Menu

Gyvenimas Filipinuose - metai naujos patirties

18-11-08,
Šeima
sukūrė: Žalia Rožė
Metai, kai gyvenam Filipinuose. Koks tas gyvenimas šiltuose kraštuose? Ką naujo išmokom? Ką šie metai davė mūsų šeimai? Ką galėtume patarti žmonėms, šeimoms, norinčioms bent kurį laiką pagyventi toli nuo gimtinės?
 
Pamenu, kai buvo laikas, kai mūsų paklausdavo, kiek laiko gyvename Filipinuose. Atsakydavom – du, trys, penki mėnesiai. Jausdavomės lyg dar negalėdami save vadinti čia gyvenančiais. Peržengus šešerių mėnesių ribą, pradėjom jaustis labiau jau čia gyvenantys, nes „pusę metų“ arba „beveik jau metai“ skamba solidžiau nei vienas mėnuo.
 
Kai skridom gyventi į Filipinus, turėjome tiek daug baimių - o kas jeigu?... Turėjome kažkokį įsivaizdavimą, kaip galėtų atrodyti tas gyvenimas Filipinuose, tačiau supratome, jog negalima nieko numatyti. Tik atsargiai stebėjome kaip gi čia viskas bus? Kitaip tariant, išlipome iš savo komforto zonos ir laukėme iššūkių.

 

Ramesnis gyvenimas

 
Viena iš priežasčių, kodėl palikome savo gimtinę, tai noras ištrūkti iš beprotiškai greito gyvenimo tempo. Pavyko visu 100% ir daugiau.
Žmonės čia niekur neskuba. Nesvarbu, ar yra terminai, ar duotas pažadas, ar spaudžia šeimą nepriteklius, filipinietis niekur neskubės. Yra taip, kaip yra – ir taip yra gerai. Jeigu nepavyko laiku – na ir kas. Galima į susitikimą laiku neatvykti – nes ... lyja.
Ar to mes išmokome? Ar apskritai to įmanoma išmokti, kai iki to laiko dirbome darbuose, kur kiekviena minutė buvo svarbi, kur terminų nesilaikymas buvo nedovanotinas?
Tikrai nepasikeitėm, bet turėjome išmokti ramiai priimti, nesinervinti dėl amžino neskubėjimo, nepykti dėl staiga sustojusio automobilio eismo juostoje priešais mus tam, kad kioskelyje filipinietis nusipirktų cigarečių. Išmokome nebijoti sustoti ir mes – tiek gyvenime tiek kelyje, nes niekas čia nepyksta ir „nepypsi“, visi laukia arba ramiai apvažiuoja. Tai sukuria tam tikrą chaosą tiek gyvenime, tiek keliuose, bet ilgainiui tas chaosas ima patikti - tampi jo dalimi - išmoksti jame gyventi, važiuoti, daug šypsotis ir su visais sveikintis.
Išmokome turėti natūralų ir teisingą gyvenimo požiūrį. Nusišypsome ir suprantame, na iš tikrųjų, koks skirtumas, jog notaras į susitikimą vėluoja dvi valandas? Svarbiausia, jog iš viso atvažiavo, o jei neatvažiavo – atvažiuos rytoj. Tuo tarpu turėjome ramaus laiko pagalvoti apie gyvenimą, parašyti žinutę draugui Lietuvoje (jeigu po ranka buvo internetas).
Tačiau čia gyvenimas ramesnis ne dėl ne laiku atliktų darbų ar vėlavimų į susitikimus. Čia viskas panašu, kaip buvo Lietuvoje prieš 15-20 metų. O jūs, ar pamenat, jog tuo metu gyvenimas Lietuvoje irgi buvo ramesnis?
 

Dvidešimt metų atgal

 
Filipinus sudaro daugiau nei 7 tūkstančiai salų. Kiekviena skirtinga, bet tuo pačiu ir panaši. Čia yra didesnių miestų, kuriuose įsikūrusios tarptautinės kompanijos, kur žmonės gyvena ne mažesniu gyvenimo tempu nei Vilniuje.
Mūsų šeima rinkosi nuošalesnę vietą, kur daugiau gamtos, ramybės, šypsenų, nuoširdesnių žmonių. Mūsų pasirinktą Panglao (šalia Bohol salos) salą galima būtų pavadinti kaimu. Labai dideliu, su daug gyventojų ir turistų. Visai nepanašų į tuščią Lietuvos kaimą.
Panglao sala – tai vieta, kur mūsų šeima rado balansą tarp gyvenimo ir darbo, tarp skubėjimo ir ramybės, tarp gamtos ir civilizacijos dalykų. Jaučiamės lyg grįžę savo gyvenime dvidešimt metų atgal.
 

Užsieniečio filipinietiškas gyvenimo būdas

 
Daugybė migracijos skyrių Filipinuose, kurie turi darbo kiekvieną dieną, sako, jog šioje šalyje gyvena daugybė užsieniečių iš viso pasaulio. Ką jie čia atranda? Kodėl užsibūna gyventi ilgam ir negrįžta į savo gimtinę?
Be gero oro, pigaus pragyvenimo, draugiškų vietinių, čia gali pasijusti lyg pabėgęs nuo civilizacijos, nuo taisyklių bei griežto gyvenimo reglamentavimo, kiek tai įmanoma šiomis dienomis valstybėje.
Ar teko girdėti Filipinų prezidento Rodrogo Duterte žodžius: „I don‘t care if I burn in Hell for as long as the Poeple I serve live in Paradise“.


Vertimas: „Man nesvarbu, jog aš degsiu pragare, jeigu žmonės, kuriems aš tarnauju, gyvens rojuje“.
Negalime dar atsakyti, ar čia vietiniai gyventojai jaučiasi gyvendami kaip rojuje, juk kiekvienam rojus yra skirtingai suprantamas, tačiau užsieniečiai čia jaučiasi kaip rojuje.
Daugiau laisvės, mažiau taisyklių, mažiau kišimosi į gyvenimo reguliavimą, mažiau civilizacijos. Jokių ribojimų, kada gerti alkoholį, kokį maistą valgyti mokyklose, jokių ribojimų dėl automobilio išmetamų dūmų kiekio, jokių ribojimų, kiek žmonių važiuoja ant motorolerio.
Nevertinsime, ar gerai, kai užsieniečiai, pajutę laisvę, girti sėdasi už vairo. Nevertinsime, ar gerai, kai priešais tave važiuojantis džipas išmeta tiek dūmų, jog negali kvėpuoti. Nevertinsime, ar kūdikiui saugu važiuoti motoroleriu ant motinos rankų. Tačiau čia užsieniečiai jaučiasi laimingi, nesuvaržyti ir galintys laisvai daryti taip, kaip jie nori. Čia mokykloj mokytojai neatiminėja saldainių iš vaikų, o juos dalina, nes užsieniečių vaikai atrodo per liesi. Ir tokia laisvė visiems užsieniečiams iš vakarų – atrodo rojus. Tačiau reikia pačiam išmokti rasti pusiausvyrą tarp laisvės ir supratimo, ar tikrai galiu daryti viską, ko nedraudžia?
 

Iliuzija

 
Kai gyveni Lietuvoje, kur šalta ir niūru (bent jau žiemos laikotarpiu, kai nėra sniego), dažnas įsivaizduoja savo gyvenimo sunkumų, problemų kaltininkus būtent Lietuvos orą bei aplinką. Taip, tai labai svarūs momentai, tačiau nereikia tikėtis, jog išsikrausčius gyventi į šiltus kraštus, gyvenimas pats savaime pasikeis ir visos problemos ir sunkumai liks Lietuvoje.
Daugelis žmonių mums rašo, klausia apie gyvenimą Azijoje. Patys svajoja apie tai. Dažnai išgirsti, jog jie nori pabėgti nuo rūpesčių, nesutarimų su artimaisiais. Tikisi, jog pakeitus gyvenimo vietą, viskas pasikeis – vaikai staiga pradės klausyti ir būti supratingi tėvams, gyvenimas staiga nušvis šviesiausiomis spalvomis ir viskas savaime susitvarkys pagal įsivaizduojamą planą.
Kraustymasis į Filipinus (kaip ir į bet kurią kitą pasaulio šalį) – tai yra naujas gyvenimo etapas, tai lyg atvertėme naują knygą su naujais, švariais, baltais lapais. Kaip jūs ją rašysite, priklauso tik nuo jūsų pačių. Artimieji, šeima, vaikai ir net jūs pats – išliksite tokie patys. Jeigu iki naujo gyvenimo etapo vaikus kankino paauglystės etapas, kraustymasis į visiškai nepažįstamą šalį į jo gyvenimą atneš dar didesnės sumaišties. Jeigu prieš kraustymąsi jus kankino rutina, ilgainiui ir čia ji jus užklups. Jeigu ankščiau su daug kuo nesutarėt, tikrai atsiras su kuo nesutarsite ir čia.
Tačiau gyvenamosios vietos pakeitimas, o ypač taip toli ir į tokią egzotišką kraštą kaip Aziją – gera proga keistis ir keisti savo gyvenimą ne tik iš išorės, bet ir savo bei savo šeimos viduje. Lengviau bus rasti laiko daugiau bendrauti su savo paaugliais vaikais, suprasti jų vidinį pasaulį, tapti jo artimesniu draugu. Bus geras laikas paklausyti savęs ir išgirsti, ko iš tikrųjų nori iš gyvenimo. Gera proga pradėti sportuoti ir susidėlioti savo dienos ritmą, jog netaptų nuobodus. Bus geras laikas pradėti rašyti knygą, fotografuoti, tapyti, skaityti ar daryti kažką kitą – apie ką ilgai svajojote. Tai geras šansas daug ką pakeisti ir jeigu nusprendėte kraustytis gyventi kažkur labai toli, nepalikite įvykiams, aplinkybėms, aplinkiniams žmonėms sudėlioti jūsų gyvenimą. Pažįstame tokių, kurie neradę tinkamo užsiėmimo, įklimpo į alkoholio liūną. Tai pavojinga - nieko neveikimas ir kasdienis alaus ar pigaus Romo gurkšnojimas su kitais užsieniečiais gali baigtis priklausomybė ir problema. Kai rytoj nereikia į darbą, kai gali vairuoti išgėręs, kai kasdien gyveni tarp turistų gyvenančių atostogų ritmu... reikia būti labai atsargiems ir stebėti savo naujus įpročius. Tačiau nepaisant to, tai laikas, kai galite imti gyvenimą į rankas ir pagaliau pradėti gyventi iš tikrųjų.
 

Draugai

 
Dar vienas reikšmingas dalykas, kurį supratom per šiuos metus – tai draugai. Pasiilgstame visus palikę Lietuvoje, džiaugiamės atradę čia naujų. O taip pat, kaip niekad per visą mūsų gyvenimą atsisijojo tikrieji draugai bei tiesiog šalia buvę tariami draugai.
 
Esam laimingi visa šeima, jog išėjome iš savo komforto zonos, jog suradome drąsos ir išvykome ieškoti naujų gyvenimiškų patirčių. Džiaugiamės, jog pasirinkome Filipinus. Čia - lyg mažoji Amerika arba dar kitaip – neturtinga Amerika. Bet vis tik Amerika ;)


Be autorės sutikimo teksto platinti bei kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.

...

Ką pamatyti Stambule, kai turi tik vieną dieną

18-08-29,
Kelionės
sukūrė: Žalia Rožė
Šį kartą į Filipinus skridome per Stambulą. Iki kito skrydžio į Filipinus turėjome apie dvylika valandų. Taigi reikėjo tas valandas išnaudoti naujai pažinčiai su Stambulu.
 

Stambulo oro uostas

 
Kadangi tai buvo jungiamasis skrydis, didžiausius lagaminus turėjo oro linijos. Dėl jų nesirūpinome, tik rankines kuprines norėjome palikti ir jų nesinešioti kartu su savimi. Bandant atrasti kuprinių saugojimo vietą, supratome, jog turkų anglų kalba ne tokia, kaip filipiniečių ir teko šiek tiek pavargti kol išsiaiškinom. O gal reikėjo tiesiog kalbėti rusiškai, bet kažkaip jau buvome atpratę...
Taigi beveik prie išėjimo iš Stambulo oro uosto, radome vietą, kurioje už beveik 4 eurus saugo nedidelę kuprinę. Už brangiau – didesnes.
 

Stambulo metro žemėlapis

 
Norėjom nuvykti į Stambulo centrą, kur galėtume pamatyti ką nors įdomaus bei pajusti Stambulo dvasią. Į centrą vykome metro su vienu persėdimu. Iš oro uosto važiavome iki Zeytinburnu stotelės. Persėdę į mėlynos spalvos metro liniją, važiavome iki Sultanahmet. Tokiu mūsų pasirinktu maršrutu labai džiaugėmės, nes pamatėme, pajutome, suradome tai, ko ir ieškojome.
 

Stambulas – šilta mūsų šeimos pažintis

 
Stambule lankėmės pirmą kartą, nors Turkijoje jau esame buvę prieš penkiolika metų. Labiausiai įsiminė skaniausios šviežiai spaustos apelsinų sultys. Jos mus ir pasitiko aikštėje prie Mėlynosios mečetės.
Gana didelė stiklinė – beveik vienas euras. Gėrėm pasigardžiuodami, nes nei Lietuvoje, nei juo labiau Filipinuose tokių sulčių nerasi. Būsite Turkijoje, pamatysite tokias vietas – nepraeikite neatsigaivinę ir negavę didelės vitamino C dozės.
 

Mėlynoji mečetė – Sultan Ahmet Mosque

 

Į mečetę turistus leidžia tik tada, kai nevyksta jų pamaldos. Būtinai reikia moterims prisidengti plaukus bei nuogus pečius ir jeigu suknelė aukščiau kelių, o vyrų kelnės nedengia kelių, reikia mautis sijoną. Tikrai savo drabužių galite nasiruošti ir nesinešti arba specialiai tam nesirengti – viską ten duoda.
Į pačią mečetę negalima įeiti su batais. Tačiau ir būtų nuodėmė ant tokių minkštų, švelnių kilimų statyti koją su murzinu, kelionių išvargintu ir viso pasaulio dulkių prisirinkusiu batu.
Mečetė paliko didingą įspūdį ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Taigi, jeigu lankysitės Stambule ir turėsite nedaug laiko, jo pažintį pradėkite nuo Mėlynosios mečetės.
Kai mes atvykome, tuo metu vyko jų pamaldos ir turistai nebuvo įleidžiami. Teko palaukti. Tačiau laukimo laikas neprailgo, nes aplinkui aikštės, gatvės maistas (kepti kaštonai, kukurūzai, bandelės, šviežiai spaustos sultys), mažos gatvelės, kavinukės su turkiškais skanumynais – tikrai jus užims ir tuo pačiu bus malonu pajusti turkišką dvasią.
 

Turkiški saldumynai bei prieskoniai

 
Grįžtant link oro uosto, paėjėjus kelias stoteles, prieisite Grand Bazar (Didysis turgus). Tik pasistenkite į jį užsukti kuo ankščiau, nes jis užsidaro vakare, temstant.
Turkiškas turgus neprilygs jokiam kitam turgui. Visų pirma, savo gausa – saldumynai, prieskoniai, odos, kailio gaminiai, kvepalai. Akys raibsta, visko norisi...
Visų antra, turkų sugebėjimais parduoti. Jeigu iki turgaus vaikščiojom po gatveles, aikštes, kur irgi vyko prekyba saldumynais, prieskoniais, kilimais ir kitais turkiškais niekučiais, čia niekas įkyriai nesiūlė ir nesikabino pirkti. Tik įkėlus į turgų koją, supranti, jog tikrai patekai į turgų. Siūloma įkyriai viskas, net ir sakant, jog kailiniai visiškai nedomina, nes gyvename Filipinuose. Vis tiek jie ras šimtą ir dar vieną argumentą, kodėl tie kailiniai yra mums reikalingi net gyvenant Azijoje.
O netyčia akiai „užsikabinus“ už kažkokio daikto ir dar paklausus kainos – su tavimi pradės kalbėti visokiomis kalbomis, kaina kris iki absoliučių žemumų. Tai toks turkiškas turgus. Puiki vieta savotiškai pramogai, tačiau vaikams tai visiškai nepatiko...
 
Stambulo pažintis buvo labai maloni ir šilta su gerais prisiminimais, kai prieš penkiolika metų keliavome į Turkiją. Tai buvo pirmutinė kelionė, kuri mūsų šeimą įkvėpė toliau keliauti, plėsti akiratį ir nesėdėti vienoje vietoje.

Ir kai pagalvoji, kai prieš penkiolika metų tokia kelionė buvo labai tolima, egzotiška ir kažkas nepaprasto, dabar tai yra tik kelionės dalis – persėdimo iš vieno lėktuvo į kitą vieta. Atrodo ta Turkija taip arti Lietuvos tiek skrydžio prasme, tiek nesvetimiškumo prasme – atvykę jautėmės kaip namie.

...

Kaip apsisaugoti nuo uodų Filipinuose?

18-06-27,
Patarimai keliaujantiems
sukūrė: Žalia Rožė
Ar yra Filipinuose uodų? Kokios priemonės nuo uodų yra geriausios? Kokiomis uodų platinamomis ligomis galima susirgti ir kaip nuo jų apsisaugoti? Panašių klausimų sulaukiame iš keliautojų, kurie planuoja vykti į Filipinus, Aziją.
 

Uodai Filipinuose

 
Kadangi Filipinų klimatas yra tropinis, čia gana karšta ir drėgna – uodams tokios oro sąlygos yra idealiausios gyventi bei daugintis. Tačiau iš savo gyvenimo patirties Filipinuose, galime pasakyti, jog šių vabzdžių atrodo mažiau nei Lietuvoje.

Dienos metu Filipinuose iš tiesų pakankamai karšta ir net uodai nekiša savo nosių (tiksliau čiulptuvų). Tačiau jie iš karto pasirodo, kai pradeda leistis saulė. Gal tuo metu jiems ne taip karšta, gal ne tokia aktyvi saulė, bet leidžiantis saulei, jie smarkiai atakuoja. Tokios jų atakos vyksta apie pusvalandį, kol visiškai sutemsta. Ir viskas – daugiau jų nesimato ir galima ramiai sėdėti terasoje, pasivaikščioti lauke, mėgautis šiltu vakaru Filipinuose. Nereikia visą laiką mojuoti rankomis, degti nuo uodų spirales, purkšti purškalus, kaip dažnai būna vasaros vakarais Lietuvoje.

Vietiniai gyventojai, kurie savo namuose neturi apsaugos nuo uodų ant langų – tinklelių, pasakoja, jog tiesiog saulėlydžio metu, namuose užgesina šviesas, uždaro langus, jeigu tokie yra. Sutemus, vėl viską atidaro. Tokiu būdu išvengia uodų atakos į namus.

Tiesa, reiktų paminėti, jog vietose, kur nėra erdvu, kur renkasi drėgmė, uodų bus visada. Dažniausiai tokios vietos būna vietinių gyventojų kiemai, apsodinti daugybe krūmų, aukšta tvora. Uodai slepiasi nuo karščio, saulės, o tokios vietos jiems puiki vieta. Todėl rinkdamiesi viešbučius ne tik Filipinuose, bet ir bet kurioje kitoje Azijos šalyje, žiūrėkite, jog jie būtų atviri, gerai vėdinami, be aukštos tvoros, kur patektų saulės spinduliai, ne per daug užsodintas kiemas krūmais.
 

Apsauga nuo uodų namuose

 
Kitas uodų atakavimo metas – naktis. Rinkitės apartamentus gyventi Filipinuose tik tokius, kurių šeimininkai rūpinasi savo svečių ramiu miegu ir kambariuose yra uždėta apsauga nuo uodų ant langų – tinkleliai. Beje, tie tinkleliai suteikia saugumo ir nuo kitų egzotinių gyvių, kaip driežai, gecko.

Kartais net ir patalpose, kur yra įrengti tinkleliai, įsiveisia uodai. Jie dauginasi, kur užsistovi vanduo, drėgmė. Dažnai tai būna virtuvėje po kriaukle arba vonios kambarys. Einant miegoti uždarykite vonios duris, jog iš ten nepriskristų uodų. Na o tokiu atveju labai pagelbėja elektrinės lempos, kurios traukia uodus ir kitus vabzdžius į save, o viduje elektros silpna srovė juos nutrenkia. Gal ir žiauriai skamba, bet tikrai labai gerai veikia. Ji mus išgelbėjo, kai mūsų filipinietiškuose namuose buvo įsiveisę uodų ir neleido naktimis ramiai išsimiegoti. Tokia priemonė nuo uodų tinka ir lauke, kai būna pirmoji uodų ataka.



Filipinuose tokios lempos yra labai populiarios. Pradedant nuo tiesiog įsukamų vietoj įprastinių lempučių, bet ir didelių pakabinamų ar pastatomų ant grindų.

Priemonės nuo uodų

 
Tiek Lietuvoje, tiek Filipinuose galima įsigyti visokių žvakių, purškalų nuo uodų, kurie tikrai atbaido uodus, tačiau nuo jų ir patiems net sunku kvėpuoti. Mūsų šeimai geriausia priemonė nuo uodų yra Baby Anthyllis losjonas, kuris yra natūralus, malonaus kvapo ir tinka vaikams.

Dažniausiai prasidėjus uodų atakai, mes jau įpratome tuo metu pasislėpti namuose. Tačiau, jeigu vis tik koks nors uodas spėjo įgelti ir dėl to sukėlė niežulį – pirmutinis tepalas nuo uodų įkandimo bei niežėjimo – Baby Anthyllis losjonas. Savyje jis turi raminančių savybių, kurių neteko pastebėti kituose tepaluose. Net vaikai, įgėlus uodui ar įkandus skruzdėlėms (beje, kurios daug dažniau įkanda, nei uodai, bet apie jas kitame pasakojime), iš karto puola patys teptis Baby Anthyllis kremuku, nes žino, jog iš karto sumažės niežulys.

 

Ar verta bijoti uodų sukeliamų ligų ir atsisakyti kelionės?

 
Uodų sukeliamų ligų Azijoje yra nemažai, tačiau su jomis ligomis kovojama profilaktiškai, yra naikinamos uodų lervos, todėl šiomis dienomis ne taip dažnai jomis yra sergama. Taip, visada yra rizika susirgti viena iš aprašytų ligų, tačiau tokia pati rizika susirgti Lietuvoje erkių nešiojamomis ligomis. Ar dėl to neinate į Lietuvos miškus grybauti?

Ligos dažnu atveju nemirtinos, tik iš aprašymų ir žmonių pasakojimų atrodo labai sunkios ir geriau jomis nesirgti. Todėl reikia neleisti uodams jums įgelti – naudoti tepalus nuo uodų, lankytis švariose, gerai vėdinamose, saulės spinduliams pasiekiamose vietose. Tačiau keliaudami tikrai neįsitempkite ir nepanikuokite, jeigu jums įgėlė uodas. Tai tikrai nebūtinai tas ligos nešiotojas ;)

Šio straipsnio tikslas – atkreipti dėmesį į uodus keliaujant ne tik po Filipinus, bet ir po kitas pasaulio šalis. Pasirūpinti nuo uodų apsaugos priemonėmis. Tačiau tikrai nebijokite ir kiekviename žingsnyje neįsivaizduokite, jog kiekvienas uodas kokios nors sunkios ligos nešiotojas. Apie ligas pateikėme informaciją, jog žinotumėte ir pajutę panašius aprašytus simptomus, nenumotumėte ranka, o atsakingai sirgtumėte, taisyklingai simptomiškai gydytumėtės ir persirgtumėte be komplikacijų.

Prieš važiuodami gyventi į Filipinus, susipažinome su šioje šalyje esančiomis ligomis. Čia gyvenančių užsieniečių bei vietinių klausinėjome ir vis klausinėjame, ar teko jomis sirgti. Iš tikrųjų retas užsienietis, kuris yra persirgęs. Visi, kurie sirgo buvo Dengės karštine. Su kitomis ligomis neteko susidurti.

O be to, kaip jau rašėme straipsnio pradžioje, uodai Filipinuose mažiau įkyrūs nei Lietuvoje. Atrodytų jų čia mažiau nei tėvynėje. Todėl dažnas keliautojas po Filipinus pasakoja, jog taip nei karto ir nepanaudojo savo apsaugos priemonių nuo uodų. Tačiau tokias priemones vis tiek rekomenduojame turėti ir naudoti.

Uodų sukeliamos ligos Azijoje

 
Filipinuose, beje kaip ir visame pietų, pietryčių Azijos regione, vis tik reikia vengti uodų ir jų įgėlimų, nes jie platina įvairias ligas, kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje - erkės.

Pagrindinės uodų nešiojamos ir užkrečiamos ligos yra dengė (Dengue) karštligė, Čikungunijos (Chikungunya) virusas, Japoniškasis encefalitas (Japanese encephalitis), maliarija.



Dengė karštligė - sukelia panašius į gripą simptomus, stiprius raumenų, sąnarių, galvos skausmus. Išberia pilvo sritį, kojas, rankas, pykina, vemiama. Padidėja limfmazgiai bei kepenys.

Šios ligos židiniai yra vietos, kuriose yra nešvarus užsistovėjęs vanduo, didelė koncentracija žmonių, nesilaikoma higienos. Dengė karštligę sukėlėjus perduoda uodai, kurie kanda žmogui dienos metu, kas yra labai neįprasta palyginti su kitais uodais. Tai plačiai paplitusi pasaulyje liga. Ją taip pat galima susirgti ne tik Azijoje, bet ir pavyzdžiui, Egipte.

Susirgus dangė karštine, gydymo nėra. Vartojami karštį mažinantys vaistai. Negalima vartoti aspirino ir salicilatų, nes jie gali sukelti kraujavimą į skrandį. Galima vartoti paracetamolį. Reikia gerti daug skysčių bei ilsėtis.

Teigiama, jog asmenims, sirgusiems šia liga, susidaro imunitetas, tačiau tikrai teko girdėti, jog yra žmonių, kurie šia liga sirgo ne vieną kartą. Skiepai yra, tačiau vis dar atliekami tyrimai, ar jie atneša daugiau naudos, ar žalos. Pasiteiravus šeimos gydytojų Lietuvoje apie šią vakciną, gydytojai rekomenduoja pasiskiepyti. Reiktų susiplanuoti, iš anksto užsisakyti vakciną ir pasiskiepyti.

Čikungunijos virusas. Šis virusas labai panašus į dengė karštligę – panašūs simptomai, o ir juos perneša tie patys uodai. Simptomų gydymas toks pats: gerti daug skysčių, vartoti vaistus, kurie palengvina karščiavimą bei skausmą, ilsėtis.

Tačiau tai dvi skirtingos ligos. Čikungunijos virusas yra šiek tiek lengvesnis – rimtų komplikacijų bei mirčių pasitaiko retai. Vakcinos nėra.

Japoniškasis encefalitas. Ši liga taip pat pasireiškia dideliu karščiavimu (iki 41 ºC), vargina galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, raumenų skausmas. Retais atvejais sutrinka sąmonė, kartais ištinka koma, būna traukulių. Ligos gydymas taip pat simptominis. Labai retu atveju baigiasi mirtimi, tačiau gali pasireikšti visą gyvenimą trunkantys neurologiniai defektai – kurtumas ir pan.

Šios ligos vakcina yra, tačiau vėl gi ji sukelia nemažai nepageidaujamų reakcijų, dėl ko iškyla klausimas, ar atneša daugiau žalos, ar naudos. Taip pat ši liga nėra taip plačiai paplitusi, kaip aukščiau aprašytos ligos.

Maliarija. Sergant šia liga iš pradžių pasideda šalčio krėtimas, vėliau labai staigiai pakyla aukšta temperatūra, troškina, oda pasidaro sausa ir karšta, veidas parausta, kartais atsiranda traukuliai, kliedesys, sąmonės pritemimas. Karščiavimas tęsiasi 3–4 valandas, po to temperatūra krinta, ligonis gausiai prakaituoja, jaučia silpnumą.

Siekiant išvengti maliarijos, patartina prieš kelionę apsilankyti pas gydytoją ir pradėti vartoti vaistus nuo maliarijos sukėlėjų. Tačiau prieš vykstant į Filipinus ar bet kurią kitą Azijos šalį, pasidomėkite, ar toje konkrečioje vietoje yra rizika susirgti šia liga. Pavyzdžiui, Filipinuose su šia liga daug dirbama profilaktiškai, todėl daugelių vietų, pavyzdžiui, kaip saloje kurioje mes gyvenam – Bohol, maliarijos rizikos laipsnis yra labai žemas.


Pasidalinkite komentarais apie savo patirtis apie uodus, keliaujant po Azijos šalis. Gal iš skaitytojų bus kas susidūręs su aprašytomis uodų nešiojamomis ligomis? Pasidalinkite komentaruose, kaip praėjo liga? Gal turite daugiau informacijos apie ją arba patarimų, kaip išvengti šių ligų. Būsime visi labai dėkingi ;)

Jeigu keliaujate, gyvenate ar planuojate keliauti po Aziją, prašome prisijungti prie facebook grupės Keliauju po Aziją. Čia dalinamės savo kelionėmis po Filipinus ir kitas Azijos šalis. Klausiam patarimų, rekomendacijų, dalinamės patirtimi. Prašome prisijungti ;)

...

Be ko neišgyventume Filipinuose

18-05-17,
Patarimai keliaujantiems
sukūrė: Žalia Rožė
Dažnai sulaukiame klausimo, ko labiausiai pasiilgstam gyvenant Filipinuose? Kai tik atsikraustėme čia gyventi, jau pirmais mėnesiais supratome, jog labai pasiilgsime savo šeimos, artimų žmonių, draugų, buvusių kaimynų.

Sunkiausias momentas prasidėjo apie ketvirtą čia gyvenimo mėnesį. Toks jausmas, jog tuo metu įvyko kažkoks lūžis. Net ir gyvenant tokioje puikioje šalyje kaip Filipinai, kur visi aplinkui draugiški, paslaugūs, besišypsantys, vis tiek tuo metu net šiek tiek pradėjo nervinti. Supratome, jog tai tik artimųjų pasiilgimas, o šalis ir joje gyvenantys žmonės niekuo dėti.

Taigi ties ketvirtu mėnesiu įvyko lūžis. Buvo tuo metu gana sunku. Vaikai norėjo daug bendrauti su seneliais, draugais, o ir patys daug rašydavome žinučių, skambindavome artimiesiems. Tiesą sakant, daugiau bendravome nei gyvenant Lietuvoje.

Jau prieš išsikraustant į Filipinus, buvome sau išsikėlę tikslą, rasti gerą ir nebrangų būdą bendrauti su Lietuva. Tiek artimaisiais, tiek darbo reikalais, nes Filipinuose toliau dirbame nuotoliu būdu.
 

Puikus ir nebrangus alternatyvus skambinimo būdas

 
Visi žinome populiarius alternatyvius skambinimo būdus, tokius kaip: Facebook Messenger, Viber, Whatsapp, Signal, Telegram ir panašiai. Tačiau pagrindinė jų problema yra ta, jog jos viena su kita yra nesuderinamos. Reikia turėti begalę programėlių, jog galėtum paskambinti norimam žmogui ir bandyti atspėti kokia programėle jis naudojasi. Pasitaiko, jog reikia darbo reikalais skambinti nepažįstamam žmogui arba valstybinėms institucijoms, bankams, kurie neturi jokios panašios programėlės.

Prieš išvykstant, mūsų šeima numatė šia problemą, todėl pasirūpinome sprendimu, kuriuo trumpai norėtume pasidalinti su mūsų skaitytojais – keliautojais, kuriems gali būti tas aktualu ir tuo pačiu sutaupyti pinigų.

Atradome įmonę UAB Teleksas įmonę, kuri siūlo įvairių tarptautinių telefonijos sprendimų. Mums aktualiausi buvo tie, kuriais galėsime naudotis būdami Azijoje.

Telex.lt pasiūlė mums puikų sprendimą. Per lietuvišką virtualų GSM telefono numerį, kuriam neduodama SIM kortelė, galime:

  • 1) per specialią programėlę telefone galime sulaukti skambučių iš Lietuvos. Skambinantieji skambina tuo suteiktu virtualiu lietuvišku numeriu mums ir moka įprastais savo skambučių tarifais. Jeigu jie net nežino, jog mes esame Filipinuose, jie to net nepajus. Na o mums reikia būti aktyvavus savo telefone programėlę ir būti prisijungus prie interneto. Kuo geresnis interneto ryšys, tuo geriau;
  • 2) taip pat per šią programėlę galime skambinti patys į visus Lietuvoje esančius numerius. Tiek į mobilius, tiek į fiksuotus. Šiuo atveju nenaudojame jokių Filipinuose telefono operatorių paslaugų ir jam nieko nemokame. Vėl gi – pagrindinė sąlyga būti prisijungusiam prie gero interneto ryšio.
Taigi su šia viena programėle jaučiamės lyg būdami Lietuvoje – galime laisvai skambinti ir priimti lietuviškus skambučius. O tam neišleidžiam daug pinigų.

Labai džiaugiamės, jog atradome tokią paslaugą. Jos dėka tikrai sutvarkome daug darbų, reikalų Lietuvoje, o svarbiausia – galime bendrauti su savo šeima ir artimaisiais. Aišku, tai ne tiesioginis, gyvas bendravimas, kurio neatstos kalbėjimas telefonu, tačiau tikrai jaučiamės neatitrūkę nuo savų. Žinome kuo jie gyvena, pasakojame apie save ir tas didžiulis atstumas atrodo daug mažesnis.

Visada laukiame pas mus svečiuose tiek artimųjų, tiek draugų, tiek pažįstamų ir nepažįstamų Filipinuose. Taip džiugu jus čia pamatyti, su jumis susipažinti, o jeigu dar atvežate kažko lietuviško, kaip pavyzdžiui, grikių maišelį, esame devintame danguje!

P.S. Norėdami gauti daugiau informacijos apie virtualų lietuvišką numerį, kuriuo galite skambinti ir priimti skambučius iš Lietuvos kur bebūtumėte, skambinkite Sauliui iš Telex.lt numeriu +370 (686) 88 588 arba +370 (630) 00 669. Su slaptažodžiu „green rose“ gausite specialią nuolaidą.

O jeigu jau kas nors naudojasi šiomis paslaugomis, pasidalinkite komentaruose savo patirtimi.

...

Mango float‘as – skaniausias desertas Filipinuose

18-05-15,
Pasaulio virtuvė
sukūrė: Žalia Rožė
Ar mėgstate pasigaminti Tinginį? Jeigu taip, tai jums patiks filipinietiškas mango float‘as. Gamybos trukmė ir sudėtingumas panašus į Tinginio, o ir skonis tiek vieno, tiek kito – ypač patinka vaikams.

Mango float‘as Filipinuose yra populiarus tarp vietinių šeimininkių, o ir tam tikrose vietose jų galima įsigyti ir turistams. Kai atradome šį filipinieišką desertą, ilgai negalėjome atsivalgyti, kol vieną dieną sugalvojome jo patys pasigaminti. O be to juk dabar mangų sezonas. Šio vaisiaus kaina apie vieną eurą už kilogramą, o skonis skaniausias, saldžiausias per visus metus.

Atvykusiems pas mus į Filipinus, į svečius, stengiamės pavaišinti šio deserto. Kas ragavo, visi gyrė ir sakė, jog šio skonio pasiilgs grįžus namo.

O dabar tesim daugeliui mūsų svečių duotą pažadą ir dalinamės šio deserto receptu. Pabandykite pasigaminti mango float‘ą Lietuvoje ir prisiminsite savo atostogas Filipinuose arba pasijusite lyg šioje nuostabioje Azijos šalyje ;)
 

Filipinietiško deserto receptas

 
Mango float‘ui reikės:
  • Daug mango – kuo daugiau šio vaisiaus, tuo skaniau ir tuo didesnis desertas gaunasi ;)
  • sausainių – Lietuvoje pagal skonį labiausiai atitinka Selga sausainiai. Tačiau galite naudoti ir kitokius sausainius, kuriuos mėgstate ir kuriuos galima lengvai sutrupinti. Gali būti šokoladiniai;
  • kondensuoto pieno;
  • grietinėlės.
Gaminimo būdas labai paprastas:

Mango nulupkite ir supjaustykite plonais ir nedideliais (arbatinio šaukštelio dydžio) gabaliukais.

Kondensuotą pieną ir grietinėlę pilkite į kokteilinę. Kiek pilsite grietinėlės, tiek pat ir kondensuoto pieno. Įdėkite ir vieną mango. Grietinėlė ir kondensuotas pienas susiplaks su mango, desertui suteiks puikų skonį.

Sausainius sutrupinkite. Kuo smulkesni bus trupiniai – tuo skanesnis mango float‘as.

Deserto paruošimo būdas

Imame indą. Galime imti desertinius indelius ir ten ruošti desertą kiekvienam asmeniui atskirai arba imti didesnį indą (šeimyniškai, ūkiškai) ir ten sluoksniuoti.

Pirmas sluoksnis – trupinti sausainiai.

Antras sluoksnis – pjaustyti mango.

Trečias – pilame grietinėlės ir kondensuoto pieno su mango mišinį.

Na ir kartojame visus sluoksnius vėl iš naujo. Sluoksniuojame kiek norime ir kiek turime pasiruošę produktų.

Paskutinis - viršutinis sluoksnis turi būti trupinti sausainiai. Pasilikite pačius smulkiausius sausainių trupinėlius.



Paruoštą desertą, dėkite į šaldytuvą ir palaikykite mažiausiai 3-4 valandas. Skaniausias, kai šaldytuve pastovi per naktį. Arba pagaminkite ryte, jeigu norite pasmaguriauti mango float‘u vakare.

Skanaus!!!

Daugiau apie filipinietiškus patiekalus skaitykite straipsnį Filipinų virtuvė.

...

All for Joomla All for Webmasters