajutę panašius aprašytus simptomus, nenumotumėte ranka, o atsakingai sirgtumėte, taisyklingai simptomiškai gydytumėtės ir persirgtumėte be komplikacijų.

Prieš važiuodami gyventi į Filipinus, susipažinome su šioje šalyje esančiomis ligomis. Čia gyvenančių užsieniečių bei vietinių klausinėjome ir vis klausinėjame, ar teko jomis sirgti. Iš tikrųjų retas užsienietis, kuris yra persirgęs. Visi, kurie sirgo buvo Dengės karštine. Su kitomis ligomis neteko susidurti.

O be to, kaip jau rašėme straipsnio pradžioje, uodai Filipinuose mažiau įkyrūs nei Lietuvoje. Atrodytų jų čia mažiau nei tėvynėje. Todėl dažnas keliautojas po Filipinus pasakoja, jog taip nei karto ir nepanaudojo savo apsaugos priemonių nuo uodų. Tačiau tokias priemones vis tiek rekomenduojame turėti ir naudoti.

Uodų sukeliamos ligos Azijoje

 
Filipinuose, beje kaip ir visame pietų, pietryčių Azijos regione, vis tik reikia vengti uodų ir jų įgėlimų, nes jie platina įvairias ligas, kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje - erkės.

Pagrindinės uodų nešiojamos ir užkrečiamos ligos yra dengė (Dengue) karštligė, Čikungunijos (Chikungunya) virusas, Japoniškasis encefalitas (Japanese encephalitis), maliarija.



Dengė karštligė - sukelia panašius į gripą simptomus, stiprius raumenų, sąnarių, galvos skausmus. Išberia pilvo sritį, kojas, rankas, pykina, vemiama. Padidėja limfmazgiai bei kepenys.

Šios ligos židiniai yra vietos, kuriose yra nešvarus užsistovėjęs vanduo, didelė koncentracija žmonių, nesilaikoma higienos. Dengė karštligę sukėlėjus perduoda uodai, kurie kanda žmogui dienos metu, kas yra labai neįprasta palyginti su kitais uodais. Tai plačiai paplitusi pasaulyje liga. Ją taip pat galima susirgti ne tik Azijoje, bet ir pavyzdžiui, Egipte.

Susirgus dangė karštine, gydymo nėra. Vartojami karštį mažinantys vaistai. Negalima vartoti aspirino ir salicilatų, nes jie gali sukelti kraujavimą į skrandį. Galima vartoti paracetamolį. Reikia gerti daug skysčių bei ilsėtis.

Teigiama, jog asmenims, sirgusiems šia liga, susidaro imunitetas, tačiau tikrai teko girdėti, jog yra žmonių, kurie šia liga sirgo ne vieną kartą. Skiepai yra, tačiau vis dar atliekami tyrimai, ar jie atneša daugiau naudos, ar žalos. Pasiteiravus šeimos gydytojų Lietuvoje apie šią vakciną, gydytojai rekomenduoja pasiskiepyti. Reiktų susiplanuoti, iš anksto užsisakyti vakciną ir pasiskiepyti.

Čikungunijos virusas. Šis virusas labai panašus į dengė karštligę – panašūs simptomai, o ir juos perneša tie patys uodai. Simptomų gydymas toks pats: gerti daug skysčių, vartoti vaistus, kurie palengvina karščiavimą bei skausmą, ilsėtis.

Tačiau tai dvi skirtingos ligos. Čikungunijos virusas yra šiek tiek lengvesnis – rimtų komplikacijų bei mirčių pasitaiko retai. Vakcinos nėra.

Japoniškasis encefalitas. Ši liga taip pat pasireiškia dideliu karščiavimu (iki 41 ºC), vargina galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, raumenų skausmas. Retais atvejais sutrinka sąmonė, kartais ištinka koma, būna traukulių. Ligos gydymas taip pat simptominis. Labai retu atveju baigiasi mirtimi, tačiau gali pasireikšti visą gyvenimą trunkantys neurologiniai defektai – kurtumas ir pan.

Šios ligos vakcina yra, tačiau vėl gi ji sukelia nemažai nepageidaujamų reakcijų, dėl ko iškyla klausimas, ar atneša daugiau žalos, ar naudos. Taip pat ši liga nėra taip plačiai paplitusi, kaip aukščiau aprašytos ligos.

Maliarija. Sergant šia liga iš pradžių pasideda šalčio krėtimas, vėliau labai staigiai pakyla aukšta temperatūra, troškina, oda pasidaro sausa ir karšta, veidas parausta, kartais atsiranda traukuliai, kliedesys, sąmonės pritemimas. Karščiavimas tęsiasi 3–4 valandas, po to temperatūra krinta, ligonis gausiai prakaituoja, jaučia silpnumą.

Siekiant išvengti maliarijos, patartina prieš kelionę apsilankyti pas gydytoją ir pradėti vartoti vaistus nuo maliarijos sukėlėjų. Tačiau prieš vykstant į Filipinus ar bet kurią kitą Azijos šalį, pasidomėkite, ar toje konkrečioje vietoje yra rizika susirgti šia liga. Pavyzdžiui, Filipinuose su šia liga daug dirbama profilaktiškai, todėl daugelių vietų, pavyzdžiui, kaip saloje kurioje mes gyvenam – Bohol, maliarijos rizikos laipsnis yra labai žemas.


Pasidalinkite komentarais apie savo patirtis apie uodus, keliaujant po Azijos šalis. Gal iš skaitytojų bus kas susidūręs su aprašytomis uodų nešiojamomis ligomis? Pasidalinkite komentaruose, kaip praėjo liga? Gal turite daugiau informacijos apie ją arba patarimų, kaip išvengti šių ligų. Būsime visi labai dėkingi ;)

Jeigu keliaujate, gyvenate ar planuojate keliauti po Aziją, prašome prisijungti prie facebook grupės Keliauju po Aziją. Čia dalinamės savo kelionėmis po Filipinus ir kitas Azijos šalis. Klausiam patarimų, rekomendacijų, dalinamės patirtimi. Prašome prisijungti ;)

read the rest

Be ko neišgyventume Filipinuose

posted on gegužės 17, 2018 by Žalia Rožė posted in Patarimai keliaujantiems

Dažnai sulaukiame klausimo, ko labiausiai pasiilgstam gyvenant Filipinuose? Kai tik atsikraustėme čia gyventi, jau pirmais mėnesiais supratome, jog labai pasiilgsime savo šeimos, artimų žmonių, draugų, buvusių kaimynų.

Sunkiausias momentas prasidėjo apie ketvirtą čia gyvenimo mėnesį. Toks jausmas, jog tuo metu įvyko kažkoks lūžis. Net ir gyvenant tokioje puikioje šalyje kaip Filipinai, kur visi aplinkui draugiški, paslaugūs, besišypsantys, vis tiek tuo metu net šiek tiek pradėjo nervinti. Supratome, jog tai tik artimųjų pasiilgimas, o šalis ir joje gyvenantys žmonės niekuo dėti.

Taigi ties ketvirtu mėnesiu įvyko lūžis. Buvo tuo metu gana sunku. Vaikai norėjo daug bendrauti su seneliais, draugais, o ir patys daug rašydavome žinučių, skambindavome artimiesiems. Tiesą sakant, daugiau bendravome nei gyvenant Lietuvoje.

Jau prieš išsikraustant į Filipinus, buvome sau išsikėlę tikslą, rasti gerą ir nebrangų būdą bendrauti su Lietuva. Tiek artimaisiais, tiek darbo reikalais, nes Filipinuose toliau dirbame nuotoliu būdu.
 

Puikus ir nebrangus alternatyvus skambinimo būdas

 
Visi žinome populiarius alternatyvius skambinimo būdus, tokius kaip: Facebook Messenger, Viber, Whatsapp, Signal, Telegram ir panašiai. Tačiau pagrindinė jų problema yra ta, jog jos viena su kita yra nesuderinamos. Reikia turėti begalę programėlių, jog galėtum paskambinti norimam žmogui ir bandyti atspėti kokia programėle jis naudojasi. Pasitaiko, jog reikia darbo reikalais skambinti nepažįstamam žmogui arba valstybinėms institucijoms, bankams, kurie neturi jokios panašios programėlės.

Prieš išvykstant, mūsų šeima numatė šia problemą, todėl pasirūpinome sprendimu, kuriuo trumpai norėtume pasidalinti su mūsų skaitytojais – keliautojais, kuriems gali būti tas aktualu ir tuo pačiu sutaupyti pinigų.

Atradome įmonę UAB Teleksas įmonę, kuri siūlo įvairių tarptautinių telefonijos sprendimų. Mums aktualiausi buvo tie, kuriais galėsime naudotis būdami Azijoje.

Telex.lt pasiūlė mums puikų sprendimą. Per lietuvišką virtualų GSM telefono numerį, kuriam neduodama SIM kortelė, galime:

  • 1) per specialią programėlę telefone galime sulaukti skambučių iš Lietuvos. Skambinantieji skambina tuo suteiktu virtualiu lietuvišku numeriu mums ir moka įprastais savo skambučių tarifais. Jeigu jie net nežino, jog mes esame Filipinuose, jie to net nepajus. Na o mums reikia būti aktyvavus savo telefone programėlę ir būti prisijungus prie interneto. Kuo geresnis interneto ryšys, tuo geriau;
  • 2) taip pat per šią programėlę galime skambinti patys į visus Lietuvoje esančius numerius. Tiek į mobilius, tiek į fiksuotus. Šiuo atveju nenaudojame jokių Filipinuose telefono operatorių paslaugų ir jam nieko nemokame. Vėl gi – pagrindinė sąlyga būti prisijungusiam prie gero interneto ryšio.
Taigi su šia viena programėle jaučiamės lyg būdami Lietuvoje – galime laisvai skambinti ir priimti lietuviškus skambučius. O tam neišleidžiam daug pinigų.

Labai džiaugiamės, jog atradome tokią paslaugą. Jos dėka tikrai sutvarkome daug darbų, reikalų Lietuvoje, o svarbiausia – galime bendrauti su savo šeima ir artimaisiais. Aišku, tai ne tiesioginis, gyvas bendravimas, kurio neatstos kalbėjimas telefonu, tačiau tikrai jaučiamės neatitrūkę nuo savų. Žinome kuo jie gyvena, pasakojame apie save ir tas didžiulis atstumas atrodo daug mažesnis.

Visada laukiame pas mus svečiuose tiek artimųjų, tiek draugų, tiek pažįstamų ir nepažįstamų Filipinuose. Taip džiugu jus čia pamatyti, su jumis susipažinti, o jeigu dar atvežate kažko lietuviško, kaip pavyzdžiui, grikių maišelį, esame devintame danguje!

P.S. Norėdami gauti daugiau informacijos apie virtualų lietuvišką numerį, kuriuo galite skambinti ir priimti skambučius iš Lietuvos kur bebūtumėte, skambinkite Sauliui iš Telex.lt numeriu +370 (686) 88 588 arba +370 (630) 00 669. Su slaptažodžiu „green rose“ gausite specialią nuolaidą.

O jeigu jau kas nors naudojasi šiomis paslaugomis, pasidalinkite komentaruose savo patirtimi.

read the rest

Mango float‘as – skaniausias desertas Filipinuose

posted on gegužės 15, 2018 by Žalia Rožė posted in Pasaulio virtuvė

Ar mėgstate pasigaminti Tinginį? Jeigu taip, tai jums patiks filipinietiškas mango float‘as. Gamybos trukmė ir sudėtingumas panašus į Tinginio, o ir skonis tiek vieno, tiek kito – ypač patinka vaikams.

Mango float‘as Filipinuose yra populiarus tarp vietinių šeimininkių, o ir tam tikrose vietose jų galima įsigyti ir turistams. Kai atradome šį filipinieišką desertą, ilgai negalėjome atsivalgyti, kol vieną dieną sugalvojome jo patys pasigaminti. O be to juk dabar mangų sezonas. Šio vaisiaus kaina apie vieną eurą už kilogramą, o skonis skaniausias, saldžiausias per visus metus.

Atvykusiems pas mus į Filipinus, į svečius, stengiamės pavaišinti šio deserto. Kas ragavo, visi gyrė ir sakė, jog šio skonio pasiilgs grįžus namo.

O dabar tesim daugeliui mūsų svečių duotą pažadą ir dalinamės šio deserto receptu. Pabandykite pasigaminti mango float‘ą Lietuvoje ir prisiminsite savo atostogas Filipinuose arba pasijusite lyg šioje nuostabioje Azijos šalyje ;)
 

Filipinietiško deserto receptas

 
Mango float‘ui reikės:
  • Daug mango – kuo daugiau šio vaisiaus, tuo skaniau ir tuo didesnis desertas gaunasi ;)
  • sausainių – Lietuvoje pagal skonį labiausiai atitinka Selga sausainiai. Tačiau galite naudoti ir kitokius sausainius, kuriuos mėgstate ir kuriuos galima lengvai sutrupinti. Gali būti šokoladiniai;
  • kondensuoto pieno;
  • grietinėlės.
Gaminimo būdas labai paprastas:

Mango nulupkite ir supjaustykite plonais ir nedideliais (arbatinio šaukštelio dydžio) gabaliukais.

Kondensuotą pieną ir grietinėlę pilkite į kokteilinę. Kiek pilsite grietinėlės, tiek pat ir kondensuoto pieno. Įdėkite ir vieną mango. Grietinėlė ir kondensuotas pienas susiplaks su mango, desertui suteiks puikų skonį.

Sausainius sutrupinkite. Kuo smulkesni bus trupiniai – tuo skanesnis mango float‘as.

Deserto paruošimo būdas

Imame indą. Galime imti desertinius indelius ir ten ruošti desertą kiekvienam asmeniui atskirai arba imti didesnį indą (šeimyniškai, ūkiškai) ir ten sluoksniuoti.

Pirmas sluoksnis – trupinti sausainiai.

Antras sluoksnis – pjaustyti mango.

Trečias – pilame grietinėlės ir kondensuoto pieno su mango mišinį.

Na ir kartojame visus sluoksnius vėl iš naujo. Sluoksniuojame kiek norime ir kiek turime pasiruošę produktų.

Paskutinis - viršutinis sluoksnis turi būti trupinti sausainiai. Pasilikite pačius smulkiausius sausainių trupinėlius.



Paruoštą desertą, dėkite į šaldytuvą ir palaikykite mažiausiai 3-4 valandas. Skaniausias, kai šaldytuve pastovi per naktį. Arba pagaminkite ryte, jeigu norite pasmaguriauti mango float‘u vakare.

Skanaus!!!

Daugiau apie filipinietiškus patiekalus skaitykite straipsnį Filipinų virtuvė.

read the rest

Filipinai lankytinos vietos - Camotes sala

posted on gegužės 03, 2018 by Žalia Rožė posted in Kelionės

Ilgai neplanavus, gavus pasiūlymą nuvykti į Camotes salą Filipinuose, mes iš karto sutikome ir po kelių dienų jau keltu plaukėme iš Cebu salos į Camotes salą.
Jeigu mūsų paklaustų, kur pailsėti taip, jog jaustumeisi lyg negyvenamoj saloj, jog galėtum atsijungti nuo civilizacijos, dabar jau žinočiau atsakymą – Camotes sala Filipinuose.

Tai iš tikrųjų nėra negyvenama sala. Žmonių čia gyvena labai daug, kaip ir visose Filipinų salose. Tačiau čia tiek daug vietų, kur gali pasijusti toli nuo civilizacijos, o vaizdai atima žadą, nes juos matei tik atvirutėse arba filmuose apie negyvenamas salas.
 

Camotes sala

 
Camotes salos yra Centrinėje Filipinų dalyje, šiaurės vakaruose Cebu salos pusėje. Filipinai yra žinomi dėl turistų pamėgtų tokių vietų kaip Borocay (ši sala šiuo metu turistams uždaryta), Palawan, tačiau tai turistų pergrūstos vietos. Jeigu norite atgauti jėgas, pailsėti toliau nuo žmonių srauto – užsukite į Camotes salą. Mobilusis ryšys ir internetas čia yra tragiški – todėl tai dar viena priežastis, pabėgti nuo visų darbų, pasaulio ir pabūti tiesiog su gamta.

Reiktų paminėti, jog ši sala jau kelinti metai iš eilės užima pirmą vietą švariausios Filipinų salos konkurse. Iš tikrųjų nėra visiškai šiuklių, nes šios salos valdžia priėmė sprendimą, jog žmonės už šiukšlinimą yra baudžiami ne tik pinigine bauda, bet ir atima galimybę ateityje gauti tam žmogui licenciją vykdyti licencijuojamą veiklą. Žmonės tvarkingai renka šiukšles. Net mes lietuviai turėtume ko iš jų pasimokyti.

Taip pat įdomi detalė, jog salos pavadinimas skamba kamote, ką filipinietiškai reiškia „saldi bulvė“. Ar čia auga saldžios bulvės – nežinome ir jų laukų nepastebėjome, tačiau ką joje nuveikti tikrai buvo ir net dienos su trupučiuku mums neužteko.

 

Kaip nuvykti į Camotes salą

 
Tiek ieškant informacijos internetu, tiek klausinėjant vietinių, kaip patekti į Camotes salą, nurodo vykti keltu iš Danao miesto Cebu saloje.

Tikėtina, jog jūsų kelionė į Camotes salą prasidės nuo Cebu miesto. Ten jums reikia nuvykti į Šiaurinį autobusų stotį (North Bus Terminal) ir susirasti autobusiukus, kurie važiuoja į Danao miestą, o tiksliau jums reikia į Danao uostą.

Autobusiukų kaina apie 50 pesų (nepilnai vienas euras), o kelionė truks iki dviejų valandų. Kai mes vykome į Danao miestą, buvo jau vakaras, tamsu. Vaizdai pro langus rodė filipiniečių gyvenimą, kurie kartais leisdavo pasijusti lyg važiuotume Indijos kaimų keliais.

Prie Danao uosto yra vieta, kur galite per dešimt minučių aplankyti daugelį pasaulio šalių – Angliją, Prancūziją, Ameriką ir kitas.



Iš Danao uosto plaukia keltas į Camotes salą – Consuelo uostą. Nors atstomas plaukti nėra didelis, tačiau visas plaukimas užtrunka apie dvi valandas. Kaina 250 pesų (4,15 Eur) vienam žmogui.

Išlipus iš kelto, jus pasitiks didžiulis kiekis pavežimo paslaugas siūlančių vietinių, taigi iš čia galėsite toliau tęsti savo kelionę po Camotes salą. Tokiose vietose nepamirškite derėtis!

Taigi kur važiuoti ir ką pamatyti Camotes saloje?
 

Tulang Diot sala (Tulang Diot)

 
Tai šalia Camotes salos esanti balto smėlio juosta. Tai mažiausia Camotes salelė, tačiau be galo graži, švari bei maloni maudynėms su krištoliniu vandeniu.



Mes ten buvome tik valandą, nes skubėjome į kitas salos vietas, tačiau čia galite susiplanuoti praleisti visą dieną (net ir naktį palapinėje). Didžiulė pakrantė su balto smėlio paplūdimiu. Čia galite juostą (salą) apeiti nuo pradžios iki galo. Dešinėje pusėje - uolos. Čia yra įrengtos pavėsinės, kuriose galite jaukiai įsikurti ir paiškylauti.

Įėjimo mokesčio čia nėra, tik reikia sutartį už gana nedidelį mokestį su vietiniais laivelių savininkais, jog nuplukdytų iki smėlio juostos (salos).



Galime tik įsivaizduoti, kaip būtų nuostabu čia praleisti naktį palapinėje ir stebėti krentančias žvaigždes. Išbandykite ;)

Buho uola (Buho Rock)

 
Tai ne tik gražus reginys, bet ir galimybė save išbandyti ir nušokti nuo uolų iš apie 15 metrų aukščio į jūrą. Yra aukštesnės ir žemesnės šokinėjimo vietos. Galite pasirinkti pagal save.

Tai buvo pirma vieta, kur mūsų šešerių metų sūnus Vakaris nusprendė šokti iš aukštai į vandenį. Baimės buvo tik penkioms sekundėms, o vėliau didžiulis džiaugsmas ir pasididžiavimas savimi. Dukra Smiltė jau seniai buvo šokinėjimų į vandenį mėgėja, tačiau ir čia jai buvo išbandymas. Teko šiek tiek pastovėti ir įsidrąsinti, jog išdrįstų šokti nuo uolos. Tačiau patirtis, džiaugsmas ir pasitikėjimas savimi išliks ilgam.

Taip pat čia puiki vieta tiesiog su šeima iškylauti ar ramiai vienam sėdėti ir mėgautis gražiu vaizdu bei skaityti knygą. Aplinkui rasite daug suoliukų, pavėsinių, patogių vietų įsikurti.

Puiki vieta paviršinio nardymo megėjams (snorkeling).



Santjago įlanka (Santjago bay)

 
Tai vienas garsiausių paplūdimių Camotes saloje. Didžiulė balto smėlio pakrantė su įspūdingomis, stačiomis uolomis dešinėje. Ant jų yra pastatyti viešbutukai, kurių vaizdą galiu tik įsivaizduoti ir kuris, tikriausiai, yra pritrenkiantis. Nakvynės čia nesidairėme, bet manau kainos bus irgi vertos to vaizdo.



Nuslinkus jūrai, galima pro tas uolas praeiti, o už jų atrasti ramybės kampelį. Tyla buvo neįprasta, visas žmonių keliamas triukšmas buvo pasilikęs kažkur toli, toli. Ir ne veltui čia filipiniečiai pasirinko vietą kapinėms. Jeigu domina pasižiūrėti, kaip atrodo kapinės Filipinuose, galite ten nueiti. Vieta labai graži, nedidelėje įlankėlėje, gražios gamtos apsuptyje.

Kapinėse nebuvo tiesiog įprastų kapų su kryžiais arba paminklais. Filipinuose žmones laidoja į cementines dėžes penkeriems metams, o jeigu reikia – šiek tiek ilgiau. Vėliau išima kaulus ir laidoja kitus.

Grįžtant į didžiulę Santjago įlanką, čia žmonės atvyksta tiesiog pailsėti ir gerai praleisti laiką. Šalia rasite daug kavinukių, kurios pasiūlys paprastą, bet gana skanų maistą, o sulaukę vakaro, galėsite pasimėgauti ir nuostabiu saulėlydžiu.
 

Danao ežeras (LAKE DANAO)

 
Tai vieta, kurios nespėjome aplankyti, tačiau buvo mūsų sąraše. O kai grįšime antrą kartą čia, būtinai aplankysime šią vietą.

Danao ežeras yra apie 650 hektarų ir tai didžiausias ežeras centrinėje Filipinų dalyje. Paskirkite šiai vietai ne mažiau nei pusę dienos, nes tai nuostabaus kraštovaizdžio ežeras. Čia galėsite išsinuomoti baidares už gana nedidelę kainą ir pasigrožėti nuostabia gamta. Nepamirškite su savimo pasiimti gėrimų ir užkandžių – galėsite čia puikiai paiškylauti.

 

Timubo ola (Timubo Cave)

 
Camotes saloje yra gana nedaug urvų. Timubo urvas yra vienas iš tų, kur verta aplankyti. Nueiti iki vandens, kur galėsite išsimaudyti, reikės pavargti. Kelias bus gana siauras ir teks daug kur bristi. Daug kas dalinasi įspūdžiais, jog čia šaltas, gaivinantis vanduo, tačiau bent jau tą dieną, kai mes lankėmės, jis nebuvo toks šaltas ir itin gaivinantis.

Įėjimo mokestis 20 pesų.
 
Kitos olos:

Švento krištolo ola (Holy Crystal Cave). Čia nėra įėjimo mokesčio, tik mokestis – auka. Taigi kiek sumokėti, galite spręsti jūs patys. Beje, Filipinuose dažnas reiškinys, kuris mums asmeniškai labai patinka. Įdomiausia, jog tokiose vietose daugiau palieki už auką, nei paprastai rinktų rinkliavą už įėjimą.

Holy Crystal Cave susidaro iš aštuonių lygių ir čia planuokite praleisti apie 1,5-2 valandas. Čia pamatysite visokių olų stalagmitų formų.

Taip pat Camotes saloje yra Paraiso ola (Paraiso Cave), Bukilat ola (Bukilat Cave). Šių urvų dar nespėjome aplankyti, tačiau jie yra mūsų sąraše aplankyti kitą kartą.
 

Kriokliai

 
Iš tikrųjų patys neaplankėme nei vieno krioklio esančio Camotes saloje, tačiau rekomenduojame jums nepraleisti tokios progos ir būtinai juos aplankyti. Tai būtų Busay krioklys (Busay Falls), kurį sudaro trys lygiai su natūraliu baseinu.

Taip pat Panganuron kriokliai (Panganuron Falls). Jo ieškokite Poro saloje, priklausančioje Camotes salų grupei. Jeigu tiksliai nežinote, kur jų ieškoti, paklauskite vietinių – tikrai parodys, o vairuotojai ir nuveš.



Camotes sala mums be galo patiko, tikimės, jog ir jūs ją aplankysite ir ji jums paliks tokį patį didžiulį įspūdį, kaip ir mums. Mums patinka vietos, kuriose nėra tiek daug turistų, o gamta dar nedaug paliesta žmogaus rankos. Čia galėsite pasimėgauti tiesiog nuostabiais Filipinų vaizdais, pajusti gamtą, pabėgti nuo civilizacijos. Jeigu to ieškote savo atostogose, būtinai užsukite čia. Būsite teigiamai nustebinti.

Pasilikite šiai salai daugiau laiko. Mes jai skyrėme tik vieną dieną su trupučiu (kitos dienos 10 val. ryto jau išplaukėme). Tai tikrai per mažai laiko šiai salai ir aplik ją esančioms salelėms. O jeigu norite ilgų nuo greito gyvenimo tempo atpalaiduojančių atostogų – atvažiuokite čia.

Daugiau skaitykite šiuos straipsnius Filipinų lankytinas vienas:
Filipinai lankytinos vietos - Bahol ir Panglao salos

Be autorės sutikimo teksto platinti bei kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.

read the rest

Borocay sala Filipinuose uždaryta! Spręskime šią problemą kartu

posted on balandžio 05, 2018 by Žalia Rožė posted in Kelionės

Atvykus į Aziją, jaučiamės lyg patekus į rojaus kampelį. Grožis, gamta, skaniausi vaisiai, saulė, šiluma, linksmi, nesuvaržyti, kitaip mąstantys, su kitokia pasaulėžiūra, įdomūs žmonės. Sunkiai surasime žmogų, kuriam nepatiktų ilsėtis, keliauti po Aziją. O daugelis čia net apsistoja gyventi ilgesniam laikui.

Tailandas, Balis, Filipinai, Vietnamas ir daugelis kitų mūsų akimis Azijos egzotinių šalių turi didžiulę problemą – šiukšles. Jeigu atostogaujate tik viešbutyje ir atostogas leidžiame viešbučio teritorijoje, šiukšlių nepamatysime. Tačiau iškėlus koją toliau, jos „bado akis“.

Atvykus į Filipinus, važiuojant keliu, pakelėje besivoliojančios šiukšlės gali kelti siaubą. Atplukdytos jūros šiukšlės net švariame, gerai prižiūrime paplūdimyje, gali kelti nuostabą. Vietinių pamėgtose vietose - šiukšlių kalnai. Vietinių paklausus „kodėl neišsivežat šiukšlių po pasibuvimo prie jūros?“, atsakymas labai paprastas – „O kam? Jūra pasiims.“ Aišku ne visi vietiniai taip galvoja ir elgiasi, tačiau tikrai azijiečiai nemoka elgtis su šiukšlėmis. Nežinau, ar reiktų tiesiog vietinius gyventojus kaltinti? Ar turistus, kurie irgi nebemoka, o gal irgi nemokėjo, su šiukšlėmis elgtis atsakingai? Gal tiesiog pasižiūrėti į šią problemą giliau?
 

Plastikas

 
Didžiausią šiukšlių problemą sudaro plastikas. Tai jo didžiausios krūvos, kurios kaupiasi, kurios nesuyra ir dar nesuirs penkis šimtus metų. Filipiniečiai, kaip ir kiti Azijos šalių gyventojai tiesiog dar vis nesupranta plastiko žalos. Atvirkščiai – jį ypatingai vertina ir be galo daug bei neatsakingai naudoja.

Kaip žinia, Azijos šalių klimatas yra drėgnas. Mums Lietuvoje įprasti daiktai gaminami iš medžio, popieriaus ar kitų medžiagų, čia yra gaminami iš plastiko. Taip pigiau ir ilgaamžiškiau. Buvome nustebę, kai čia spintos yra iš plastmasės, o visos virtuvės iš marmuro. Taip yra todėl, jog iš medžio pagaminti baldai, daiktai bus trumpalaikiai – jie pradės pelyti, pūti ir juos suvalgys termitai. Yra vienintelis medis, iš kurio pagaminti baldai bei daiktai bus patvarūs, tačiau jis itin brangus. Pigiau įsigyti plastmasinius.

Filipinuose, tikriausiai dėl ten galiojančių įstatymų, visose tiek didelėse, tiek mažose parduotuvėse prekės yra pakuojamos į maišelius nemokamai, privalomai ir ant jų viršaus priklijuojamas čekis. Negana to, beveik kiekviena prekė yra įpakuojama dar atskirai: dėžutės, sviestas, pieštukai, knygutės ir pan. Grįžus iš parduotuvės praktiškai gauni mažiausiai papildomų dešimt maišelių. Ir ten nepasakysi, jog nenaudotų maišelių, jog prekių į juos atskirai nepakuotų. Tiesiog liksi nesuprastas ir vis tiek supakuos. Tiesa, atnešus savo medžiaginius daugkartinio naudojimo maišelius, jie priima ir supakuoja į juos. Tačiau nemačiau aplinkui, jog kas nors tą darytų.

Taip pat reiktų paminėti, jog šiai rinkai gaminantys prekes gamintojai naudoja be galo daug plastmasinės pakuotės. Jeigu Lietuvoje nusipirkus sausainių pakelį, pakuotė bus tik pagrindinė, tai Filipinuose kiekvienas sausainiukas bus supakuotas atskirai. Filipinuose žmonės mėgsta viską pirkti mažomis pakuotėmis. Tai vėl kiekvienas toks pakelis užima savo vietą šiukšlynuose, o dažnu atveju - vandenynuose. Žaliosios pasaulio organizacijos ragina didžiausius gamintojus spręsti šią problemą, imtis veiksmų, gaminti kitokias pakuotes, tačiau ar tai didžiosios kompanijoms įdomu?...

Taip pat vietiniai mėgsta pakuotis ir šaldytis gėrimus, maistą į mažus pakelius. Pavyzdžiui, nusiperka vieno litro pakelį sulčių, jas supilsto į mažus maišelius ir išdalina juos vaikams gerti (arba užšaldo kaip ledą). Visose vietinėse valgyklėlėse, maistas išsinešimui (o dažniausiai taip filipiniečiai ir perka) yra pakuojamas į maišelius. O pavalgius iš jų, jie riebaluoti, murzini tiesiog numetami, na arba į šiukšlyną, juk murzino maišelio niekas neperdirba.

 

Sąvartynai – arba klausimas, kur dėti šiukšles?

 
Šalys, kurias sudaro salos – Filipinai, Indonezija ir kitos turi didelę problemą dėl šiukšlių realizavimo (kitaip tariant – klausimo, kur jas dėti?). Kadangi gyvenam vienoje iš Filipinų salų, taigi galim papasakoti, kaip su jomis yra tvarkomasi čia. Tikėtina, kitose Azijos šalyse panašiai.

Panglao, Bohol salose tokio kaip sąvartyno nėra. Šiukšlių tvarkymo įmonės (viena valstybinė, kita – privati), šiukšles pilasi tiesiog į savo turimas teritorijas. Tiesa, galima rasti tikrai nemažai rūšiuojamų šiukšlių konteinerių (plastikas, popierius, skardinės). Jos yra išvežamos, priduodamos perdirbti. Tačiau, ar žmonės moka rūšiuoti, ar jie supranta rūšiavimo prasmę, ar jie skiria savo laiką šiukšlių rūšiavimui – čia jau kiti ir labai svarbūs klausimai.

O kaip vietiniai įpratę tvarkytis su savom šiukšlėm? Jas tiesiog degina. Čia yra įprasta leidžiantis saulei vakare arba ryte, matyti kaip vietiniai žmonės „tvarkosi“. Tiesiog surenka visas turimas šiukšles (plastikas taip pat) ir jos, užpylus degiu skysčiu, yra padegamos. Šiukšlių nebėra – ramu.

Kadangi kiekvieną dieną lankomės prie jūros pliaže, kur daugiausiai renkasi vietiniai, matome kaip ten paskirtas kiemo sargas tvarkosi – visas šiukšles tiesiog meta į vieną krūvą, o kai jau prisirenka pakankamai daug, jos yra uždegamos.

Na apie degančios plastmasės ir šiukšlių dūmų kvapą nepasakosim, tačiau bent jau pasak vietinių, tai atbaido uodus. Tikriausiai atbaido juos, tačiau jie net patys nesuvokia, kokią žalą daro savo kvėpavimo takams.

Prieš kurį laiką Bohol, Panglao salose buvo primintas nutarimas, jog negalima deginti šiukšlių ir už tai gresia didelės baudos, tačiau ar jo kažkas laikosi nepanašu.

 

Turistai. Borocay sala Filipinuose uždaryta

 
Tikriausiai teko girdėti apie prieš savaitę uždarytą pusei metų vieną iš Filipinų salų Borocay? Jos uždarymo priežastis – užterštumas ir tikrai unikalaus grožio salos pavertimas šiukšlynu. Ši sala tiesiog neatlaikė didžiulio turistų kiekio. 2017 metais čia lankėsi 2,1 milijono turistų, kurie išleido čia daugiau nei 1 milijardą dolerių. Galim tik įsivaizduoti kokie čia turistų srautai, koks jų vartojimas, kokios eismo grūstys, kokie šiukšlių kiekiai, kurių tikrai filipiniečiai nemoka sutvarkyti. Filipinų prezidentas priėmė sprendimą uždaryti, neįleisti turistų ir davė šešis mėnesius visą tai sutvarkyti.

Taigi, sala uždaryta pusei metų, o gal ir ilgiau. Nesiimsime spręsti, ar tai teisingas šalies valdžios atstovų sprendimas, ar ne, ar pavyks kažką sutvarkyti per pusę metų šiuo klausimu, tačiau faktas, jog mes turistai, keliautojai dažnai net nesusimąstome, jog darome didelę įtaką šalims, kurias mylime ir mėgstame jose atostogauti bei keliauti.

Ar žinojote, jog Filipinai užima trečią vietą pasaulyje pagal plastiko užterštumą jūrose. Pirmos dvi vietos priklauso Kinijai ir Indonezijai? Kinija, Tailandas, Vietnamas, Malaizija ir Filipinai yra įvardijamos daugiausiai teršiančios vandenynus šalys.

Filipinuose Kiekvienais metais šalyje gaminama 2,7 mln. tonų plastikinių šiukšlių, iš kurių 20 proc. (521 tūkst. tonų) atsiduria į vandenyne.

 

Mažais žingsneliais keiskime situacija

 
#DaromSvaraKeliaudami #DaromSvaraAtostogaudami

Kreipiamės į savo skaitytojus – keliautojus. Balandis švaros mėnuo – susitvarkykime ne tik Lietuvoje.

Lietuvoje tikrai atsakingai dalyvaujame DAROM akcijose. Surenkam daug šiukšlių, vasarą švariau atostogauti, maloniau leisti laiką prie ežerų, upių, gamtoje. Taigi, nepamirškim rūpintis savo planeta Žeme net keliaudami bei atostogaudami. Nepamirškim, jog turistų mėgstamiausiose vietose, per metus apsilanko didelis kiekis žmonių, kurie po savęs net ir nenorėdami, netiesiogiai palieka daug šiukšlių, kurios nukeliauja į gamtą, į vandenynus.

Kviečiame VISUS KELIAUTOJUS visą balandžio mėnesį, keliaujant skirti bent kelias valandas gražių, tačiau šiukšlėm užverstų gamtos vietų sutvarkymui. Nesvarbu kur būsite, kur keliausite (Europa, Azija, Amerika, Afrika), aplankę vietą, kur šiukšlės „bado akis“, surinkite jas ir išmeskite atsakingai (jeigu galima, jeigu yra galimybė – surūšiuokite).

Jog būtų smagiau, kviečiame kelti savo nuotraukas su surinktomis šiukšlėmis čia #DaromSvaraKeliaudami , rašykite kurioje pasaulio vietoje ir maždaug kiek kilogramų šiukšlių surinkote. Mėnėsio gale, suskaičiuosime ir pasidžiaugsime savo rezultatu. Net jeigu tai bus tik šimtas, penkiasdešimt ar net tik dešimt kilogramų šiukšlių, Žemė JUMS padėkos.

Pakelkite bent vieną šiukšlę – gal ji išgelbės vandenyno gyventojo (vėžliuko, delfino, banginio ir kitų) gyvybę!

read the rest

Velykos Filipinuose

posted on kovo 29, 2018 by Žalia Rožė posted in Kelionės

Filipinai giliai krikščioniška šalis. Kažin, ar labiau tikinčių bei atsidavusių šiam tikėjimui žmonių galima rasti kur kitur? Kiekvienas jų gyvenimo žingsnis yra lydimas religijos, Biblijos, maldos ir žegnojimosi prieš kiekvieną svarbesnį dienos darbą. Nerasi Filipinuose mašinos, kurioje nekabėtų Rožinis arba Jėzaus paveikslėlis. Tai Ispanų kolonizacijos palikimas. Todėl nenuostabu, jog filipiniečiai Velykas švenčia ypatingai ir mums – europiečiams neįprastai: biblijinės istorijos atkartojimo ritualai, kryžiaus nešimas, nusiplakimas ir netgi nukryžiavimas.

Velykų savaitė Filipinuose - Holy Week

 
Savaitė iki Velykų Filipinų gyventojams krikščionis yra labai svarbi. Tą savaitę daugelis nedirba. Yra manoma, jeigu tą savaitę dirbant susižeisi, labai sunkiai gis sužeidimai. Filipiniečiams svarbu šią savaitę dalyvauti liturgijoje ir pamaldose. O vyrai (tiek jauni, tiek seni) tam tikrose Filipinų provincijose atkartoja Jėzaus Kristaus nukryžiavimą. Bažnyčia nepritaria tokiems nukryžiavimams, tačiau tikintieji filipiniečiai tokius žmones labai gerbia. Jie tiki, jog po tokių išgyventų kančių ir nukryžiavimo, bus atleistos visos jų nuodėmės. Tačiau apie viską iš pradžių.
 

Verbų sekmadienis – Palm Sunday

 
Tai Jėzaus atvykimo į Jeruzalę diena, kuri minimas Evangelijose: Mt 21, 1-11; Lk 19, 28-40. Jeruzalės gyventojai Jėzų pasitiko labai džiaugsmingai, iš didžios pagarbos Mesijui klojo po jam po kojomis palmių ir alyvų šakas, savo apsiaustus."

Filipiniečiai vietoj mums – lietuviams, įprastų spalvingų verbų, pina verbas (lukay) iš kokosų palmių šakų. Spalvingumo čia visiškai nėra ir neįprasta mūsų akiai, bet visai gražios ir malonios. Jas filipiniečiai nusipina, įsigyja iki Verbų sekmadienio mišių, jose pašventina. Grįžus namo, kabina ant pagrindinių durų arba pakabina namuose kampe, tikėdami, jog jos apsaugos jų namus nuo pavojų.

 

Savaitė prieš Velykas – Holy Week

 
Prasidėjus savaitei prieš Velykas, filipiniečiai po vakarinių mišių renkasi į bendruomenes skaityti Bibliją. O rajonų lauko scenose yra atliekemi vaidinimai apie Jėzaus gyvenimą ir pasišventimą. Kai kuriose Filipinų provincijose vyksta didžiulės eitynės Jėzaus, Marijos, dvylika apaštalų bei kitų šventųjų statulų statulomis.
 

Didysis ketvirtadienis – Holy Thursday

 
Šventojo ketvirtadienio vakare vyksta Paskutinės vakarienės mišios su pėdų plovimo ritualu. Kojoms nuplauti yra pasirenkami vyrai, paprastai iš parapijos religinių organizacijų. Po mišių yra uždengiami altorius, sakramentas, religiniai atvaizdai.
 

Didysis penktadienis – Good Friday

 
Tai yra iškilminga diena, kai griežčiau laikomasi badavimo ir susilaikymo. Šią dieną ir yra atkartojami Jėzaus Kristaus nukryžiavimai. Tokiems ritualams mes patys nepritariam, nedalyvaujam nei kaip žiūrovai, todėl vaizdžiai ir su nuotraukomis papasakoti nepavyks. Tačiau internetas pilnas nuotraukų, video filmukų šio ritualo. Jeigu įdomu, galite susirasti ir pasižiūrėti.

Galime papasakoti tik tiek, kiek patys girdėjome ir žinome iš pasakojimų. Tai gana kruvinos apeigos, kuriose įvairaus amžiaus vyrai save nuplaka gana žiauriomis priemonėmis: bambukinėmis lazdomis, skutimosi peiliukais, stiklo gabaliukais ir pan. Sustiprinti kančias yra užpilama druska. Jie patys nešasi kryžius, o šalia yra persirengę Romos budeliai, kurie „padeda“ nešti kryžių. Po visų šių apeigų, vyrai yra prikalami iš tikrųjų su penkiolikos centimetrų viniais. Vėliau iškeliami kryžiai su prikaltuoju ir laikomi po kaitria saule ir su didžiuliu žaizdų skausmu.

Tokie nukryžiavimai kažkur nuo praeito amžiaus vidurio, kai rašytojas Ricardo Navarro teatralizuotame vaidinime, norėjo parodyti tikrą Jėzaus gyvenimą ir kančią. Tada grupė aktorių buvo iš tikrųjų prikalti. Vėliau tai tapo ritualu prieš Velykas, įtraukdamas vis daugiau ir daugiau žmonių.
 

Didysis šeštadienis – Black Saturday

 
Bažnyčia ir visi laikosi gedulo dėl Jėzaus mirties. Yra laukiama vėlyvo vakaro, kai Jėzus prisikels ir bus galima švęsti.
 

Velykos – Easter

 
Filipinuose Velykas pradeda švęsti vėlai vakare iš šeštadienio į sekmadienį. Tuomet prie vėlyvos vakarienės stalo būtinai renkasi visa šeima. Išvykę šeimos nariai – grįžta Velykų šventei, o maži vaikai yra keliami iš miegų, jog visa šeima būtų kartu prie Velykų stalo.

Velykos Filipinuose yra švenčiamos anksti. Prisikėlusio Kristaus ir Marijos statulos paimamos susitikti vėl viena su kita. Vyrai lydi Kristaus statulą, o moterys – Marijos. Po susitikimo yra švenčiama.

Čia taip pat yra perimta tradicija ieškoti velykinių kiaušinių. Jų ieškojimas yra organizuojamas šalia bažnyčių, namų.
 
Dalinamės tuo, ką patiems pavyko sužinoti apie Velykų tradicijas Filipinuose. Tačiau jų yra tikrai daug daugiau. Kiekviena provincija turi šiek tiek kitokių papročių, kur galima rasti daugiau teatralizuotų vaidinimų, daugiau Velykų šventimo ritualų.

Be autorės sutikimo teksto platinti bei kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.

read the rest

Mokykla Filipinuose

posted on kovo 22, 2018 by Žalia Rožė posted in Šeima

Pažindinomės, jaukinomės, pratinomės, mokėmės, rinkom savo mintis apie naujai pradėtą lankyti mokyklą Filipinuose, Bohol saloje. Kartu su vaikais dalinames savo mintimis ir išgyvenimais.

Mokyklos užsienyje, Filipinuose, Bohol saloje pasirinkimas

 
Panglao, Bohol salų užsieniečių šeimos praktiškai renkasi iš dviejų mokyklų, į kurias leisti savo vaikus mokytis. Jos abidvi yra privačios ir diegia kažkiek kitokią mokymo sistemą, nei paprastai valstybinėse mokyklose. Labai panašiai kaip ir Lietuvoje – mažesnis iki šešiolikos vaikų klasės (dažniausiai jos būna net per pusę mažesnės), kreipiamas didesnis dėmesys į vaikų pomėgius, skatinamas kūrybiškumas.

Turėjome rinktis iš dviejų mokyklų – Prodigy Discovery Playschool ir Bohol Child Head Start. Nuo Panglao salos - mūsų namų, antroji mokykla buvo arčiau. Taip pat pamatėme, jog pirmoji mokykla netoli dabartinio oro uosto (netrukus šį oro uostą uždarys) bei mieste. O pasibaigus pamokoms, nuo jos susidaro nemažos spūstys. Taigi vienareikšmiškai pasirinkome antrąją mokyklą Bohol Child Head Start. Ji yra tik penkiolika minučių kelio nuo mūsų dabartinių namų bei nesusidaro jokių kamščių vežant ir atvežant vaikus į/iš mokyklos. Rudenį kelsimės gyventi į kitus namus bei bus atidarytas oro uostas Panglao saloje, kurioje mes gyvename. Taigi kitais mokslo metais situacija gali pasikeisti.



Kalbant apie mokyklų pasirinkimus, prieš kelias dienas pamatėme plakatą, jog yra atidaroma nauja Montessori mokykla Panglao saloje, netoli namų, kuriuose planuojame gyventi nuo rudens. Kadangi tai nauja mokykla, kaip ir priklauso, planuojama pirmus metus mokyti priešmokyklinukus ir pirmos - trečios klasės vaikučius. Tas mums nėra labai gerai, nes mūsų vyresnioji duktė kitais mokslo metais bus šeštokė. O taip norisi, kad vaikai lankytų tą pačią mokyklą.
 
Tiek šios dvi privačios, tiek ir visos kitos čia esančios mokyklos, paremtos amerikietiška mokymo sistema – privalomas skautų būrelis, IQ testai. Pavyzdžiui, tik atėjus naujam vaikui į mokyklą, iš karto yra duodami IQ testai. Taip buvo ir mūsų vaikams. Vyresnioji duktė anglų kalbą šiek tiek jau buvo pramokus Lietuvojei, tačiau sūnus mokėjo tik kelis žodžius. Buvo labai įdomu, kaip jis jį išlaikys, kai nesupras, ko iš jo norima. Tačiau, didelei mūsų nuostabai, abudu vaikai testus išlaikė gerai ir abudu surinko daugiau nei vidutiniškai pagal savo amžių taškų.
 

Bohol Child Head Start mokykla

 
Bohol Child Head Start mokyklą lankome jau trečias mėnuo ir esame patenkinti savo pasirinkimu. Beje, liko paskutinės dienos mokykloje šiais mokslo metais, nes mokslo metai Filipinuose baigiasi balandžio pradžioje. Prasideda taip vadinamos vasaros atostogos iki birželio pradžios. Vietiniai gyventojai sako, jog balandis – gegužė yra karščiausi mėnesiai, todėl vaikų atostogos yra būtent tokiu laiku. Tiesą sakant, tai labiausiai mūsų šeimai nepatinkantis dalykas Filipinuose, nes planavome Lietuvos vasaros laiku atvykti aplankyti Lietuvą.
 

Priešmokyklinė (preschool) grupė Filipinuose

 
Sūnus Vakaris pradėjo lankyti priešmokyklinę klasę. Visa dienos veikla pasideda nuo 8.00 val iki 11.30 val. Per tą laiką jie ne tik pasimoko, bet ir užkandžiauja bei išeina į mišką pasivaikščioti. Veikla miške mūsų sūnui yra labai svarbi. Tris metus Lietuvoje lankėme darželį „Šviesos slėnis“ ten Vakaris valandų valandas praleisdavo lietuviškame miške, nepaisant koks oras. Taigi, miške sūnus jaučiasi labai gerai ir karstytis ant medžių, jam yra būtina.

Be miško lankymo jie vis tik turi daug mokytis. Kada jie viską suspėja? Mokosi gana stipriai ir daug. Žinių patikrinimo testai būna praktiškai kas savaitę. Kokius dalykus jie mokosi:

  • Matematika – skaičiuoja, sprendžia uždavinėlius iki dvidešimties.
  • Filipinų kalba – mokosi žodžius.
  • Anglų kalba – mokosi dalykus, kaip HIS HER, WE THEY, kas yra veiksmažodis, juos rasti ir pažymėti tekstuose.
  • Skaitymas – vaikai mokosi rišliai garsiai skaityti angliškas knygeles.
  • Gamta – gyvūnai, kokie jie yra, kur jie gyvena, jų kūno dalys. Viskas anglų kalba, tačiau turint galvoje, jog gyvūnai, apie kuriuos mokosi sūnus nėra mums visiškai įprasti (aštuonkojai, kalmarai, kriauklės, tam tikros rūšies karvutės – carabao, kirminai, driežai ir pan.), yra ką pasimokyti. Kartais ir azijietiškas – filipinietiškas požiūris į tam tikrus dalykus, mus pačius „išmuša iš vėžių“. Pavyzdžiui, balandis – mūsų sūnus teste pažymėjo, jog tai laukinis gyvūnas, tačiau tai buvo klaida – balandis yra naminis gyvūnas (pet).
  • Kompiuterių klasė – mokosi rinkti word‘o programa tekstus. Griežtai žiūri į didžiąsias raides, tinkamus tarpus po ženklų padėjimą.
Taip pat spėja kažką iškarpyti, nupiešti, nuspalvinti ir darbelių namo parnešti.
 

Vyresnės klasės

 
Duktė Smiltė pradėjo lankyti penktą klasę. Pirmas tris savaites, jos žodžiais tariant „voliojam durnių“. Dukra turi su kuo palyginti, nes paskutinėse pradinėse klasėse Lietuvoje tikrai turėjo „paprakaituoti“. O ir mokindamasi Vilniaus Ozo gimnazijoje nuotoliniu būdu tenka tikrai nemažai laiko skirti, jog viskas būtų laiku padaryta ir atsiskaityta.

Kokius dalykus mokoksi Smiltė:
 
  • Matematika – dažnai pasitaiko dalykų, kuriuos jau mokinosi Lietuvoje, bet ir yra naujų dalykų, kuriuos visai įdomu sužinosi.
  • Anglų kalba – mokosi taisykles, atlieka užduotis, rašo tekstus. Mokosi labai panašiai, kaip Lietuvoje mokykloje.
  • Filipinų kalba – nuo šių pamokų Smiltė kaip ir atleista. Būna šalia ir dažniausiai klausosi, kaip klasė diskutuoja kokiomis nors temomis.
  • Filipinų istorija – dėstoma irgi vietine kalba. Mokytoja Smiltei viską išverčia, todėl pakankamai įdomiais dukra pažindinasi su Filipinų istorija. Dažnai per šias pamokas stato spektakliukus, vaidina istorinius įvykius. Smiltė dažniausiai būna ispanė.
  • Mokslas, gamta – mokosi apie elektrą, žaibus, taifūnus, žemės sudėtį, žvaigždes, mėnulį. Šio dalyko pamokos ir mums – tėvams gana įdomios. Tiek daug informacijos apie taifūnus, jų rūšis,kokių lygių būna, ką kiekvienu atveju reikia daryti, kaip jiems pasiruošti ir panašiai niekur kitur nerasi.
  • Menai ir sveikata – muzika, dailė, kūno kultūra bei sveikatos pamokos viename. Žaidžia judrius žaidimus, piešia, mokosi fotografuoti, filmuoti.
  • Kompiuterių klasė – mokosi dirbti exel‘iu, powerpoint‘u, word‘u. Ruošia pristatymus, skaičiuoja, rašo.
  • Etika/tikyba – čia viename. Mokosi apie Dievą, kaip būti geras, ką reiškia geras elgesys.
  • Namų mokslas (home education) – tikriausiai panašiai kaip mūsų kažkada buvę „darbai“, dabar vadinasi „technologijos“. Čia mokosi gaminti valgyti (nuotrauka iš mokyklos, kai vaikai visą dieną gamino valgius, vėliau laukė tėvų ir juos vaišino), skaičiuoja šeimos biudžetus, diskutuoja kaip reikia taupyti. Sodina ir augina daržoves.


Po pamokų vyksta užklasinė veikla. Kažkur vežti vaikų į kitą miesto vietą nereikia. Viskas vyksta po vienu stogu. Vyksta šokių, menų, muzikos, sporto užsiėmimai. Kai kurie būreliai įeina į programą ir yra nemokami, už kai kuriuos reikia mokėti papildomai.
 
Reiktų paminėti, jog čia vadovėliai yra gana didelio formato ir pakankamai sunkūs. Kai pirmą kartą pamatėme su kokiomis kuprinėmis atvažiuoja vaikai, nepatikėjom jog ten tik vadovėliai. Tada buvo pirmadienis, galvojom, jog gal kai kurie vaikai atvyksta iš kur nors toliau ir nuo pirmadienio iki penktadienio čia tiesiog gyvena. Tačiau mes klydome – tose kuprinėse jie vežasi vadovėlius. Reikia pamatyti, kaip pirmokėlis „tempia“ tokią kuprinę ant ratukų. Čia kitokios kuprinės, be ratukų būtų nepakeliamos vaikams.


 

Apie mokyklos tradicijas

 
Kiekvieną pirmadienio rytą (jeigu nelyja) visa mokykla dalyvauja vėliavos kėlimo ceremonijoje. Gieda Filipinų Respublikos himną. Iškelia garbingai vėliavą. Mokyklos direktorės pavaduotoja pasako kalbą, pasveikina su prasidėjusia savaitę, palinki gerų mokslų, papasakoja, kas laukia ateinančią savaitę. Na o vėliau visi draugiškai pašoka pagal gana garsiai įjungtą muziką.

Kiekvieną penktadienį, po pamokų, vysta vėliavos nuleidimo ceremonija. Labai panaši į pirmadienio.

Filipiniečiai labai religingi. Tas jaučiasi kiekviename jų gyvenimo žingsnyje. Taip pat ir mokykloje mokslo diena, pamokos, renginiai, tėvų susirinkimai prasideda malda. Tai ne kažkokia speciali malda, o tiesiog iš širdies pasakyta padėka ir prašymas palaiminti šią dieną, renginį, susirinkimą.
 

Vaikų lūpomis

 
Vaikų paklausus, kas patinka šioje mokykloje, jų atsakymai buvo tokie:

Smiltė:

  • Patinka mokytojos. Net nesijaučia, jog jos yra mokytojos. Atrodo, jog tai draugės, su kuriomis gali net tiesiog pasikalbėti arba pažaisti žaidimus, „padurniuoti“.

  • Patinka įdomūs mokomieji dalykai, kurių nebuvo Lietuvoje. Pavyzdžiui, kompiuterių klasė, augalų sodinimas, šeimos biudžetavimas.

Vakaris:
 
  • Patinka, kad turiu draugų ir einam į mišką.

Paklausus, kas nepatinka, sulaukėme tokių atsakymų:

Smiltė:
 
  • Nepatinka mokyklos maistas. Jis visas filipinietiškas, dažnai kartojasi ir jau atsibodo.

  • Nepatinka, jog visą dieną klasėje veikia kondicionierius. Šalta, priplėkę, užsistovi kokie nors kvapai.

  • Nepatinka, jog kartais mokytojos bekalbėdamos angliškai, dažnai įterpia filipinietiškų žodžių, lyg niekur nieko. O aš nesuprantu.

Vakaris:
 
  • Nepatinka, jog per mažai būnam miške. Tik nueinam, sekundę pabūnam ir vėl einam mokytis.

  • Nepatinka, kai vaikai mane erzina, noriu mokytojai pasiskųsti, bet nežinau kaip. Trūksta anglų kalbos žodžių.

Paklausus mūsų – tėvų, apie šią mokyklą nuomonės, atsakytume taip:

Kai Lietuvoje abudu vaikus turėdavome vežti į du skirtingus Vilniaus kraštus (vieną į darželį, kitą – į mokyklą), kai reikėdavo atstovėti ištisas valandas kamščiuose, kai vaikų būreliai po pamokų būdavo „išmėtyti“ po įvairias Vilniaus vietas – mes čia Filipinuose viską turime po vienu stogu. Ir mums tas labai patinka! Tai labai savanaudiškas požiūris, bet manome jog vaikams čia yra gerai. Klasės mažos, mokytojai skiria daug dėmesio. Mokykla yra nedidelė, su uždaru kiemu, uždara bendruomene. Aišku, sunku priimti pasikeitimus, susirasti greitai draugų. Juk viskas vyksta ne gimtąja lietuvių, o anglų kalba. Negali visko išsakyti, ką norėtum. Be to čia vaikai yra šiek tiek kitokie. Dar nepažįsti jų kultūros, dažnai būna nedrąsu juos užkalbinti, o jiems - mus. Todėl adaptacija, tikrų draugų paieška nevyksta sparčiai.



Mokosi kažko naujo, ko nebūtų studijavę Lietuvos mokyklose. Sparčiai mokosi anglų kalbos. Išmoksta prisitaikyti prie aplinkos ir pažinti kitas kultūras.

Vienintelis dalykas, kuris mums vis kliūna, tai kiekviename mokyklos organizuojamame renginyje, susibūrime jaučiasi lengvas „bardakėlis“. Čia tikriausiai taip įprasta pas filipiniečius. Tikriausiai jų toks gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, vėliavos pakėlimo ceremonija. Lyg ir turėtų būti „atšlifuotas“ dalykas, nes vyksta kiekvieną pirmadienį, tačiau visą laiką toks jausmas, jog pirmą kartą. Tai mikrofonai neveikia, tai ne tą muziką įjungia, tai kažkas kažkur neaišku dėl ko laksto. Vaikai surikiuoti stovi. Atsibosta, pradeda žaisti...

Aišku, tai nėra Green School Balio saloje, kur vis dar turime svajonę, bet kelis metus joje pasimokyti.

Be autorės sutikimo teksto platinti bei kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.

read the rest

Viza į Filipinus

posted on kovo 08, 2018 by Žalia Rožė posted in Patarimai keliaujantiems

Vykstant į Filipinus, vienas aktualiausių klausimų – viza. Ar jos reikia? Kur ją pasidaryti?
 

Atostogos Filipinuose iki trisdešimt dienų

 
Europos Sąjungos piliečiams atvykus į Filipinus trisdešimčiai dienų, vizos darytis nereikia. Atvykus į šalį - Manilos ar Cebu oro uostą, visiems turistams reikia praeiti Imigracijos procedūrą. Lėktuve, prieš nusileidžiant į Filipinus, stiuardesės dalina imigracijos lapelius. Būtina šį lapelį užpildyti. Rekomenduotina dar lėktuve – bus patogiausia, be streso. Nusileidus, nebus patogios vietos tą padaryti.

Oro uosto migracijos pareigūnai dažniausiai paprašo pateikti skrydžio bilietus atgal iš Filipinų, kurių data turi būti ne vėlesnė nei trisdešimt kalendorinių dienų nuo atvykimo. Atitikę šiuos reikalavimus, turistai į Filipinus įleidžiami nemokamai  trisdešimčiai dienų. 

Jeigu planuojate keliauti po Filipinų salas šiek tiek ilgiau nei trisdešimt dienų, tuomet iš karto oro uosto migracijoje, galite gauti vizą papildomai dvidešimt devynioms dienom (iš viso penkiasdešimt devynioms dienoms). Ji kainuos apie 50 Eur.
 

Atostogos arba gyvenimas Filipinuose ilgiau nei du mėnesius

 
Turistams, sugalvojusiems pasilikti ilgiau nei trisdešimt dienų arba čia apsistojusiems gyventi ilgiau, reikės kreiptis į artimiausią Migracijos skyrių. Rekomenduojama pasilikus savaitei iki 30 dienų termino pabaigos, nuvykti į jau minėtą artimiausią Migracijos skyrių ir gauti vizą. 

Pirmą kartą, po trisdešimt dienų laikotarpio, viza išduodama dvidešimt devynioms dienoms. Kainuoja apie 50 Eur. Čia ta pati viza, kurią galima gauti iš karto atvykus oro uoste atvykus į Filipinus. 

Gyvenant ilgiau Filipinuose, mažesnėse salose, kas du mėnesius reikia  atvykti į Migracijos skyrių ir prasitęsdinėti vizą. Tai kainuoja apie 50 Eur vienam žmogui. Didesnėse salose, miestuose kaip Manila, Cebu, vizos yra pratęsiamos šešiems mėnesiams. Kaina apie 110 Eur vienam žmogui. Tokiuose dideliuose miestuose net yra agentūros, kurios periodiškai nuneša į migraciją pasą bei dokumentus ir pratęsia vizas.

Po pirmo pratęsimo dvejiems mėnesiams, yra  privalu užsisakyti ACR kortelę (Filipinų užsieniečių ID kortelė), kurią galima turėti vietoj savo paso, atsidaryti banko sąskaita Filipinuose, pasirašyti abonentinę mobilaus ryšio tiekimo sutartį ir kita. Ši ID kortelė kainuoja apie 55 Eur.  ACR kortelė galioja vienerius metus. Kas metus privalu užsisakyti ir gauti naują. 

Už vizos pratęsimo taisyklių nesilaikymą numatyta bauda 1.000 PHP (apie 20 Eur), nepriklausomai kiek dienų vėluojama.

Gyvenus Filipinuose daugiau nei dvejus metus ir panorėjus išvykti, reikia gauti migracijos leidimą. Jį išduoda tik Cebu arba Manilos miestuose.

Filipinuose be turistinių vizų galima būti ir turint kitos rūšies vizas. Jų dar neišbandėm, todėl apie jas kitą kartą.

read the rest

Filipinai lankytinos vietos - Bohol ir Panglao salos

posted on kovo 02, 2018 by Žalia Rožė posted in Kelionės

Filipinus sudaro daugiau nei septyni tūkstančiai salų. Atvykus čia rekomenduojame planuoti keliones po jas mažiausiai dvejoms savaitėms, nes čia pamatyti tikrai yra ką. Aplankius vienas salas pirmoje kelionėje, tikrai norėsite ir turėsite ką naujai aplankyti antroje kelionėje, o gal ir pasilikti čia ilgiau ;)
 

Filipinai lankytinos vietos - Bohol ir Panglao salos


Bohol sala – tai dešimta pagal dydį ir viena iš labiausiai turistų lankomų Filipinų salų. Čia gyvena maždaug vienas milijonas trys šimtai tūkstančių gyventojų. Šios salos gamta, gyvūnija yra išskirtinė, dėl ko turistai atvyksta į šią salą nors trumpam. Jeigu pastebėsite žemėlapyje, Bohol sala yra apsupta, apglėbta kitų didesnių Filipinų salų, dėl ko gamtos stichijų čia būna palyginti mažai. 

Bohol sala turi aplink save „prisiklijavusių“ salelių. Randame informacijos, jog jų yra net 75 – ios. Didesnės ir artimesnės būna sujungtos tiltais. Tos salelės vadinamos kaip Bohol salos provincijos. Beveik visi savivaldybiniai reikalai yra tvarkomi Tagbilarane – didžiausiame Bohol salos mieste. 

Panglao sala – viena iš šalia Bohol salos „prisiklijavusių“ salų, sujungta dviem tiltais. Panglao saloje yra apie aštuoniasdešimt  tūkstančių vietinių gyventojų bei manytume apie porą tūkstančių jau ilga laiką čia gyvenančių užsieniečių gyventojų.

Panglao turi be galo gražius balto smėlio paplūdimius bei gražią gamtą. Turistinė zona yra Alona Beach ir aplink ją. Čia daug viešbučių, restoranų, turistams pritaikytų parduotuvių. Toliau nuo šios vietos, pakankamai gražu, ramu, jauku. 

Iki 2018 metų vasaros didžiausiame Bohol salos mieste Tagbilarane veikė (ir vis dar veikia) vietinių skrydžių oro uostas. Vėliau atsidarys daug didesnis tarptautinis oro uostas Panglao saloje. Taigi prognozuojamas gerokai padidėjęs turistų srautas į šias salas. Visų pirma, oro uostas bus kelis kartus didesnis – galės vienu metu aptarnauti šešis lėktuvus, o iki šiol galėjo tik vieną. Taip pat naujasis oro uostas bus tarptautinis. Tai reiškia, jog turistai iš įvairių pasaulio šalių į Bohol, Panglao galės atvykti tiesiogiai, o ne per Manilą ar Cebu. 

Bohol ir Panglao salos mūsų šeimai yra mieliausios, gražiausios, čia pasirinkome ir gyventi. Visi salų kampeliai dar neišvažinėti, tačiau jau nemažai ką teko aplankyti ir įvertinti. Dalinamės savo sąrašu, ką rekomenduojame aplankyti Filipinuose – Bohol ir Panglao salose. 
 

Tarsyrai 

 
Dėl jų daugelis turistų atvyksta į Bohol salą bent kelioms dienoms, nes tokių unikalių gyvūnnėlių niekur kitur nepamatysi. Tarsyrai - tai tokie maži žvėreliai su labai didelėmis akimis. Jie yra vieni mažiausių primatų pasaulyje, puikiai šokinėja nuo medžio ant medžio. Įdomiausia, jog vienas nuo kito laikosi 5 metrų atstumu. Priešingu atveju susipyksta, susimuša. Savo didžiulių akių negali sukioti į šalis, tačiau jų kaklas visą galvą gali pasukti 180° į kiekvieną pusę, todėl puikiai mato į šalis. Tarsyrų akys puikiai mato tamsoje, o dieną jiems yra per ryšku ir dažniausiai būna užsimerkę. Todėl mums vietiniai rekomendavo eiti pasižiūrėti tarsyrų tarp 4 ir 5 valandos po pietų, nes tada jie bunda ir būna daugiausiai atsimerkę. Tikriausiai būtų geriausia eiti dar vėliau, tačiau šis muziejus dirba tik iki 16.45 val. 
 

Šokoladinės kalvos

 
Nuostabus nedidelių kalvelių vaizdas, kuris susiformavo prieš du milijonus metų. Tos kalvelės susiformavo jūros dugne, o vulkanas iškėlė jas į viršų. Per daugybę metų, jos apaugo, o sausuoju metų laiku įgauna rudą spalvą ir todėl yra vadinamos šokoladinėmis.
 

Pasiplaukiojimas Loboc upe

 
Viena įsimintiniausių ir įspūdingiausių vietų Bohol saloje. Pasiplaukioti Loboc upe galima dvejopai.

Pirmas būdas, tai pasiplaukiojimas gana nemažu laivu – plaustu, kurį stumia iš galo kateriukas. Viename tokiame laive telpa apie 50 žmonių. Pasiplaukiojimas trunka apie valandą. Jos metu plaukiant upe galima gėrėtis, žavėtis upės pakrantėmis, vaišintis švediško stalo tipo vietiniu maistu, gėrimais, groja gyva muzika. Kelionei įpusėjus, laivas - plaustas sustoja pakrantėje ir čia galima stebėti filipiniečių folklorinio ansamblio pasirodymą. Vėliau atplaukę turistai yra kviečiami kartu prisijungti kartu su jais šokti. Nuostabūs patyrimai, gera nuotaika – garantuota! Tiesa, kituose laiveliuose – plaustuose būna kitokios pramogos nei muzika bei šokiai su vietiniais. Kiek teko girdėti atsiliepimus, tai tiek vieni, tiek kiti tikrai linksmi ir įdomūs.

Antras būdas, išsinuomoti valtį su vairuotoju, tik savo šeimai ar draugų grupei. Valtis plukdina praktiškai tuo pačiu maršrutu, kaip ir pirmasis. Čia gyvos muzikos bei švediško stalo nebus. Tačiau nuplaukdins iki nedidelių klioklių. Čia sustos ir galėsite iššokti į upę ir tuškentis prie šių krioklių neribotą laiką. Tai irgi nepakartojamas jausmas ir atgaiva išsimaudyti prie krioklių. 



Taigi pasirinkite sau tinkamą Loboc upe pasiplaukiojimo variantą arba išbandykite abudu ir patirkite nuostabius įspūdžius!
 

Uolos, kriokliai su krištoliniu vandeniu maudynėms

 
Puikūs vaizdai ir gaivinanti vėsa vandenyje. Jeigu atvyksite prie uolų arba krioklių, kur galima išsimaudyti, nepraleiskite progos išsimaudyti.

Rekomenduojama uola Panglao saloje – tai Hinagdanan Cave. Vėsus krištolinis vanduo – puiki atgaiva garantuota!

Rekomenduojami kriokliai:
Busay kriokliai.
Jie yra visai netoli kabančių dvynių tiltų. 
Mag-Aso krioklys. Šis krioklys yra apie 19 km nuo Tagbilarano. Iki pačio krioklio teks paeiti keliukais bei palikti laipteliais.
Kawasan krioklys. Reikės iki jo vykti apie 22 km nuo Tagbilarano. Šie krioliai gali būti apžiūrėti Abatan upės kruizo metu.
Camugao Falls. Iki jo apie 22 km nuo Tagbilarano. Vienas aukščiausių krioklių Bohol saloje, apsuptas gražios augmenijos.
Can-umantad krioklys, Candijay. Jis yra toliausiai nuo Tagbilarano - apie 110 km, važiuojant link Andos. Tačiau tai aukščiausi kriokliai Bohol saloje, dėl kurių verta taip toli vykti ir tuo pačiu aplankyti Andą (apie ją straipsnio apačioje). Čia tuo pačiu pasigrožėsite ryžių terasomis.
 
Visų aplankyti per vieną dieną nepavyks, tačiau pasirinkti turėsite iš ko ;)
 
 

Bohol Bee Farm

 
Tai Panglao saloje esantis unikali vieta, kurioje yra viskas viename: apertamentai nuomai, restoranas, kavinė, parduotuvė, nardymo centras, duonos kepyklėlė, ledų, arbatos, užtepėlių, filipiniečių vietinių dalykų rankų darbo gaminimo vietos, bičių ferma, daržovių auginimo vieta. Viena didžiulė vieta, kur galima rasti daug pramogų.


 
  • Tai labai tvarkinga, jauki vieta norintiems tiesiog išgerti kavos, karšto šokolado, kokteilio;
  • Tai vieta, kur galima skaniai ir sveikai pavalgyti;
  • Tai vieta, kur augina daržoves ir iš jų gamina skanias salotas restorane;
  • Tai vieta, kur rūpinasi ekologija ir gamtos užterštumu. Jų naudojami šiaudeliai yra ne plastmasiniai, o popieriniai;
  • Tai vieta, kur gaminami patys skaniausi ledai Filipinuose. Ledus gamina iš kokosų pieno, be cukraus. Vietoj jo naudoja savų bitučių prineštą medų. Ledų yra įvairiausių skonių: kokoso, gėlių skonio, mango, duriano, medaus ir dar visokių kitokių. Bohol Bee Farm ledus galima rasti ne tik pagrindinėje jų fermoje Panglao, bet taip pat teko matyti einant į Alona beach taip pat ir pačiame paplūdimyje jų ledų kioskelius. Būtinai paragaukite, nes skonis nuodėmingas, o kaina juokinga – 1 euras. Dažniausiai paragavus, negali sustoti ;)
  • Tai vieta, kur galima atsigaivinti skaniausia lemongrass arbata;
  • Tai vieta, kur galima įsigyti skanių, sveikų, unikalių lauktuvių sau ir artimiesiems, kurie laukią jūsų namie.
Čia vyksta ekskursijos po Bohol Bee Farm. Vaikinukas linksmai ir įdomiai papasakos, kokius augalus, daržoves augina, ką iš jų gamina. Parodys gaminimo procesą. Na ir galiausiai, jeigu nelis, supažindis su filipinietiškomis bitutėmis. Jas netgi ištrauks iš avilio ir leis palaikyti. Ekskursijos kaina apie pusę euro – todėl tikrai nedvejokite ir užsisakykite. Įdomiai praleisite laiką bei daug ką noujo sužinosite.

 

Anda

 
Tai Bohol salos dalis, kuri pakankamai toli nutolusi nuo pagrindinių turistų lankytinų vietų. Apie 80 km nuo Tagbilarano į vieną pusę. Gal dėl to, čia lankosi gana nedaug turistų ir labiausiai  čia mėgsta atvykti pramogauti vietiniai filipiniečiai. 

Jeigu turite laisvą dieną Bohol, Panglao salose ir norite ką nors naujo išvysti, vykite į Andą. Važiuojant į ją turėsite progos ne kartą sustoti ir pasifotografuoti ryžių laukuose. Kadangi kelias į Andą tęsiasi šalia jūros, tai kartais vaizdai priminė Kroatiją. Na ne nuo aukštų kalnų vaizdai, tačiau vis tiek gražūs. Galų gale važiuojant link Andos, užsukite į aukščiausius krioklius Bohol saloje Can-umantad krioklys, Candijay

Ką veikti Andoje? Vienintelėje Filipinų vietoje, kur rodyklių kur ką pamatyti, kur nuvykti yra be proto daug. Net kartais atrodo, jog jų per daug ir net klaidina. Tačiau jomis vadovaujantis galima atrasti didžiausius, gražiausius balto smėlio paplūdimius, įvairių uolų su krištoliniu vandeniu išsimaudyti. 

Tikiuosi padėjome susidaryti pagrindinį kelionių maršrutą Bohol ir Panglao salose. Jeigu jūs turite papildyti savo patirtimi apie mūsų aprašytas vietoves, būtinai pasidalinkite komentaruose po traipsniu. Jeigu esate atradę tikrai įdomaus ir dar mūsų neaprašyto, būsime labai dėkingi, jeigu taip pat pasidalinsite komentaruose.

Na o visi keliautojai po Aziją renkasi facebook grupėje Keliaujų po Aziją ir dalinasi savo patirtimi, įspūdžiais, nuotykiais bei nuotraukomis.Prisijunk ir tu! ;)
 
Be autorės sutikimo teksto platinti bei kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.

read the rest

All for Joomla All for Webmasters