Menu

Knyga Slaptas 4 moterų dienoraštis

17-07-06,
Pozityvios mintys
sukūrė: Žalia Rožė

Turėjau svajonę parašyti knygą. Apie meilę, gyvenimą, apie šeimą. Apie tikslų siekimą, apie sunkius gyvenimo momentus, po kurių visada žmogus atsistoja ir vėl drąsiai žengia savu gyvenimu. 

Svajonės pildosi

Ir štai! Svajonės pildosi! Ta knyga, jau mano rankose.

Su kitomis trijomis žaviomis moterimis esu knygos bendraautorė. Visos mes keturios kartu atskleidėme, koks be galo įdomus, sunkus ir prasmingas yra moters gyvenimas. Tai knyga moterims, kurios knygoje ras savo gyvenimo draugę, supras, jog yra ne vienos su savo moteriškais išgyvenimais, mintimis, troškimais. Skaitytojos po kiekvieno knygos skyriaus galės trumpam mintyse sustoti, pagalvoti, parašyti savo mintis ir išgyvenimus. 

Tai knyga skirta vyrams, kurie ieško atsakymų „ko nori moterys?“. Vyrai ras atsakymus, ko tikisi moteris iš vyro, kiek vyras turėtų uždirbti, koks yra vyriškas vyras ir netgi – ko nori moterys lovoje!
 

Gyvenimo vingiai

 
Man visada patiko rašyti. Mokyklos laikais rašiau eilėraščius, rašinėlius – jaučiau palaikymą iš lietuvių kalbos mokytojos, jog rašyti man sekasi. 

Jau nuo aštuntos klasės mane žavėjo teisės specialybė ir svajojau baigusi vidurinę, stoti į teisės studijas ir tapti advokate. Rašymas teisininkui yra reikalingas dalykas, tačiau tai „sausas“ rašymas, įspraustas į tam tikrus rėmus. Prieš kelerius metus pabėgau nuo teisės ir vienos iš knygos „Slaptas 4 moterų dienoraštis“ bendraautorės dėka vėl prisiminiau, kaip gera yra rašyti. Taip gimė knyga bei šis tinklaraštis Žalia Rožė.

Tikiuosi, jog pakeitusi gyvenimo ritmą, rašysiu toliau ir taip gims dar ne viena mano knyga!
 

Trumpa ištrauka iš knygos „Slaptas 4 moterų dienoraštis“

 

Ką daryti su milijonu eurų?

 
Su dukra pradėjome diskusiją, ką darytume, jeigu laimėtume milijoną eurų.

Galvojau, jog išeičiau į ankstyvą pensiją. Dukra išsigando. Sako: „Ką tu, mama, - sėdėsi namie ir nieko neveiksi? Dar tu jauna ir turi dirbti, o ne „durnių volioti“ (mūsų šeimoj labai geras žodis tai apibūdinti – „drilinguoti“). Negalima tau dar išeiti į pensiją.“ Va taip, turiu daug dirbti – toks mano įvaizdis vaikui ir jeigu to nedarysiu, dukra manęs nesupras.

Na bet mano išėjimas į ankstyvą pensiją, būtų visai kitos, nei dukra įsivaizduoja...

Mažiau dirbti ir daugiau gyventi. Mėgstu savo darbą, mėgstu ką darau, tačiau to mėgstamo darbo dažniausiai užgriuvę būna tiek daug, jog nebelieka laiko tik sau. Kuriame su vyru kelis verslus ir turim tikslą užauginti juos tokius, jog būtų savarankiški – taip kaip užauginti vaikai ir savarankiškai išėję į pasaulį moka išgyventi net sunkiausiose situacijose. Kartais susiskambinam, susitinkam, pasipasakojam kaip sekasi, papramogaujam ir vėl leidžiamės savais keliais. Tačiau verslas, ne vaikas ir iš turimo milijono eurų skirta dalis padėtų greičiau užauginti savarankišką verslą. 

Mažiau dirbti ir daugiau gyventi. Visa mūsų šeima be proto mėgsta keliauti, keliauti ir dar kartelį keliauti. Abudu vaikai nuo devinto mėnesio keliavo – skrido lėktuvais, važiavo su mašina ilgiausias keliones, kopė kalnais, keliavo laukais, miškais ir miestais, miesteliais. Bendravo su kitataučiais dar nemokėdami savo gimtosios kalbos. Kelionės yra jiems įaugę į kraują. Taigi, turėtume milijoną keliautume, keliautume, sugrįžtume namo ir vėl keliautume. Ir kur gi mes keliautume:

<...>
Šeišeliai, Tailandas, Kanbodža, Vietnamas, Malaizija, Kuba, Peru ir jos didysis stebuklas Maču Pikču, Kuko salos ir turkio spalvos Aitutakio lagūna, Meksika, Italija, Graikija ir jos baltų su mėlynais stogeliais namais Santorino sala, Australija su savo nepakartojamu Didžiuoju Barjeriniu rifu, Fidži sala, Namibija ir jos oranžinis slėnis Ded Vlei ir daug daug kitų gražiųjų pasaulio vietų, apie kurias dar negirdėjau, bet, tikiu, jog likimas ten mane nuves. Keliauti reikia neskubant, pasigrožėti, išjausti kiekvieną jų grožio trupinėlį, nufotografuoti savo atmintyje, atsisėsti ir iš toli aprašyti.
Ir apskritai, būtų šaunu su visa šeima sėsti į jachtą ir apiplaukti visą pasaulį!

<…>
Mažiau dirbti ir daugiau gyventi. Kiekvieną rytą, saulei tekant, ir kiekvieną vakarą, saulei leidžiantis, imčiau fotoaparatą ir fotografuočiau saulę. Kai pradėjau fotografuoti, pastebėjau kokie nuostabūs yra saulėlydžiai ir saulėtekiai. Niekada nepasikartojantys, visada skirtingi su savo spalvom, debesėlių lengvumu ar sunkumu. Kai stebi tokį gamtos grožį, laikas trumpam sustoja, pasaulis su savo sunkiomis taisyklėmis kažkur dingsta. Jeigu kiekvieną dieną stebėtume saulėtekius ir saulėlydžius, mūsų gyvenimas pailgėtų kelis kartus.

Įsirengčiau nedidelę fotostudiją, kurioje fotografuočiau mažučius vaikučius. Ypač nuostabūs yra ką tik gimę kūdikėliai. Nekaltumo, paslaptingumo, jaukumo, grožio etalonai, kuriuos taip ir norisi įamžinti.

Imčiau dažniau teptuką į rankas ir tapyčiau. Spalvoms leisčiau lietis laisvai.

Su vyru išmoktume šokti salsą, tango ir kitus šokius bei vakarus leistume vedami muzikos.

Daugiau laiko rašyti: apie meilę, draugystę, gyvenimą. Išleisti knygą, kuri nors vieną žmogų įkvėptų džiaugtis gyvenimu ir labiau jį mylėti.

Sukurti organizaciją, fondą, kuris padėtų sunkiai sergantiems vaikams, suaugusiems pasveikti, kai vaistų yra, tik trūksta pinigų. Taip pat padėtų vargšams, benamiams susitvarkyti gyvenimą, jeigu jie patys to nori.

Va kiek, mano brangioji dukryte, galima veikti, išėjus į pensiją! Gal nori kartu su manim?..

Ištrauka iš „Slaptas 4 moterų dienoraštis“. Evelina Biliūnaitė – Tamulaitienė, Rasa Okaitė, Asta Pratusevičiūtė, Aistė Vyšniauskaitė – Stanevičienė. 2017, Kaunas. 146-148 pusl. 

Be autorės sutikimo teksto platinti, kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.

...

Ar baimė yra mūsų draugė?

17-06-29,
Pozityvios mintys
sukūrė: Žalia Rožė
Dažnai tenka išgirsti apie save, apie mūsų šeimą, jog esame drąsūs, nieko nebijome. Ar tikrai mums baimė neegzistuoja? Ar darome viską, ko paprastai žmogus bijotų? Ar mums svetimas baimės jausmas?
 

Ar lengva nugalėti ir kaip įveikti baimę?

 
Prieš šešis metus mes su vyru buvome nuvykę į Amerika, į keturių dienų Tony Robbins seminarą. Pirmos dienos vakare, visi keturi tūkstančiai seminaro dalyvių ėjome basi per karštas žarijas. Tai buvo pirmas mūsų toks baimės išbandymas. Stovi prie karštų žarijų ir deriesi su baime:

- Visi eina per žarijas, nieko nenutinka. Aš irgi taip galiu!
- O, ne! Taigi degančios žarijos, basos kojos. Susideginsi. O jeigu dar eidama kur nors užkliūsi, parkrisi – rankos, veidas liks randuotas. 
- Na bet šitiek žmonių eina ir nieko nenutinka. Ir aš galiu. Juk aš galiu?! – bandau save įtikinti.
- Jiems pasisekė, bet tu tai tikrai susideginsi kojas, labai skaudės, - nepasiduoda baimė.
O žarijos tamsoje tik šviečia, raibuliuoja. Daugiau nieko kito nematai - tik jas. Supranti, kad jos iš tikrųjų yra labai karštos. Visas kūnas, visi pojūčiai tave įspėja, jog to nedarytum, nes tai pavojinga.
- Na bet Aš nebūčiau Aš, jeigu dabar nepereisiu! Cool moss! 

Kaip mažas vaikas baimei parodai liežuvį ir žengi žingsnį karštų žarijų link. Trumpa akimirka ir tu jau kitoje žarijų pusėje. Apima didžiulė laimė, pasitikėjimas savimi, supranti, jeigu jau įveikei deginančias žarijas basomis kojomis, tai visa kita gyvenime bus įveikiama paprastai. 
Buvau įsitikinusi, jog visi seminaro dalyviai perėjo per žarijas. Tačiau antrą seminaro dieną teko bendrauti su žmonėmis, kuriuos vis tik užvaldė baimė ir jie jos nenugalėjo. Jie neperėjo per karštas žarijas, nepajuto to didžiulio pasitikėjimo savimi jausmo. 
 

Kaip atsikratyti baimės kiekviename gyvenimo iššūkyje?

 
Po to karto, kai įveikėme baimę Amerikoje, per karštas žarijas teko eiti dar tris kartus. Paskutinį kartą prieš kelias dienas per Jonines. Ir ką jūs galvojate? Su baime reikia derėtis kiekvieną kartą taip, kaip derėjausi patį pirmą kartą. Ji stovi visada šalia, laukia tinkamo momento parodyti savo veidą.
Kaip Tony Robbins sako: „Baimė – tai tiesiog nuojauta, jog mums reikia būti pasirengusiems nemaloniems įvykiams.“* Reikia neleisti jai užvaldyti minčių, kūno. Su baime reikia draugauti. Kiekvieną kartą padėkoti jai, jog įspėjo apie galimus nemalonumus, galimą skausmą, nusišypsoti sau ir drąsiai žengti žingsnį į priekį.
Mes savo gyvenime susiduriame su daugybę situacijų, kur bijome. Ar mes nebijome su visa šeima kraustytis gyventi į tolimą Azijos šalį? Aišku, jog bijome. Baimė mums užduoda daugybę klausimų. Ar tikrai mums ten patiks gyventi? Ar vaikams pasiseks prisitaikyti prie naujos kultūros? Ar vaikams pavyks išmokti gerai bendrauti anglų kalba, juk ją moka minimaliai? Ar mums vis tik nebus per karšta? Ar mes ten nesirgsime mums nepažįstamomis ligomis? Ar ten bus tinkama sveikatos priežiūra, jeigu mums to reikės? Ar mums užteks pragyvenimui pajamų, kurias esame susiplanavę užsidirbti gyvenant ten?... Ir dar daugybę AR?

Kiekvieną kartą, susidūrus su baime, su jos užduodamais klausimais, prisimename savo pirmą ėjimą per žarijas basomis kojomis. Prisimeni, kaip baimė buvo sukausčiusi tavo kūną, kai tam tikrais momentais norėjai apsisukti ir pasiduoti. Prisimeni, kai baimei neleidai tavęs užvaldyti ir kai padarei taip, kaip pats norėjai. Ir viskas gavosi kuo puikiausiai! Nepasiteisino nei vienas baimės nuogąstavimas. Tada atsiranda jėgų ir pasitikėjimo savimi. Tada darai ir sieki tai, ko visada svajojai. 

Apie gyvenimą egzotiškoje šalyje arba kaip mes paprastai įvardindavome „gyventi ten, kur visada šilta, kur nėra žiemos“, svajojome daugiau nei dešimt metų. Tačiau visada kalbėjome, jog tai bus ateityje. Ir tik prieš tris metus į savo šeimos svajonių knygutę išdrįsome įrašyti šį savo norą. Šiai svajonei įgyvendinti buvo nustatytas terminas - 2017 metų vasaros pabaiga. Svajonė pildosi tik kelių mėnesių paklaida. Ir negi dabar leisime baimei užvaldyti mus? Geriau gailėtis pabandžius, negu visą gyvenimą kankintis su klausimu: „O kaip būtų buvę, jeigu būtume pasiryžę?“

Be autorės sutikimo teksto platinti, kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.

* Anthony Robbins "Pažadinkite savyje milžiną". 2009, 311 pus. 

...

Apie vasarą

17-06-21,
Pozityvios mintys
sukūrė: Žalia Rožė
Man vasaros laimė yra užuosti nupjautos žolės kvapą. Eini Vilniaus gatve tarp blokinių namų ir užuodi ką tik nupjautos žolės kvapą. Supranti – vasara atėjo. Nejauti žemės po kojomis ir mintys sukasi apie vasarą...
 

Apie vasarą mano širdyje

 
Vasara – tai vaniliniai, šokoladu aplieti ledai. Atsisėdame visa šeima savo namų saulės prikaitintoje terasoje ir tyliai laižome ledus...

Vasara prasideda, kai suvalgai pirmą prinokusią savo daržo braškę. Braškės su pienu, trintos braškės, braškės su šokoladu, braškės su plakta grietinėle – tikras vasaros malonumas!

Vasaros pievos pilnos žemuogių. Su vaikais renkame žemuoges, dedame iš karto į burnytes – juk šviežiausių uogų skonis pats geriausias!

Joninių šventė su didžiuliu laužu ir paparčio ieškojimu. Be galo džiaugiesi, jog diena tokia ilga, jog praktiškai nakties nebelikę, o vasara užvaldžiusi visus laukus, miškus, namus ir kiemus – nelikęs kampelis, kur vasara nebūtų užsukusi.

Ar žinote, jog vasaros atostogos turi savo kvapą? Aš jį vis geriau ir geriau užuodžiu, kai artėja vasaros kelionė automobiliu. O jūs jį užuodžiate? Jeigu ne, tai prieš vasaros atostogas sustokite, užsimerkite, giliai įkvėpkite – tai bus jūsų vasaros atostogų kvapas, kurį užuosite, kai tik artės vasaros išvyka. Jeigu tik rasite laiko giliai užsimerkęs įkvėpti.

Vasaros ežerai ir upės pilni gyvybės. Ar teko plaukti laiveliu ir baidarėmis bei iš lėto pasimėgauti gamta? Žuvytės žaidžiančios gaudynių upės dugne, laumžirgis nutūpęs ant irklo, palydintis įstabiu žvilgsniu žalčiukas pakrantėje, įvairiausių paukščių balsai...

Karšta, karšta vasaros diena ir staiga prapliupsiantis smarkus lietus su perkūnija. Vaikai glaudžiasi - jiems baisu, o pats jauti širdyje neapsakomai gerą jausmą – juk tai vasara...

Jūros bangų ošimas, smėlio pilna galva, kopos, perkaitęs nuo saulės kūnas, o veide šypsena. Naktį sunku miegoti, nes oda nusvilusi nuo taip pasiilgtų saulės spindulių gaudymo. Skauda, bet sutikęs draugą pasididžiuodamas pasakosi ir rodysi savo įdegį – juk be to nebūsi paragavęs vasaros.

Ak tos žvaigždėtos vasaros naktys!..  Kai gali pasitikrinti tau pažįstamus žvaigždynus, kai gali sugalvoti norą ir laukti krentančios žvaigždės, kai gali tiesiog neskubėti eiti miegoti, nes vasarą laikas tik sau...

Vasara – tai laikas, kai atsiveria visas žmogaus kūrybiškumas, kai nedainuojantis pradeda dainuoti, kai netapantis pradeda tapyti, kai nemokantis rašyti, paima plunksną į rankas.

Birželio kvapas - alyvos, liepos – liepų žiedai, rugpjūtis – šieno. Kaip džiugu užuosti alyvas, o kaip suspaudžia širdį, kai junti šieno bei sunokusio derliaus kvapą, o žiogai pradeda svirpti paskutinę vasaros melodiją

Praleiskime vasarą gamtoje

 
Pasimėgaukime vasara, įkvėpkime kiekvieno jos kvapo, išgirskime kiekvieną jos garsą, nudekime saulėje, būkime sulyti stipraus lietaus, pasimėgaukime kiekvienu vasaros malonumu.

O kas jums yra laimė vasarą? Pasidalinkite komentaruose.
 
Be autorės sutikimo teksto platinti bei kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.

...

Kodėl išvykstam iš Lietuvos?

17-06-15,
Kelionės
sukūrė: Žalia Rožė
Mūsų daugelis klausia, kodėl mes išvykstam iš Lietuvos? Kodėl paliekam savo verslus ir su mažais vaikais iškeliaujame nežinia kur?
 

Šeima, kuri išeina į pensiją

 
Prieš daugiau nei dešimt metų, kai iškeliavo pirmoji artimiausių draugų banga ieškoti geresnio gyvenimo svetur, mes kūrėme verslus čia – Lietuvoje. Tuo metu turėjome daug entuziazmo, energijos, tikėjimo, noro dirbti, veikti, padaryti kažką gero būtent Lietuvoje. Ne kažkur svetur. Tikrai dirbome ir dažnai visą save atiduodavome iki paskutinio lašo.

Gal ir keistai skambės, bet pajutome, jog norime išeiti į pensiją. Į pensiją ne ta prasme, kuri Lietuvoje dažniausiai suprantama – kai nebeeini į darbą, kai sėdi namuose, skaitai knygą, kai augini pomidorus darže ir lauki, kol anūkai tave aplankys. Norime išeiti į pensiją, kai nereikia kiekvieną ankstyvą, tamsų žiemos rytą keltis ir per kamščius skubėti į darbą, kai gali susidėti visus reikalingus daiktus į kelias kuprines ir neprisirišti prie vienos gyvenamos vietos, kai gali skirti daugiau laiko vaikams, kai gali daryti dalykus, kuriuos visą gyvenimą norėjai daryti, bet neatradai jiems laiko, kai gali stebėti saulėtekius arba saulėlydžius ne pro ofiso langą, o sėdint po atviru dangumi. 

Intensyvaus darbo patirtis vadovaujant savo šeimos verslams, domėjimasis nuolatinėmis naujovėmis, ieškojimas geriausių sprendimų mūsų šeimą išmokino dirbti ne ofise. Svarbiausia kompiuteris, internetas – ir darbo vieta gali būti bet kuri pasaulio vieta.
 

Kelionės - mūsų šeimos silpnybė

 
Dar vaikystėje, kiek save prisimenu, visada svajojau gyventi ten, kur nėra žiemų. Visada jaučiau, jog šviečiant saulutei, aš turiu daugiau jėgų, galiu atsikelti kartu su ja, kibti į darbus, sportuoti, į galvą „ateina“ daugiau kūrybiškų minčių. Tik vasarą jaučiu, jog gyvenu visu tempu ir gaila, jog Lietuvoje tos vasaros yra labai, labai mažai... O šiais metais net nebuvo pavasario, kurį be proto myliu...

Kai su vyru atradome keliones, supratome, jog tai mūsų silpnybė. O vaikams, kurie keliauja nuo mažų dienų, kelionės tampa įgimtu dalyku. Dažniausiai juos visiškai nestebina ir negąsdina dalykai, kurie net dažną suaugusį išvestų iš pusiausvyros. Na kad ir pavyzdžiui, jog jau vakaras, o mes dar neturim, kur nakvoti. Vaikai pasitiki mumis ir žino, jog dar nė karto neteko naktį praleisti nežinia kur. 
 

Pažadas sau

 
Visa šeima keliavome ir visada kelionėse svajojome, jog taip gyventume ne tik per atostogas, o visą laiką. Visada mus žavėjo egzotiškos šalys, Azija su savo kultūra, savo egzotika, saldžiausiais vaisiais, žmonių pozityvumu. Taigi prieš du metus sau pažadėjome, jog 2017 metų rudenį išvykstame į Aziją. Buvome apsistoję ties Balio sala arba Tailandu. Balio saloje esame buvę, Tailande – ne, tačiau mus tai negąsdino. Palikome spręsti vietos klausimą laikui. 

Praėjus metams po mūsų šio pažado sau, gyvenimas mus pasuko ne į Tailandą, ne į Balį, o į Filipinus. Šią žiemą kelionė į Filipinus atostogų, išsprendė mūsų vietos klausimą bei tikrai parodė, jog reikia savo pažadų laikytis, o svajones įgyvendinti pasitaikius progai ir nelaukti dar palankesnių sąlygų. Atrodo, jog dabar nė negali būti palankesnių mūsų šeimos gyvenimo aplinkybių, išvykti gyventi į Aziją.
 

Keliaukime, kol dar turime jėgų 

Tokioms svajonėms, tokiai pensijai, iš pirmo žvilgsnio atrodo reikia laimėti aukso puodą, jog galėtum leisti sau taip gyventi. Tačiau paskaičiavus, viską realiai įvertinus, pasirodo, jog to aukso puodo nereikia. Užtenka paprastesnių pajamų.

Taigi ruošiamės išeiti į pensiją su tam tikra veikla, kuri mums be galo patinka ir kurios neplanuojame atsisakyti. Planuojame daugiau laiko praleisti su vaikais, stebėti kaip jie auga, padėti atrasti pasaulį ir žmones. Džiaugtis gyvenimu ir pabandyti neskubėti. Nes tokiu tempu gyvenant, kokiu gyvenome (ir vis dar gyvename) Lietuvoje, nespėsi apsidairyti ir iš tikrųjų reikės išeiti į pensiją, kai jau nebelieka jėgų, nebelieka noro keliauti, nebelieka kuo džiaugtis, nes vaikai užaugę...

Be autorės sutikimo teksto platinti, kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.

...

Nuotolinis mokymas mokykloje

17-06-08,
Šeima
sukūrė: Žalia Rožė
Kaip vyksta pasiruošimas mūsų šeimos gyvenimui Azijoje? Didžiausias „galvos skausmas“ buvo vaikų mokslai. Filipinuose mokslo metai prasideda liepos pradžioje, o mes planuojame skristi spalio mėnesį. Taigi būsime gerokai pavėlavę. Be to, nežinome kaip mokymosi procesas vyksta svetimoje šalyje. Koks lygis, ką mokina? Gal kada nors grįšime į Lietuvą – kaip būti neatsilikusiems mokslo prasme?
 

Nuotolinis mokymas mokykloje

 
Apie nuotolinį mokymąsi buvome girdėję „viena ausimi“. Internete yra informacijos tik tiek, jog interneto pagalba galima tęsti mokslus Lietuvos vaikams, išvykusiems gyventi  į užsienį. Tėvų forumuose informacijos irgi nedaug. Tik čia daug nuogąstavimų, jog mokslai nukentės, jog girdėjo apie nesklandumus keliant namų darbus, nereguliarias mokytojų konsultacijas ir pan.
 

Nuotolinis mokymas Lietuvoje

 
Lietuvoje mokyklų, kur galima mokytis nuotoliniu būdu, nėra daug. Vilniuje šioje srityje yra garsiausia (pagal mūsų paieškas – vienintelė Vilniuje) Vilniaus Ozo gimnazija. Mokyklos internetiniame puslapyje konkrečiai surašyta, kokių dokumentų reikia, norint čia mokytis nuotoliniu būdu. Iš internetinių forumų teko girdėti, jog reikia dokumentų įrodančių apie šeimos išvykimą, ilgalaikę komandiruotę ar panašiai. Tačiau sąraše šių dokumentų neradome ir buvo smalsu, ar jų paprašys priduodant dokumentus.
 
Gavę pradinės mokyklos baigimo dokumentus, nuvažiavom į Vilniaus Ozo gimnaziją su prašymu priimti nuotoliniu būdu mokytis penktoje klasėje. Mums buvo paaiškinta, jog yra du mokymosi būdai. Lituanistinis, į kurį įeina lietuvių kalba, istorija bei geografija ir visų dalykų mokymasis nuotoliniu būdu. Lituanistinį būdą renkasi vaikai, kurie svetimoje šalyje lanko vietinę mokyklą, ir ten mokosi visų bendrų dalykų. Lituanistiniai dalykai tam, jog vaikai galėtų bet kada grįžti į Lietuvos mokymosi sistemą. Na o visus mokomuosius dalykus mokosi tie, kurie nesimoko vietinėje mokykloje.

Pasirinkome visų dalykų mokymąsi, tačiau mus informavo, jog visus dalykus mokosi tik keli mokiniai, todėl visus dalykus, išskyrus lietuvių kalbą reikės mokytis visiškai savarankiškai, nes nesusidaro klasė, kurie pageidautų nuotoliniu būdu mokytis visų 5-os klasės dalykus. Taigi visų dalykų reikės mokintis savarankiškai: nuotolinio mokymosi aplinkoje patalpinami kursai ir mokiniams skiriamas konsultacijų laikas, kuriuo jie gali pasinaudoti.
 
Pridavus dokumentus dėl priėmimo, papildomų dokumentų dėl išvykimo, ilgalaikės komandiruotės ir panašiai neprašė. Vienintelis dalykas kuris mane suglumino, tai dokumentuose reikėjo nurodyti priežastį, kodėl išvykstame iš Lietuvos. Pasirinkimo variantai buvo: 
  • laikina valstybės tarnyba užsienyje
  • išvykstame į užsienį užsidirbti.
Aišku buvo ir kita, kur galima buvo įrašyti priežastį ranka. Tačiau, tikriausiai, pasitaikančios dvi priežastys yra šios...
 
Dokumentai priduoti. Į klausimą, ar galime būti ramūs, jog dukra bus priimta mokytis nuotoliniu būdu, atsakė, jog taip. Ramiai laukti rugsėjo pirmosios savaitės ir atsiųstų prisijungimų ir pirmųjų užduočių.
 

Mokymasis namuose

 
Kai savo dukrai ieškojome mokyklos jau pirmoje klasėje, mums taip buvo prie širdies namų mokymas. Aišku, pas mus Lietuvoje to nėra. Tačiau mokytis individualiai, ypač pradinėse klasėse, daugeliui vaikų būtų naudingiau. Daugelis klausia – o kaip gi vaiko socializacija, draugai, bendravimas su kitais? Tikrai tokie dalykai yra svarbūs ir būtini ir juos galima įgyvendinti per būrelius, bendravimą su kitais vaikais kieme. 

Vaikai klasėje vis tiek nespėja visko išmokti, nes klasėje yra daug vaikų. Vis tiek yra užduodami namų darbai, kuriuos padaryti dažnai tenka pasikviesti tėvus. Kartais atrodo, jog vaikai „sumetami“ į tam tikrą kombainą, kuris vadinasi mokykla ir visi pagal tam tikrą sistemą mokomi, neatsižvelgiant į jo gabumus, tempą, kitokį mąstymą. Kiekvienas vaikas yra individualus ir keturiasdešimt penkios minutės per vieną pamoką vienam gali būti per mažai, o kitam – per daug.
 
Labiau susipažinus su mokslu nuotoliniu būdu, tai šiek tiek primena individualų, namų mokymąsi. Kur vaikas gali pats savarankiškai, neskubant įsigilinti į jam įdomius dalykus, kur nejaus nuolatinio skubėjimo. Aišku čia bus reikalingas tėvų palaikymas ir pagalba. Ir tikriausiai, toks mokymosi būdas ne visada pasiteisina vaikams, kurie nemoka būti savarankiški, planuotis savo laiką. Daugelis klaustų, ar tokių vaikų būna, kurie yra savarankiški, moka susidėlioti darbus, susiplanuoti savo dienos laiką. Gal ir ne, bet toks mokymosi būdas labai gera priežastis  to išmokti. Su tėvų pagalba. Bet gi tos pagalbos reikia visur – ir net mokantis tradiciniu būdu. 
 
Dukra pradės mokytis nuo rugsėjo 1 dienos, kaip ir visi Lietuvos mokiniai mokyklose. Žiūrėsim kaip seksis, dalinsimės savo pasisekimais, nesklandumais, pamąstymais, patarimais vaikams, kurie planuoja ar jau mokosi tokiu pačiu būdu. Taigi sekite mus facebooke, Instagram'e arba užsiprenumeravę naujienlaiškį.

Visada yra įdomu patarimai, pastebėjimai iš jau tai patyrusių šeimų. Taigi prašome dalinkitės komentaruose apačioje, pasakokite. Kuo daugiau bus informacijos, tuo daugiau šeimų nebijos keliauti, nebijos keisti savo gyvenamosios vietos dėl vaikų mokslų.
 

...

All for Joomla All for Webmasters